Prof. dr. Nijolė BATARLIENĖ
Vilniaus Gedimino technikos
universiteto Transporto inžinerijos fakulteto mokslo prodekanė
Siekiant, kad Lietuvos transportas taptų išplėtotos Europos transporto sistemos dalimi, pajėgtų konkuruoti su kitų šalių transporto rūšimis, turi būti užtikrintas efektyvus, patogus ir saugus krovinių ir keleivių vežimas. Tuo tikslu, būtina taikyti pačias naujausias technologijas, informacines transporto sistemas, inovatyvius sprendimus. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas transporto inžinerijos mokslui ir studijoms. Būtina vystyti Lietuvos transporto sektorių ir jį integruoti į ES transporto sistemą vykdant visų trijų pakopų studijas ir mokslinius tyrimus, didinti Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumą.
Transporto vaidmuo Lietuvos ekonomikoje išskirtinis – jo sukuriama šalies BVP dalis sudaro apie 12,9 % šalies vidaus produkto, nors transporto sistemoje dirba tik apie 5 % šalies darbingo amžiaus žmonių. Šiam sektoriui priklauso ir stambiausios Lietuvos įmonės (AB „Lietuvos geležinkeliai“, „Girteka logistics“, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas), ir smulkesnės kompanijos, sėkmingai vystančios verslą („DPD Lietuva“, „AdRem“, „Vingės terminalas“ ir kt.), daugelis priklauso kuriai nors transporto asociacijai („LINAVA“, „LINEKA“, Lietuvos logistikos asociacija ir kt.).
Transporto sektorius Lietuvoje – stabili ir nuolat plėtojama, viena iš prioritetinių ūkio šakų. Tai pripažįsta įvairios valstybės institucijos. MOSTA ataskaitoje „Pasiūlymai dėl Lietuvos Sumanios specializacijos prioritetinių krypčių“, kurią rengė tarptautinė nepriklausomų ekspertų grupė, Transportą, logistiką ir e-sistemas paskelbė kaip atskirą prioritetinę kryptį. Švietimo ir mokslo ministerija kartu su kitomis ministerijomis išskyrė 6 prioritetines Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėt-ros ir inovacijų raidos (sumaniosios specializacijos) kryptis, iš kurių viena yra Transportas, logistika, informacinių ir ryšių technologijos (IRT). Kaip teigė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, buvo atsižvelgta į mūsų šalies mokslinį ir gamybinį potencialą, ūkio augimo galimybes, todėl buvo išskirtos sritys, kuriose Lietuva jau turi įdirbį ir kurios itin svarbios didinti šalies konkurencingumą. Koordinuotomis (nuo idėjos iki patekimo į rinką) valdžios, verslo ir mokslo pastangomis koncentruojant inovacinį aktyvumą prioritetinėmis kryptimis tikėtina sukurti kritinę verslo ir mokslo dalyvių masę, kuri dirbdama kartu galėtų pasiekti sisteminių pokyčių, stiprinant Lietuvos ūkio konkurencingumą. Lietuvos Respublikos vyriausybė, įgyvendindama Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 m. programą, patvirtino šias prioritetines mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos kryptis š.m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 951.
lokomotyvų remonto depe (VGTU nuotraukos)
Transportas yra viena iš svarbiausių strateginių ūkio šakų, todėl neteisingi sprendimai šioje srityje gali neigiamai atsiliepti visoms su transportu susijusioms pramonės šakoms. Transporto sistemos modernizavimas ir restruktūrizavimas – vienas iš Lietuvoje vykdomos ekonominės politikos prioritetų. Transporto politikos tikslai ir uždaviniai suformuluoti Nacionalinėje transporto plėtros programoje ir Vyriausybės programoje bei jos įgyvendinimo priemonėse: subalansuota transporto infrastruktūros ir vežimų paslaugų plėtra, per tarptautinės reikšmės koridorius integruojantis į Europos transporto tinklą ir transportavimo paslaugų (ypatingą dėmesį skiriant tranzitui) rinką. Šių tikslų ir uždavinių įgyvendinimas grindžiamas multimodališkumo principais, t. y. prioritetą teikiant kompleksiniam transporto infrastruktūros, technologijų ir transportavimo paslaugų plėtojimui visose transporto šakose.
