Pasibaigus 2012 Europos metams
Angelė Čepėnaitė
Mykolo Romerio universiteto
docentė
Vyresnio amžiaus žmonių vaidmuo visuomenėje
2012-uosius metus Europos Komisija paskelbė Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metais, atkreipdama dėmesį į globalų visuomenės senėjimo reiškinį ir jo pasekmes. Europos Komisija, paskatino Europos Sąjungos šalis gilintis į globalaus visuomenės senėjimo reiškinį, žvelgiant į jį kaip į visuomenės neišnaudotų galimybių sritį. Skatinant vyresnio amžiaus žmonių aktyvumą užimtumo, dalyvavimo visuomenės gyvenime srityse bei didinant jų savarankiško gyvenimo galimybes, buvo siekiama ne tik labiau atskleisti senyvo amžiaus žmonių indėlį visuomenei, bet ir sudaryti sąlygas, užtikrinančias vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą ir apjungti skirtingas kartas.
Vyresnio amžiaus žmonių užimtumas
Europos Sąjungos politika vyresnio amžiaus žmonių užimtumo srityje pasireiškia vis vėlesniu išėjimu į pensiją. O tai savo ruožtu susiję su negatyvaus požiūrio keitimu į vyresnio amžiaus žmonių galimybes darbo rinkoje. Mūsų šalyje senatvės pensijos amžius nustatomas pagal nuo 2012 01 01 galiojančias Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 ir 57 straipsnių nuostatas. Nuo 2012 m. senatvės pensija skiriama moterims, kurioms suėjo 60 metų ir 4 mėnesiai, bei vyrams, kuriems suėjo 62 metai 8 mėnesiai. 2026 m. bus pasiekta 65 metų riba tiek vyrams, tiek moterims. Tais pat metais minėtą pensinio amžiaus ribą pasieks ir estai. Mūsų kaimynė Latvija šią ribą pasieks 2020-aisiais.
Vyresnio amžiaus žmonių užimtumo srityje Lietuva jau 2011 m. lenkė Europos vidurkį – 50,5 proc. 55–64 metų amžiaus gyventojų buvo užimti, tuo tarpu, Europos Sąjungos vidurkis sudaro 47,4 procento. Taigi, minėtose srityse mūsų šalies socialinėje politikoje stebimas tinkamas pasirengimas, atitinkantis visuomenės senėjimo tendencijas Europos erdvėje, suteikiant vyresniems žmonėms galimybę visaverčiai dalyvauti visuomenės užimtumo srityje.
Savarankiško gyvenimo užtikrinimas
Nemažai dėmesio 2012 Europos metais buvo skiriama savarankišką gyvenimą užtikrinančių veiksnių įtvirtinimui – pagalbos ir paslaugų, užtikrinančių kuo ilgesnį vyresnio amžiaus savarankiškumo etapą, plėtojimui.
Mūsų šalyje auga paslaugų, teikiamų namuose, gavėjų skaičius. Statistikos departamentas kol kas nepateikia 2012 m. socialinių paslaugų rodiklių, todėl tenka vadovautis praėjusių metų duomenimis, pvz., 2011 m., lyginant su 2010 m., pagalbos ir globos namuose paslaugų gavėjų skaičius padidėjo 11,6 proc.
Šalyje stebima naudojimosi socialinės globos namų paslaugomis mažėjimo – 2011 m. senyvo amžiaus ir senyvo amžiaus su negalia gyventojų skaičius sumažėjo 1,4 proc., lyginant su 2010 m. Penkiomis įstaigomis 2011 m. sumažėjo socialinės globos įstaigų, teikiančių paslaugas vyresnio amžiaus ir vyresnio amžiaus negalę turintiems asmenims skaičius.
Vyresnio amžiaus dienos centruose lankytojų 2011 m. buvo maždaug tiek pat kaip ir 2010 m. Savanorių, teikiančių paslaugas juose skaičius 2011 m. padidėjo 3 proc. lyginant su 2010 m.
