Visi, kam pastaraisiais metais teko lankytis Druskininkuose, tikriausiai be didesnių abejonių sutiks: kurortas sparčiai keičiasi į gera, gražėja, jame jaučiama atsakingo šeimininko ranka, plika akimi matyti miestą mylinčių druskininkiečių darbo vaisiai. Daugelį iš jų vertėtų pristatyti platesniam „Mokslo Lietuvos“ skaitytojų būriui, o mes pakalbinsime vieną veik-lią moterį – gal net savotišką šio kurorto dvasią atspindinčią asmenybę.
Proga pasitaikė vasario 9-ąją, kai Lietuvos mokslų akademijoje vyko Druskininkų diena. Prisistatyti mokslininkų bendruomenei atvyko Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas ir mero pavaduotoja Kristina Miškinienė, savivaldybės tarybos nariai, administracijos, skyrių vedėjai ir specialistai, Druskininkų miesto muziejaus direktorius Gintaras Dumčius, kultūros centro darbuotojai, M. K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai, „Ryto“ gimnazijos mokiniai. Renginį galima pavadinti atsakomuoju vizitu, nes 2011 m. Druskininkuose buvo surengta Lietuvos MA diena. Įrodymas, kad įsigaliojo ir veikia 2010 m. pasirašytoji Lietuvos mokslų akademijos ir Druskininkų miesto savivaldybės bendradarbiavimo sutartis.
Mokslininkams pristatydami kurorto infrastruktūrą ir naujus ateities projektus Druskininkų vadovai neslėpė, kad jiems labai praverstų kvalifikuotas ir objektyvus žvilgsnis iš šalies į jų išties įspūdingus sumanymus. Tam buvo skirta vieša diskusija „Darni plėtra. Verslumo ir konkurencingumo didinimas pasienio regione“.
Kol Druskininkų savivaldybės tarybos nariai su mokslininkais diskutavo ir posėdžiavo, kurorto mokiniai turėjo progą aplankyti veiklos šimtmetį šiemet mininčią Lietuvos MA Vrublevskių biblioteką ir Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centrą. Savo šlovės valandos sulaukė ir Druskininkų M. K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai, kuriems juk ne dažnai tenka savo sugebėjimus demonstruoti mokslo įžymybėms.
Tai štai betarpiškai bendraujant patys druskininkiečiai ir pasiūlė pakalbinti vieną savo delegacijos narę – UAB „Draugystės sanatorija“ vadovę gydytoją Violetą KAUBRIENĘ, kurios veikla ir sukaupta patirtis tarsi atspindi kurorte įvykusias ir tebevykstančias geras permainas.
Druskininkų „Draugystės“ sanatorijai balandžio mėnesį sukako 50 metų, tai ne tik šiame kurorte, bet ir pirmoji šalyje privati sanatorija. Nedaug trūko, kad ir 40-ties nebūtų sulaukusi. Privatizuota ne iš gero, bet iš būtinybės. Materialinė sanatorijos bazė buvo nugyventa, kambariai be patogumų ir daug metų neremontuoti – kas į tokį, atsiprašant, „komfortą“ važiuos. Tuometinė Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija kitos išeities ir nematė, kaip sanatoriją likviduoti, darbuotojams išdalyti atleidimo lapelius. Tokia grėsmė atrodė neišvengiama, kitos alternatyvos lyg ir nebuvo.
1993 m. „Draugystės“ sanatorijos darbuotojai ryžosi kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu leisti darbuotojams sanatoriją privatizuoti. Leidimą gavo stebėtinai lengvai, ministerija atsikratė vienos iš daugelio sovietinio relikto problemų. Įstatymai buvo tokie, kad darbuotojai galėjo išsipirkti akcijas ir tapo sanatorijos savininkais, iš savo tarpo išsirinko ir bendrovės direktorę – gydytoją Violetą Kaubrienę. Rinkosi medikę ir žmogų, kuriuo galima pasitikėti. Pirmžengiams kelias ne žiedlapiais klotas, o Violeta Kaub-rienė ant savo toli gražu ne galiūniškų pečių visą tą naštą užsikrovė. Jėgų ir pasitikėjimo savo jėgomis teikė bendradarbių palaikymas ir supratimas, kad bendrą labą galima kurti tik sutelktomis pastangomis. Pasisekė prikelti ir ant kojų pastatyti jau kone pasmerktą sanatoriją, nes žmonės noriai kibo į darbą, po truputį renovavo materialinę bazę, remontavo pastatus. Laikai buvo sunkūs, Rusijos pacientų rinka ,,užsidarė“ teko perorganizuoti visą gydymo veiklą, įsisavinti reabilitacinio ir sveikatos grąžinamojo gydymo metodikas. „Draugystės“ sanatoriją gelbėjo pajamos iš užsienio komercinių pacientų, kurie vertino gerą gydymą, o čia jį gaudavo labai pigiai.