Logistika – vienas iš pagrindinių Europos ekonomikos sektorių, apimantis verslo produktų ir informacijos judėjimą ir sandėliavimą tarptautiniu mastu. Transporto ir logistikos sektorius – vienas perspektyviausių ir sparčiausiai augančių rinkoje. Jis sukuria beveik 14 % Europos BVP (remiantis Europos logistikos veiksmų planu). 2013 m. birželio 11 d. Briuselyje buvo oficialiai įsteigta Europos technologijų platforma Logistikos vystymui (European Technology Platform on Logistics, ALICE). Platforma įsteigta, kad būtų parengta išsami strategija dėl tyrimų, naujovių taikymo, logistikos ir tiekimo grandinės valdymo inovacijų diegimo į rinką Europoje. Platforma prisidės prie ES mokslinių tyrimų programos „Horizontas 2020“, kurioje dalyvauja ir Lietuvos mokslininkai. Tikslas – pasiekti 30 % našumo logistikoje pagerinimą iki 2030 m., t. y. paspartinti našesnių, konkurencingesnių ir tvaresnių tiekimo grandinių kūrimą.
Lietuvos transportas, įstojus į ES, tapo neatskiriama Europos transporto sistemos dalis, veikianti pagal bendrus dėsnius, reikalavimus ir įstatymus. Kita vertus, Lietuva, kaip Europos geografinis centras, savo transportą naudoja daugiausia tranzitiniams pervežimams iš vakarinės Europos į rytinę jos dalį, kuriai priklauso Pabaltijo respublikos, Suomija, Baltarusija, Rusija, Moldavija, Ukraina ir Kazachija, Azijos, Užkaukazės šalys. Į pastarąsias šalis didesnė dalis pervežimų tenka geležinkeliais, orlaiviais, naftotiekiais, dujotiekiais ir elektros tinklais.
Nekyla abejonių, kad transportas – labai svarbi šalies ūkio šaka, apimanti įvairių rūšių transporto sistemas, kurios tarpusavyje konkuruoja krovinių ir keleivių vežimuose ir papildo viena kitą. Lietuvą kerta 6 europinės magistralės. Tai rodo, kad Lietuva turi gerai išvystytą kelių tinklą, yra svarbi tranzito valstybė. Jūrų transportas gana populiarus Lietuvoje vežti krovinius. Jūrų transportu daugiausia vežamos cheminės ir mineralinės trąšos, nafta ir jos produktai. Klaipėdos uostas – svarbiausias Lietuvos pervežimų generatorius bei pagrindinis tranzito centras. Klaipėdos uostas bendradarbiauja su automobilių kelių ir geležinkelių tink-lu. Per jį gabenami didžiuliai kiekiai krovinių. Vilniaus oro uostas, palyginus su kitais Baltijos šalių oro uostais, pakankamai apkrautas, bet mažas platesniame tarptautiniame kontekste. Vis didėjančią reikšmę Lietuvos transporto sistemoje užima geležinkelių transportas, sėkmingai gyvuojantis jau 145 metus, vystosi, teikia keleivių vežimo ir krovinių gabenimo paslaugas. Ypač svarus geležinkelių transporto vaid-muo yra krovinių rinkoje. Dabar Lietuvos geležinkelis užima daugiau nei 40 % šalies krovinių gabenimo rinkos.
Todėl vieno nacionalinės ekonomikos lyderių – transporto – produktyvumo, konkurencingumo, paslaugų kokybės aukšto lygio užtikrinimas yra vienas svarbiausių ūkio plėtros uždavinių. Transportas atlieka perspektyvią ir konkurencingą veiklą, kuri yra reikšminga sprendžiant visuomenės judumo problemas. Prekių ir asmenų judumas – esminė Europos pramonės ir paslaugų konkurencingumo dedamoji dalis.
Pervežimo ir eismo saugumą gali pagerinti inovatyvios informacinės sistemos, naudojamos valdyti keleivių ir krovinių srautus, kontroliuoti pervežimą. Taip pat būtina gerinti infrastruktūrą – kelių, geležinkelių kokybę. Neigiama pervežimo veiklos įtaka gamtinei aplinkai ir žmonėms turi būti valdoma ir netgi mažinama.
Augančios vežimų apimtys ir didėjantys jų greičiai neigiamai atsiliepė energetiniams ištekliams. Iškilo svarbių uždavinių: mažinti kuro, energijos sąnaudas, kurti naujas degalų rūšis, naujas transporto priemones, tobulinti vidaus degimo ir kitas energijos rūšis naudojančius variklius. Visas šias problemas imasi spręsti ne tik transporto inžinerijos, bet ir kitų sričių mokslininkai. Šeši universitetai (Vilniaus Gedimino technikos, Vilniaus, Kauno technologijos, Klaipėdos, A. Stulginskio ir Šiaulių universitetai) turi techniškąjį mokslinį potencialą, augina jaunuosius mokslininkus – ne tik magistrantus, bet ir doktorantus. Gabus jaunimas gali atnešti naujų idėjų. Dabar net keturi Lietuvos universitetai (VGTU, KTU, ASU ir KU) vykdo Transporto inžinerijos studijų krypties studijas. Trys iš šių universitetų (VGTU, ASU ir KU) turi Jungtinę Transporto inžinerijos mokslo krypties doktorantūrą. Ruošiant daktarus kviečiami ekspertuojantys komiteto nariai iš kitų šalių – Latvijos, Ukrainos ir kt.
