Emilija Algaudė Bukontienė
Uljanovo (Kraupiško) vidurinės
mokyklos mokytoja
Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis Kaune organizavo renginį, skirtą artėjančioms poeto Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms. Jame dalyvavo Kaliningrado srities Rašytojų sąjungos pirmininkas poetas Borisas Bartfeldas, Kaliningrado I. Kanto universiteto profesorė dr. Olga Dubovaja, Kaliningrado 48-osios vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir etnokultūros mokytoja Rūta Leonova, redaktorė Larisa Gronskaja, lietuvių bendruomenės veikėja, prieškario partizano lakūno dukra Liudmila Gudonytė, architektas dr. Napalys Kitkauskas, istorikas dr. Algirdas Matulevičius.
Svečiai iš Kaliningrado susipažino su Kauno senamiesčiu, Rotušės aikšte, klausėsi S. Šamborskio pasakojimo apie miestą. Lankėmės Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Šie metai Lietuvoje paskelbti muziejų ir poeto Maironio (1862–1932) metais, sukanka 150 metų nuo dainiaus gimimo ir 80 metų nuo jo mirties.
Pravėrę kanklėmis skambančias duris, įėjome į muziejų, įkurtą 1936 m. Šiame name Maironis gyveno nuo 1909 m., kai grįžo iš Peterburgo. Pamatėme poeto butą, muziejaus sales, apžiūrėjome aštuoniuose kambariuose įrengtą parodą, išlikusius baldus, paveikslus, fotografijas, turtingą – 795 knygų – biblioteką, klausėmės ekskursijos vadovės pasakojimo apie poeto gyvenimą ir jo kūrybą.
Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje organizuotas susitikimas su svečiais. Klausėmės G. Šamborskytės violončele atliekamo muzikinio kūrinio, žiūrėjome 1989 m. sukurtą filmą „Tolminkiemis“.
Bendruomenės pirmininkas S. Šamborskis pristatė atvykusius ir apibūdino renginio paskirtį. Pernai iškilo grėsmė Tolminkiemio K. Donelaičio muziejui, kurį norėjo perimti Rusijos dvasininkija. Kaliningrado šviesuomenė įsteigė Tolminkiemio gynimo komitetą, išdrįso pasirašyti peticiją Rusijos Prezidentui, Patriarchui, Kaliningrado srities gubernatoriui, kad išliktų K. Donelaičio muziejus. S. Šamborskis padėkojo kaliningradiečiams už išsaugotą Tolminkiemį, priminė Justino Marcinkevičiaus priesaiką: išlaikyti lietuvių kalbą, Gedimino pilį ir Tolminkiemio muziejų.
Kauno miesto vicemeras Vytautas Vasilenko pasidžiaugė, kad Kaliningrade daug draugų, besirūpinančių K. Donelaičio muziejaus išlikimu, ir jiems padėkojo. Šis renginys sutampa su 48-uoju Poezijos pavasariu, kurio paukštė dvi savaites sklandė Lietuvoje ir dar keturiose šalyse.
Susitikime kalbėjo poetas, fizikos mokslų daktaras Borisas Bartfeldas, gimęs Karaliaučiaus krašte Darkiemio rajone (dabar Oziorskas) Trempų (dabar Novostrojevo) bažnytkaimyje nutolusiame 21 kilometrą nuo Įsruties. B. Bartfeldas baigė Karaliaučiaus universitetą, išleido tris knygas. Viena jų – eilėraščių rinkinys „Prūsa. Rusiškai lietuviškas motyvas“. Poetas domisi Rusijos, Prūsijos, Lietuvos istorija, mato mitinę Prūsą, Mažąją Lietuvą ir Karaliaučių. Knygoje yra eilėraščių apie Vilnių, Tilžę, Klaipėdą, Nidą, Tauragę, K. Donelaitį, kurie išspausdinti rusų ir lietuvių kalba, autorius pateikia komentarus. Poetas rašo, kad svarbu šilti, draugiški ryšiai tarp Kaliningrado srities ir Lietuvos, kultūros mainai, pagarba istorijai ir ateičiai.
B. Bartfeldui už pastangas, padėjusias užkirsti Rusijos Stačiatikių bažnyčiai perimti K. Donelaičio muziejų Tolminkiemyje, ir kultūrinių ryšių su Lietuva skatinimą įteiktas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos apdovanojimas „Lietuvos dip-lomatijos žvaigždė“. Poetas padėkojo S. Šamborskiui, Kauno viešajai biblio-tekai už šį susitikimą, labai raiškiai padeklamavo keletą savo eilėraščių, atvežė knygą „Prūsa. Rusiškai lietuviškas motyvas“ ir naują išleistą knygelę „Per sienas“, kurios eilėraščius į lietuvių kalbą išvertė Rūta Leonova.