Jei šiandien paklaustume „Draugystės“ sanatorijos direktorės Violetos Kaubrienės, kaip ji pati vertina visą tą kone dvidešimties savo gyvenimo metų laikotarpį, ji tikriausiai atsakytų gerokai pagalvojusi. Kasdien spręsdama daugybę su statybomis ir kitais sanatorijos reikalais susijusias problemas, ko gero, vis daugiau jautėsi tampanti verslininke ir vadove, bet tuo mažiau vietos likdavo savai fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos profesijai. Bent taip turėjo būti, nors tokio tiesmuko klausimo poniai Violetai neteko užduoti. Tą laiką, kol mokslininkams koncertavo jaunieji Druskininkų M. K. Čiurlionio menų mokyklos jaunieji talentai, skyrėme kitiems, mažiau asmeninio, bet daugiau visuomeninio pobūdžio klausimams aptarti.
Druskininkų galimybės didesnės, negu panaudojamos
Mokslo Lietuva. Gerbiama ponia Violeta, kaip dabar laikosi pirmoji šalyje privatizuota „Draugystės“ sanatorija, balandį mininti savo gyvavimo ir veiklos 50-metį, su kokiais sunkumais susiduria?
V. Kaubrienė. Turime patirties, žinių, tad ypatingų sunkumų nepatiriame. Nuo privatizavimo laikų spėjome rekonstruoti visus sanatorijos pastatus, o jų turime keturis. Dalyvavome dviejuose konkursuose, gavome Europos Sąjungos lėšų, 50 proc. paramos intensyvumas mums padėjo atkurti visą gydomąją bazę.
Kas tobulintina? Lietuvoje galėtų būti didinama sanatorinio gydymo apimtis, atstatant antirecidyvinį gydymą ligų profilaktikai. Dabar šis gydymas sustabdytas, nes stinga socialinio draudimo lėšų. Tų lėšų pakanka tik labai sunkiems ligoniams gydyti – po insultų, infarktų, sąnarių operacijų. Lėšos dabar skiriamos tik reabilitaciniam gydymui, bet ne sveikatinimui. Kai su savo vyru, taip pat gydytoju, į Druskininkus atvykome prieš 40 metų, tai sanatoriniam-kurortiniam gydymui su profsąjungų finansavimu atvažiavę ligoniai buvo gydomi 28 dienas. Ši gydymo rūšis nunyko, bet išliko tos pačios vonios ir gydymo procedūros, kurios naudojamos mažesne apimtimi. Dabar sveikatinimas vyksta per gydomąjį turizmą, žmonės patys sumoka už paslaugas.Vyresnio amžiaus žmonės atvyksta gydymui tik po ypač sunkių susirgimų, o ne pirminės ligų profilaktikos ir sveikatinimo tikslais.
ML. Druskininkų kurorte galimybės daug didesnės negu panaudojamos?
V. Kaubrienė. Manau, kad taip. Kurorto gamtiniai veiksniai unikalūs. Mūsų sanatorijos vadovai ir gydytojai susipažino su daugelio užsienio šalių sanatoriniu kurortiniu gydymu, ligonių reabilitacija. Viename Prancūzijos kurorte didžiuojamasi, kad jų baseino vandens mineralizacija 2 g/l. Mūsų vandens vonių mineralizacija gydyklose daug didesnė: grožio vonių – 30 g/l, o Grožio šaltinio vandens – net 50 g/l. Tai unikalūs mineraliniai vandenys, durpinis purvas, ir tai Lietuvos turtas, kuris lengvai gaunamas. Tad gydomasis turizmas gali ir turėtų būti plačiau vystomas mūsų kurorte. Žinoma, reikia kelti aptarnavimo kultūrą, gerinti paslaugas, kad užsieniečiai norėtų į Lietuvą vykti. Jie ir dabar atvyksta gydymui. Vokietijos ligonių kasos šią mūsų veiklą ir turimas bazes pripažįsta. Pacientams sugrįžus iš dalies jų išlaidos finansuojamos.