Šiuo metu vykdoma Nacionalinė kompleksinė programa „Civilinės inžinerijos sektoriaus plėtra ir transportas“. Universitetai stiprina laboratorinę bazę, atlieka mokslinius tyrimus, gilina Transporto inžinerijos mokslo krypties žinias. 2013 m. pavasarį VGTU, KTU, KU kartu su LR susisiekimo ministerija pateikė paraišką rengti Nacionalinę transporto mokslo programą „Saugios, tvarios ir konkurencingos transporto ir logistikos sistemų kūrimas ir plėtojimas“, kuri Lietuvos mokslų taryboje buvo įvertinta 8 iš virš 30 teiktųjų. 2008 m. ŠMM paskelbus II etapo kvietimą parengti galimybių studijas, apimančias aukščiausios kompetencijos specialistų rengimą, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, mokslui imlaus verslo vystymą konkrečiame mokslui imliame ūkio subsektoriuje, buvo pateiktos keturios tokios studijos, viena iš jų – „Transportas“.
Mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ numato skirti finansavimą spręsti šiuos uždavinius:
Sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė;
Maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika;
Saugi, švari ir efektyviai naudojama energija;
Išmanus, netaršus ir integruotas transportas.
Bendras mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ tikslas bus tvarus vystymasis.
Nauji techniniai sprendimai reikalauja žinių, kūrybiškumo, naujų idėjų bei intelekto. Dabar Lietuvoje kuriami penki slėniai – integruoti mokslo, studijų ir verslo bendradarbiavimo centrai (Saulėtekis, Santaka, Santara, Marine ir Nemunas). Tai puiki platforma plėtoti ir transporto mokslo srities inovacijas, diegti jas į verslą. Mokslo potencialas gali padėti verslui kovoti konkurencinėje veikloje.
Labai svarbu, kad transporto inžinerijos mokslas integruotųsi į Europos transporto mokslo ir tyrimų centrus. Šiomis dienomis Lietuvos kosmoso tyrėjai ypač stengiasi, kad Europos mokslininkai priimtų juos kaip lygiaverčius partnerius rengti bendrus projektus.
Atnaujinta Lietuvos nacionalinės transporto plėtros programa, kurioje daug dėmesio skiriama mūsų šalies transporto politikai koreguoti, atsižvelgiant į naujas transporto plėtros tendencijas Europoje ir pasaulyje, besiplėtojančius partnerystės su ES procesus. Koncentruojamasi į Lietuvos transporto sektoriaus perspektyvas taikyti multimodalinį požiūrį, t. y. prioritetą teikti kompleksiniam transporto infrastruktūros, technologijų ir pervežimo paslaugų plėtojimui visose transporto šakose. Tarptautinė logistika – viena iš veiklos sričių, kurioje darbas niekada nenutrūksta. Tik nedaugeliui verslo sričių būdingi tokie stiprūs vidiniai ryšiai ir plati veiklos geografija. Daugelis išsivysčiusių pasaulio šalių vartotojų tarptautinės logistikos tobulinimą laiko svarbiu procesu. Mišrusis traukinys „Vikingas“ – bendras Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos geležinkelių, uosto krovos kompanijų ir Klaipėdos, Iljičiovsko ir Odesos uostų projektas. Konteinerinis traukinys „Saulė“ – tai efektyvi intermodalinė logistikos grandinė tarp Rytų ir Vakarų. Dabar jau yra suderintas ir konteinerinio traukinio iš Kinijos į Belgiją maršrutas.