Taigi tarp vyresnio amžiaus žmonių mūsų šalyje vis labiau ryškėja paslaugų, palaikančių asmens savarankiškumą pasirinkimas, tai atitinka socialinės politikos įgyvendinimo nuostatas – užtikrinti paslaugų, sudarančių galimybę vyresnio amžiaus. asmeniui gyventi savarankiškai, plėtrą.
Vyresnio amžiaus žmonių gebėjimų stip-rinimas
Vienas iš 2012 Europos metų keliamų tikslų – suteikti galimybę vyresniems suaugusiesiems asmenims aktyviai dirbti savanorišką darbą. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2011 m. atlikto mokslinio tyrimo „Vyresnio amžiaus žmonių savanoriška veikla Europos Sąjungoje“ rezultatai patvirtino, kad vyresnio amžiaus žmonėms yra įvairių galimybių dalyvauti savanoriškoje veikloje, esant svarbiai išankstinei sąlygai –šių žmonių savanoriškos veiklos galimybės turėtų būti pripažintos ir remiamos, ypač politiniame ir praktiniame lygmenyse. Tyrimas patvirtino, kad yra įvairių savanoriškos veiklos sričių, kuriose gali dalyvauti vyresnio amžiaus žmonės. Antra vertus, tyrimo rezultatai parodė, kad vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimas savanoriškoje veikloje nepakeičia oficialių tarnybų teikiamų paslaugų.
Jau 2011 m., Europos Komisijai paskelbus Europos Savanorystės metus, mūsų šalies vyresnio amžiaus savanoriai aktyviai įsijungė į šį judėjimą „Carito“, „Maisto banko“, „Maltos ordino“, Lietuvos Raudonojo kryžiaus organizacijų veikloje. „Caritas“ Lietuvoje vienija daugiau nei 2300 savanorių, nemažai jų sudaro vyresnio amžiaus žmonės.
2012 m. vyresnio amžiaus žmonės turėjo galimybę gilinti savo savanorystės žinias bei patirtį.
Lietuvoje įgyvendinamas projektas „SenEmpower“ apjungė Vytauto didžiojo universiteto, Kauno savivaldybės ir vyresnio amžiaus žmonių nevyriausybinių organizacijų bei Jungtinės Karalystės, Austrijos, Italijos, Vokietijos vyresnio amžiaus žmonių savanorius. Projektą finansavo Europos Komisija, Lietuvos ir minėtų šalių Vyriausybės.
VšĮ „Tarptautinis darbo kontaktų tinklas“, siekdama skatinti vyresnio amžiaus žmonių savanorystę Europoje ir mūsų šalyje, 2012 m. įgyvendino projektą „Senior Citizens Empowerment“. Jame pagal Europos Sąjungos Mokymosi visą gyvenimą „Grundtvig“ senjorų savanorystės programą dalyvavo vyresnio amžiaus savanoriai iš Italijos ir Lietuvos.
Švietimo mainų paramos fondas šįmet pakvietė nevyriausybines organizacijas teikti paraiškas dalyvauti „Grundtvig“ 2012–2014 m. programoje vyresnio amžiaus savanoriams, bendradarbiaujant su kitos ES šalies, „Mokymosi visą gyvenimą“ programos narės savanoriais. Panašūs savanorių projektai buvo įgyvendinami ir 2010–2012 m., kad vyresnio amžiaus žmonės galėtų plėtoti savo aktyvumo visuomenėje išteklius.
Gerosios patirties sklaida Lietuvoje
Vienas iš 2012 Europos metų tikslų buvo: „Informuoti. Skleisti patirtį. Skatinti visų lygmenų politikos formuotojus ir suinteresuotąsias šalis sudaryti geresnes vyresnių žmonių aktyvumo sąlygas“.
Nacionalinis mūsų šalies 2012 m. koordinatorius, organizavęs su teminiais Europos metais susijusią veiklą buvo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Jos tinklapyje pateikta informacija apie mūsų šalies 34-iose iš 60 dabar Lietuvoje esančių savivaldybių bendruomenėse įgyvendintas Europos metų priemones.