Mokytoja Rūta Daujotaitė-Leonova, dirbanti Kaliningrado 48-ojoje vidurinėje mokykloje, išleidusi tris eilėraščių knygas, žinoma kaip vertėja. Ji išvertė į rusų kalbą Arvydo Juozaičio knygą „Karalių miestas be karalių“, N. ir L. Kitkauskų knygą „K. Donelaičio memorialas Tolminkiemyje“, K. Donelaičio poemą „Metai“. R. Daujotaitė-Leonova sakė, kad vokiečių kalba yra penki „Metų“ vertimai, rusų kalba –
trys. Pirmasis K. Donelaičio „Metus“ ir jo pasakėčias į rusų kalbą 1946 m. išvertė žydų kilmės rusų poetas ir vertėjas Davidas Brodskis. Susidomėjęs lietuvių literatūra, jis išmoko lietuvių kalbą, išvertė ir kitų lietuvių poetų kūrybą. Praėjusiais metais „Metus“ į rusų kalbą išvertė klaipėdietis poetas ir vertėjas Sergejus Isajevas. R. Leonova perskaitė savo eilėraščių ir išverstų „Metų“ ištrauką rusų kalba.
Dr. Napalys Kitkauskas sakė, kad labai miela dalyvauti šioje šventėje, nes jis 50 metų susietas su K. Donelaičiu. Kai buvo minimos K. Donelaičio 250-osios gimimo metinės, dr. N. Kitkauskas dirbo restauratoriumi. Tada suprojektavo K. Donelaičio memorialą Tolminkiemyje ir Lazdynėliuose, apie tai parašė knygą.
Tolminkiemio muziejus buvo atidarytas 1979 m. spalio 11 d. Memorialą sudaro muziejus ir klebonija, teritorija užima 5 ha. N. Kitkauskas bendradarbiauja su Kaliningrado šviesuomene, profesore Olga Dubovaja. Tiek, kiek kartų architektas važiavo į Tolminkiemį, būtų galima keturis kartus apkeliauti Žemės rutulį. N. Kitkausko iniciatyva įkurta K. Donelaičio draugija, o N. Kitkauskas yra jos pirmininkas ir laikraščio „Donelaičio žemė“ konsultantas.
N. Kitkauskas sakė, kad K. Donelaičio jubiliejui parengta programa, bet jos įgyvendinimas dėl krizės stringa. Ruošiamasi į Tolminkiemio muziejų atvežti vargonus – muziejuje labai gera akustika. Donelaičio laikais Tolminkiemio bažnyčioje buvo patys geriausi vargonai. N. Kitkauskas pasidžiaugė, kad pradėtas atkurti sodas, nes K. Donelaitis buvo geras sodininkas, prižiūrėjo vaismedžius, juos skiepijo. Per 350 metų Tolminkiemyje dirbo 22 klebonai, bet nė vienas tiek nepastatė kiek K. Donelaitis: bažnyčią, kleboniją, našlių namus. Memorialo autorius pasidžiaugė, kad muziejus veikia ir yra prižiūrimas.
K. Donelaičio žemiečių klubo pirmininkė profesorė dr. Olga Dubovaja sakė, kad Tolminkiemyje pabuvojo visi žymiausieji rusų ir lietuvių rašytojai, nes „K. Donelaitis – tai mūsų ir jūsų poetas“. O. Dubovaja dėkojo N. Kitkauskui už šį memorialą, sakydama, kad autorius labai panašus į atkurtą K. Donelaičio portretą. Profesorė pasidžiaugė, kad mokytoja Rūta Leonova išvertė K. Donelaičio „Metus“ ir N. ir L. Kitkauskų knygą apie Tolminkiemį, kurioje pateikta daug medžiagos, istorinių įvykių. Toje vietoje, kur buvo K. Donelaičio sodintas sodas, rudenį kaliningradiečiai pasodino obelų, vyšnių, ir O. Dubovaja pasidžiaugė, kad vaismedžiai prigijo. Kaliningrado kultūros veikėjai rašė laišką Rusijos Prezidentui, kad K. Donelaičio jubiliejui būtų atvira Rusijos ir Lietuvos siena, nereikėtų vizų vykstant į Tolminkiemį.