Tarptautinė transporto veikla grindžiama dvišalėmis ir daugiašalėmis sutartimis, tarptautinių transporto organizacijų ir konvencijų reikalavimais ir nuostatomis, regioninio bend-
radarbiavimo su užsienio šalimis įvairiais lygiais plėtojimu. Lietuva yra pasirašiusi 79 bendradarbiavimo transporto srityje sutartis su ES, Vidurio Europos, NVS ir kitomis valstybėmis, iš jų kelių transporto srityje – su 32, geležinkelio transporto – su 9, vandens transporto – su 10, oro transporto – su 26 valstybėmis. 1998 m. buvo numatyta pasirašyti sutarčių su 11 užsienio šalių, iš jų 6 jau pasirašytos. Lietuvos Respublika arba atskiros jos transporto sektoriaus struktūros yra 18 svarbiausių tarptautinių transporto organizacijų narės, prisijungusios prie 23 daugiašalių konvencijų ir protokolų, reglamentuojančių tarptautinių transporto paslaugų teikimo aspektus.
Didelę reikšmę šioje srityje turi Rytų-Vakarų transporto koridoriaus (East-West Transport Corridor, EWTC) asociacija. Šis transporto koridorius jungia pietinės Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lietuvos transporto centrus su Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos ir Azijos šalių transporto sistemomis. Siekiama suformuoti globalią konkurencingą transporto ir logistikos grandinę per Lietuvą. Asociacija aktyvina transporto, logistikos kompanijų, intermodalinių terminalų operatorių, krovinių siuntėjų ir gavėjų, valdžios struktūrų, mokslo ir tyrimo institucijų bendradarbiavimą, skatina politinį ir ekonominį dialogą tiek tarp valstybių, priklausančių koridoriui, tiek tarp EWTC partnerių ir kitų pasaulio regionų. Pagrindiniai EWTC tikslai – stiprinti įvairių transporto mazgų bendradarbiavimą ir siekti, kad šio koridoriaus pagrindu būtų suformuota konkurencinga tarptautinė transporto ir logistikos grandinė. Siekiama, kad transporto koridorius „Rytai-Vakarai“ plėtotų mažiau aplinką teršiantį transportą ir išsiskirtų kaip žaliasis transporto koridorius. Tai valstybei labai svarbus ekonominis projektas.
Sausumos transporto inžinerija – tai mokslas apie transporto priemonių konstrukcijos, varikliai, įvairūs mazgai, agregatai ir jų sistemos, taip pat transporto priemonių priežiūra, remontas ir saugus jų eksploatavimas, todėl reikia ypač stengtis, kad jaunimas studijuotų visus šiuos studijų programų modulius. Svarbią reikšmę turi ir studentų praktikos ne tik Lietuvos transporto įmonėse, bet ir užsienio šalyse. Lietuvos automobilių tyrėjai susijungė į automobilių inžinierių sąjungą (LAIS). LAIS yra Tarptautinės automobilių inžinierių sąjungos narė (FISITA – Fédération Internationale des Sociétés d‘Ingénieurs des Techniques de l‘Automobile). Tarptautinė automobilių organizacija FISITA remia studentų veiklą ir gali padėti vystyti jaunimo idėjas ir planus.
Vystant transporto strategiją ir galvojant apie ateities transporto energetiką ir ekologiją, per artimiausius 10–15 metų reikės pereiti prie technologiškai naujos energetikos, t. y. naudoti naują kurą (pvz., biokurą, vandenilį, suspaustą orą ir kt.) esamuose vidaus degimo varikliuose ir akumuliatorius, įkraunamus iš išorinio elektros tinklo perpus pigesne nakties energija, bei vandeniliu ir oru maitinamus kuro elementus. Energija turės sukti elektros variklius nenaudojant mechaninių transmisijų, neteršiant aplinkos ir nekeliant jokio pavojingo triukšmo. Tenka pripažinti hibridinių automobilių efektyvumą. Naujausiose transporto priemonėse, pvz., autobusuose, akumuliatoriams krauti naudojamos kompaktiškos dujų turbinos, vietoje akumuliatorių įrengiami galingi kondensatoriai, generatoriaus ir starterio apvijos montuojamos išorinėje smagračio dalyje, įtampa automobilyje padidinama keturgubai.
Visiems strateginiams transporto uždaviniams spręsti reikalingi specialistai, išmanantys transporto priemonių, krovos ir sandėliavimo įrangos teorinius, konstrukcinius, sąveikos su keliu ir aplinka, techninės priežiūros, saugaus eismo ir vežimų organizavimo principus, informacines technologijas, vadybą, logistiką, gebantys tyrinėti, kurti ir tobulinti transporto priemones ir technologinę įrangą, procesus, analizuoti ir perteikti informaciją, didinti transporto konkurencingumą.
Problemos gimdo kantrybę, kantrybė gimdo atkaklumą, atkaklumas formuoja charakterį, charakteris suteikia viltį, viltis suteikia jėgų, o jėgos ir yra tai, ko mums reikia, kad pasiektumėte savo tikslų.
[Bilas Geitsas]