ML. Bet tokiai veik-lai reikia Europos Sąjungoje pripažįstamos licencijos.
V. Kaubrienė. Mūsų sanatorijos veiklos licencijas Europos šalys pripažino, kai Lietuva tapo ES narė. O mineralinio vandens gydomąjį poveikį iš naujo aprobuoti reikėtų naujų mokslinių tyrimų: kokia dabartinė mineralizacija ir kaip ji veikia visas organizmo sistemas, fermentus, hormonus, medžiagų apykaitą, kraujotaką, ir visa kita. Fundamentiniai moksliniai darbai padaryti dar sovietiniais laikais, bet gyvenimas reikalauja taikytis prie naujų reikalavimų.
Gydomųjų veiksnių tyrimų centro svarba
ML. Iš Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko ir vicemerės Kristinos Miškinienės per spaudos konferenciją pareikštų minčių galima daryti išvadą, kad vertinant kurortologijos mokslų tyrimo darbus esama nemažai sunkumų?
Violeta Kaubrienė. Mūsų taikomi gydymo metodai aprobuojami moksliniais tyrimais, bent jau taip buvo ligi šiol. Tuos tyrimus reikia atlikti iš naujo, kad būtų oficialiai pripažinti mūsų turimi ir naudojami kurortiniai gydymo veiksniai: gydomosios vonios ir purvas, mikroklimato teikiamas poveikis sveikatai. Visi šie veiksniai turi būti ištirti ir iš naujo įregistruoti pagal dabartinius Europos Sąjungoje taikomus reikalavimus.
ML. Kas trukdo tą padaryti? Konkurencija tarp Lietuvos kurortų?
V. Kaubrienė. Trukdo organizacinės problemos, kurios šiandien ir buvo išsakytos Lietuvos mokslų akademijoje per surengtą Druskininkų dieną. „Draugystė“ daug metų Lietuvoje buvo bazinė sanatorija, kur buvo atliekami moksliniai ir praktiniai darbai. Tarp Lietuvos kurortų nebuvo ir dabar nėra jokios konkurencijos, nes kiekvienas kurortas savitas, specializuojasi skirtingų ligų gydymui. Gamtinių gydomųjų veiksnių tyrimai galėtų apjungti visus kurortus.
ML. Druskininkų meras, tiesa, kalbėdamas kiek apie kitus dalykus šiandien pasakė: konkursuose dalyvauja tie, kurie siekia sugriauti konkursą… Gal ir šiuo atveju vyksta panašiai?
V. Kaubrienė. Nepasakyčiau, kad kurortai taip tarpusavyje konkuruotų. Mokslinių tyrimų srityje būtina apjungti visas jėgas, taip pat ir intelektualias. Tačiau per visus šiuos metus nebuvo tokios geros organizacijos, kad šiame darbe pasiektų norimų rezultatų. Druskininkuose svarbu turėti tokį tyrimų centrą, nes pasaulyje labai vertinami kurortiniai gydomieji veiksniai – purvo, mineralinio vandens gydomasis poveikis, o mineralinis Druskininkų vanduo lygintinas su Negyvosios jūros vandens gydomuoju poveikiu. Grožio šaltinio vandens druskingumas daugiau kaip 50 g/l – pasižymi veiksmingu gydomuoju poveikiu, kurį svarbu įteisinti. Juk į mūsų kurortą reabilitacijai ar rekreaciniam gydymui atvyksta ne tik Lietuvos, bet ir užsienio pacientai.
Sveikatinti ir sveikus žmones?
ML. Jeigu teisingai supratau iš spaudos konferencijoje pateiktų skaičių, šiuo metu Druskininkų kurorto paslaugomis naudojasi net 59 proc. užsieniečių, tad Lietuvos žmonėms tenka tik 41 proc. Skaičiai parodantys ir mūsų gyventojų šiandienines išgales. O jei dar panagrinėtume, kas iš Lietuvos žmonių tomis paslaugomis naudojasi, tai pamatytume didžiulę socialinę atskirtį tarp Lietuvos gyventojų. Koks turėtų būti optimalus santykis tarp mūsų ir užsienio piliečių sanatorijoje ir apskritai kurorte gaunamų paslaugų?