Apžvelgus skelbiamas 34 savivaldybių teritorijose įgyvendintas priemones, pastebima, kad jų daugumą sudarė įvairūs kultūriniai renginiai. Jie buvo svarbūs pristatant visuomenei vyresnio amžiaus žmonių kūrybinius pasiekimus. Išskirtini sveikos gyvensenos, sportiniai renginiai, pvz., Pasvalio r. savivaldybėje vyresnio amžiaus žmonės mokėsi praktinės mankštos, šiaurietiško ėjimo. Pastarąjį įsisavino ir Druskininkų senjorų klubas.
Tarp įgyvendintų savivaldybėse priemonių pažymėtinas visą gyvenimą mokymosi aspektas. Varėnos savivaldybėje vyresnio amžiaus žmonės mokėsi vokiečių ir anglų kalbų bei kompiuterinio raštingumo. Tai labai svarbu, sudarant vienodas galimybes vyresnio amžiaus žmonėms aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime. Panemunės senelių namų bendruomenė drauge su Švedijos partneriais siekė atgaivinti audimo amatą. Pažymėtina Biržų savivaldybėje įgyvendinta Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų programa, paremta kelių kartų pasakojimais.
Mūsų šalies nevyriausybinės organizacijos taip pat aktyviai dalyvavo Europos metų renginiuose. Paskaitas, mokymus vykdė Trečiojo amžiaus universitetas, kitos mokymo ir švietimo paslaugas teikiančios nevyriausybinės organizacijos. Lietuvos Nacionalinėje filharmonijoje savanoriai iš visos Lietuvos dalyvavo renginyje – „Kartų savanorystės diena“, kuriame tarpusavyje diskutavo įvairių kartų savanoriai, buvo įteikti apdovanojimai už kartų solidarumo skatinimą ir savanorystės plėtrą.
Europos Komisijos apdovanojimai
Visų Europos Sąjungos šalių institucijos ar asmenys, galėjo dalyvauti Europos Komisijos organizuotame Europos 2012 metų geriausių iniciatyvų konkurse dėl apdovanojimų pagal šešias nominacijas:
1. „Darbo vietos bet kokio amžiaus žmonėms“;
2. „Kuriame vyresniems palankią aplinką“;
3. „Socialūs verslininkai“;
4. „Senstančios visuomenės ir kartų santykių vaizdavimas“;
5. „Gyvenimo istorijos iššūkiai“;
6. „Kartos ir mokykla“.
Europos Komisija , baigiantis paskelbtiems metams gavo 1373 įvairių organizacijų bei asmenų iniciatyvų pasiūlymus. Didžiausią jų skaičių pateikė Vokietija – 172, Ispanija – 122, Portugalija – 110, Austrija – 93, Lenkija ir Rumunija – 92 pasiūlymus.
Kiekvienoje nominacijoje Europos komisija skyrė 1–3 vietų apdovanojimus. Pirmoji vieta „Darbo vietos bet kokio amžiaus žmonėms“ nominacijoje atiteko Suomijos Helsinkio miesto iniciatyvai, numačiusiai, kad Helsinkis 2009–2012 m. taps miesto, kuriame gyvena skirtingo amžiaus gyventojų grupės, administravimo modeliu, įvertinančiu skirtingų žmonių poreikius ir tikslus.
Nominacijoje „Kuriame vyresniems palankią aplinką“ pirmą vietą užėmė Danijos projektas, kuriuo buvo siekiama atkurti vyresnio amžiaus žmonių fizinius, socialinius ir pažinimo gebėjimus ir perkelti su amžiumi susijusį jų savarankiškumo praradimą į kiek įmanoma vėlesnį laikotarpį, pasitelkiant prevencijos, reabilitacijos, gerovės ir socialinių tinklų išteklius. Ant-rąją vietą užėmė kaimyninės Lenkijos Poznanės savivaldybės įkurtas centras, kurio tikslas – sukurti tinkamas sąlygas užtikrinant aktyvų senėjimą Poznanėje, visapusiškai dalyvauti tiek miesto gyvenime, tiek jį formuojant. Trečioji vieta šioje nominacijoje atiteko Latvijos Ventspilio savivaldybės projektui, kuris pristatė miesto, draugiško visoms kartoms, plėtojimo procesą.