Kauno rašytojų sąjungos pirmininkas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis pasveikino svečius, sakydamas, kad renginys sutampa su Poezijos pavasariu ir poeto Maironio jubiliejiniais metais. Kai bus minimos K. Donelaičio 300-osios metinės, Poezijos pavasaris taip pat bus jubiliejinis – penkiasdešimtasis.
Kauno G. Deržavino rusų literatūros draugijos pirmininkas Galimas Sidikovas pasidžiaugė, kad renginyje dalyvavo draugijos nariai, kurie prisideda prie K. Donelaičio kūrybos populiarinimo.
Aleksandras Bosas, dešimt metų dirbęs Kaliningrade, kalbėjo apie tai, kad Karaliaučius padovanojo daug įžymių žmonių. A. Bosas, išleidęs dvi epigramų knygutes, renginyje perskaitė keletą epigramų.
Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro vyresnysis mokslinis redaktorius, istorikas dr. Algirdas Matulevičius, daugiau kaip keturiasdešimt metų tyrinėjantis Mažąją Lietuvą, apie tai daug rašęs, šia tema apsigynęs disertaciją, pasakojo, kaip ruošė keturių tomų Mažosios Lietuvos ir Visuotinę lietuvių enciklopedijas. Jose aprašyta daug įžymių žmonių, susijusių su šiuo kraštu, patalpinta daug straipsnių. MLE įrašyta R. Leonova, N. Kitkauskas, S. Šamborskis. Kaip teigė A. Matulevičius, reikia daugiau bendradarbiauti su Kaliningrado sritimi. Taip pat pasidžiaugė, kad Kaliningrado srityje yra paminklai lietuvių literatūros klasikui K. Donelaičiui ir Karaliaučiaus universiteto profesoriui, folkloristui, vertėjui, leksikografui L. Rėzai. Istorikas sakė, kad Sovetske reikėtų bent jau memorialinės lentos spaustuvininkui, laikraščio „Naujasis Tilžės keleivis“ redaktoriui Enziui Jagomastui. Visą Jagomastų šeimą gestapininkai areštavo ir Paneriuose sušaudė.
Susirinkusiems dainavo Kauno
folkloro ansamblio „Liktužė“ dainininkai. Ansamblis net 56 kartus koncertavo Kaliningrado srityje.
Kitą dieną S. Šamborskis organizavo apžvalginę ekskursiją po Kauną, aplankėme įžymias miesto vietas. Kauno rajono visuomenės veikėjas, Garliavos vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Bosas organizavo susitikimą Garliavos poliklinikos salėje. Susitikime dalyvavo Kauno rajono vicemeras Antanas Makarevičius, Raudondvario kultūros centro direktorius Zigmas Kalesinskas, Garliavos centrinės bibliotekos darbuotojos.
Poetas Borisas Bartfeldas teigė, kad Lietuva – civilizuota kaimynė, kad glaudūs ryšiai Kaliningradą sieja su Vilniumi ir Klaipėda. Poetui patiko Kauno Laisvės alėja, senamiestis, kartu apgailestavo, kad tokio senamiesčio neturi Kaliningradas.
Dr. Olga Dubovaja kalbėjo, kad K. Donelaičio jubiliejui privalome ruoštis visi, kad dar ne visas sodas pasodintas ir pakvietė atvykti į Tolminkiemį spalio mėnesį, kai muziejuje vyks literatūros dienos.
Kauno rajono vicemeras Antanas Makarevičius pasidžiaugė, kad Kauno rajonas bendradarbiauja su Krasnoznamensko (Lazdynų) rajonu. Anot vicemero, reikėtų pasirašyti bendradarbiavimo sutartį tarp Kauno rajono ir Kaliningrado srities mokyklų. Taip pat vicemeras pakvietė dalyvauti kaliningradiečių meno saviveiklos kolektyvus Garliavoje organizuojamame tarptautiniame folkloro festivalyje „Dainuojame Lietuvai“.
Iš Garliavos vykome į Pažaislį, apžiūrėjome architektūros ansamblį, oficiną, kur yra ekspozicija, Švč. Mergelės Marijos apsilankymo pas Elžbietą bažnyčią, šventorių, klausėmės sesers Editos pasakojimo apie šį reto grožio baroko šedevrą, minimą nuo XVII a., kai 1664 m. įsteigtas kamaldulių vienuolynas, o nuo XX a. – moterų kazimieriečių vienuolynas.
Už galimybę susipažinti su Kauno miestu ir rajonu, aplankyti įžymias vietas, patirtus bendravimo įspūdžius, nuoširdžiai dėkojame Sigitui Šamborskiui, Aleksandrui Bosui, „Liktužės“ dainorėliams ir visiems kitiems renginio organizatoriams.