V. Kaubrienė. Deja, ne visiems Lietuvos gyventojams šiandien įkandama paslaugų kaina, nors „Draugystės“ sanatorijos paslaugomis kaip tik daugiau naudojasi Lietuvos žmonės – net 80 proc. mūsų paslaugų gavėjai yra būtent mūsų šalies gyventojai. Tai sunkiomis ligomis sergantys ligoniai, o 20 proc. klientų turime iš kitų šalių. Nors LR Sveikatos apsaugos ministerija nustato sanatorijų gydymo profilius ir lovų skaičių, bet jos visiškai nėra užpildomos. Suprantama, kad laisvas vietas skiriame užsieniečiams, bet jie gydytis atvyksta daugiausia vasarą.
ML. Kiek šiuo metu panaudojamos Druskininkų kurorto galimybės?
V. Kaubrienė. Nėra paprasta atsakyti. Per šventes, vasarą tas galimybes neblogai panaudojame, bet žiemą komercinių klientų sulaukiame mažiau. Druskininkų viešbučių metinis užimtumas sudaro tik apie 40 proc., tad ne sezono metu labai daug nepanaudotų galimybių. Ne sezono metu galima gyventi viešbučiuose ir naudotis gydomosiomis procedūromis gydyklose. Taigi, į bendrą užimtumą įtraukiant ir viešbučius, kurorte galėtume priimti kone antrą tiek lankytojų. To reiktų siekti.
ML. Taip pat pasinaudojant ir informaciniais metodais, šviečiant Lietuvos žmones, pažindinant su kurorto galimybėmis, kurios juk ne vien vasarą panaudotinos.
V. Kaubrienė. Suprantama, reikia daugiau kokybiškos reklamos, informacinės medžiagos apie paslaugas, gydymo galimybes ir panašiai. Labai reikia sveikos gyvensenos mokyklos, nors savo pacientus to mokome, supažindiname su rizikos faktoriais. Tai viena iš mūsų gydymo sudėtinių dalių. Tačiau sveikų žmonių sveikatinimas, pirminė profilaktika, galėtų būti daug plačiau taikoma.
Kurortinis gydymas – labai solidi medicina
ML. Regis, Druskininkų vicemerės Kristinos Miškinienės prakalboje buvo paminėta, kad šiuo metu Druskininkams trūksta 40 gydytojų.
V. Kaubrienė. Šią statistiką susirinkau pati. Kurorto gydymo įstaigos pateikė duomenis apie įvairių specialybių – psichoterapeutų,fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų, chirurgų poreikius. Tai nereiškia, kad padėtis kritiška, bet daug gydytojų jau solidaus amžiaus ir mums rūpi normali gydytojų kaita. Sanatorinio gydymo įstaigoms,dirbančioms reabilitacijos srityje ypač trūksta fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų.
ML. Daug jaunų mokslus baigusių Lietuvos gydytojų renkasi darbą užsienyje, nejau jų nedomina darbas puikiame ir didžiules perspektyvas turinčiame Druskininkų kurorte?
V. Kaubrienė. Deja, užsienyje gydytojų visai kiti atlyginimai ir socialinės garantijos, toms šalims labai naudinga gauti gerai paruoštus mūsų jaunus medikus. Manau, kad mediciną studijuojančius mūsų studentus reikia daugiau pažindinti su Lietuvos kurortų perspektyvomis, geromis darbo ir kvalifikacijos galimybėmis ne vien kurortų gydyklose, bet ir Lietuvos miestų ligoninėse. Reikia geresnio švietėjiško darbo, perorganizuoti rezidentūros etapus. Apie tai kalbėta ir per diskusiją su mokslininkais. Apie tai esu girdėjusi ir Seimo posėdyje iš Seimo narės Vidos Marijos Čigrijienės lūpų: laikas įvesti tokią tvarką, kad jauni specialistai atliktų rezidentūras kituose miestuose ir kurortuose ir keletą metų atidirbtų savo valstybės labui.