Nominacijoje „Socialūs verslininkai“ pirmoji vieta buvo skirta Prancūzijos nevyriausybinės organizacijos projektui, numačiusiam dviejų kartų bendradarbiavimą – studentų gyvenimą vyresnio amžiaus žmonių būstuose, nemokamai arba mokant pigiau mainais už teikiamas paslaugas ir draugišką bendradarbiavimą. Projektu buvo siekiama išspręsti senyvo amžiaus žmonių vienišumo problemą, taip pat studentų būsto klausimus.
„Senstančios visuomenės ir kartų santykių vaizdavimo“ nominacijoje buvo taikomi atskiri apdovanojimai straipsniams ir audiovizualiniam vaizdavimui.
Pirmosios vietos apdovanojimą straipsnių kategorijoje pelnė Danijos publikacija laikraštyje „Politiken“, skirta kartų atotrūkio analizei. Jos autoriai kėlė klausimus dėl šiuo metu įsitvirtinusios situacijos, kai žmonės dirba, keliauja, vyksta atostogauti su to pat amžiaus žmonėmis. Publikacijos autoriai šią situaciją įvardijo kaip visuomenės padalinimą pagal amžiaus veiksnį. Jie kėlė klausimą, kad skirtingos kartos reikalingos viena kitai ir tarp jų turi vykti bendradarbiavimas.
Audiovizualinių menų kategorijoje pirmąją vietą pelnė Suomijos TV filmas apie vyresnio amžiaus žmones, pratęsusius arba nusprendusius pratęsti savo darbinę veiklą. Filmo autoriai siekė išryškinti vyresnio amžiaus žmonių įgūdžius, privalumus ir atskleisti socialinio gyvenimo svarbą darbe.
„Gyvenimo istorijos iššūkių“ nominacijoje pirmąją vietą laimėjo Estijos pateiktas chirurgo Bruno Paderio gyvenimo aprašymas. Šis asmuo 25 metus dirbo chirurgu ligoninėje iki 80 metų. Mūsų šalyje galime pasidžiaugti populiariu LRT laidų vedėju Algimantu Čekuoliu, atšventusiu savo 80-metį ir toliau džiuginančiu žiūrovus savo puikiomis laidomis, konkuruojančiomis su jaunaisiais televizijos kolegomis. Pavyzdžiai, kai metai nėra kliūtis prasmingai veiklai, skatina visuomenę naujai pažvelgti į vyresnio amžiaus žmonių galimybes.
„Kartos ir mokykla“ nominacijoje pirmąją vietą laimėjo Suomijos Huali mokyklos projektas, kuriame dalyvavo moksleiviai ir jų seneliai.
Apdovanotų projektų aprašymuose paskleista patirtis dabar pradeda naują savo gyvenimo etapą, supažindinant Europos ir viso pasaulio žmones su geriausiais vyresnio amžiaus žmonių aktyvumo didinimo ir bendradarbiavimo tarp kartų pavyzdžiais.
Apžvelgus mūsų šalies pasiekimus, atspindinčius 2012 Europos metų siekinius, galima teigti, jog tikslas – parodyti vyresnio amžiaus žmonių pasiekimus buvo pasiektas, išplėtotos aktyvumą skatinančios galimybės, padaryta graži pradžia plėtojant kartų solidarumą.
Kaip rodo Europos Komisijos apdovanojimai skirti geriausioms Europos Sąjungos šalių iniciatyvoms, įvairios mūsų šalies bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos turi spręsti vyresnio amžiaus žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo klausimus kompleksiškai, planuojant ir įgyvendinant ilgalaikius tikslus bei priemones, skatinančias aktyvumo išteklių didinimą.
K. Ragulskio nuotrauka