Jaunimui trūksta informacijos. Kai kas galvoja, kad gydymas kurorte – tai nelabai rimta medicina. O iš tikrųjų mūsų gydymo įstaigoje tai pats rimčiausias mediko darbo išbandymas, nes pacientas, praėjus vos savaitei po infarkto ar insulto, po sunkių operacijų jau atvyksta į mūsų sanatoriją. Tai tikra medicina, jauni specialistai mūsų sanatorijoje gali kryptingai dirbti ir tobulėti. Didžiosios trečio lygio gydymo įstaigos – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Respub-likinė Vilniaus universitetinė ligoninė ir Kauno klinikinės ligoninės – siunčia mums ir patiki toliau gydyti savo pa-cientus. Atliekame reabilitacinį gydymą, mums reikia kardiologų ir kitų sričių specialistų, ne mažesnės medikų kvalifikacijos kaip ir ligoninėse. Mūsų medikams privalu tobulėti, nuolat kelti kvalifikaciją, pacientus vizituoja, konsultuoja atvykstantys profesoriai, iš kurių perimame naujausias žinias. Dirbti kurortologijos srityje gydytojui – labai įdomus ir svarbus darbas.
Druskininkai dar nustebins savo naujovėmis
ML. Studentams reikia mokslo autoritetų. Jiems Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetuose dėsto aukščiausio lygio profesūra, bet tokios tikriausiai nėra Druskininkuose. Kuo priviliosite baigusius universitetą gabiausius jaunus medikus?
V. Kaubrienė. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu klinikų medikai privalo konsultuoti savo pacientus, tad jie atvyksta ir į Druskininkus ir konsultuoja sunkesnius ligonius, chirurgai Druskininkų ligoninėje protezuoja klubo sąnarius, daro kitas operacijas, konsultuoja „Draugystės“ ir kitose sanatorijose. Tad profesine prasme tikrai nesame atitrūkę nuo paskutinių medicinos naujovių. Draugystės sanatorija turi atitinkamą diagnostikos ir gydymo aparatūrą, be kurios gydymo įstaigos negautų savo veiklai licencijų.
ML. Kadangi su Druskininkų savivaldybės delegacija atvykote į Vilnių, matyt, tikėjotės kažko ypatingo. Leiskite pasmalsauti – ko?
V. Kaubrienė. Labai tikėjausi susitikti su studentais, norėjau jiems papasakoti apie mūsų kurortą, pakviesti rinktis išties rimtą ir kūrybingą mediko darbą mūsų perspektyviame Druskininkų kurorte.
ML. Per „Mokslo Lietuvą“ Jūsų išsakytos mintys pasieks ir studentus, bent jau jų smalsiausią dalį. Savo ruožtu norėčiau paklausti, kaip prie Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko pasikeitė kurorto sanatorijų veikla? Kaip keičiasi Druskininkų miesto veidas visi matome, o kaip kurorto vadovai suvokia sanatorijų darbuotojų, kurorto medicinai iškylančias problemas?
V. Kaubrienė. Gerai, kad Jūs manęs šito paklausėte, nes iš tikrųjų norėjau daug gerų žodžių pasakyti apie dabartinius savivaldybės vadovus. Paskutinis dešimtmetis – išties Druskininkų kurorto atgimimas, tikras suklestėjimas. Jau sunku net prisiminti, kaip ligi tol buvo. Druskininkiečius tiesiog žavi mero R. Malinausko kūrybingumas ir neišsenkančios, novatoriškos, išmąstytos idėjos.
ML. Meras R. Malinauskas kalbėjo ne apie sunkumus, kuriuos neišvengiamai tenka spręsti kiekvienam vadovui, bet apie Druskininkų inovacijas, kurios dar nustebins ne vieną kurorto gyventoją ir svečią.
V. Kaubrienė. Mūsų meras apsilankęs užsienio šalyse parsiveža daug gerų sumanymų ir juos įvykdo Druskininkuose. Nebijo rizikuoti. Stebina jo sugebėjimas parengti projektus ir juos laimėti. Svarbu ir tai, kad labai energinga mero komanda. Sanatorija „Draugystė“ taip pat vykdė tris Europos Sąjungos remiamus sanatorijos renovavimo projektus ir mes visada jautėme savivaldybės paramą įgyvendinant savo siekius.
Lietuvoje vyksta įvairios reformos, taip pat ir sveikatos reforma. Turime daug gerų gydytojų, savo sričių specia-listų. Tikiuosi, jaunieji Lietuvos gydytojai supras, kad gyvenimą kurti reikia savojoje šalyje. Svarbu atiduoti Lietuvai tai, ką ji ir mums davė – išsilavinimą, patriotizmo sampratos suvokimą. Čia gyveno mūsų protėviai, ir iš tikrųjų laimingas žmogus gali būti tik savojoje šalyje.
Gediminas Zemlickas