Pirmą kartą sudarytas baltosios smegenų medžiagos jungčių žemėlapis, kuris padės geriau gydyti įvairias galvos smegenų traumas.
Grafinis žmogaus smegenų dalių ryšių žemėlapis.
A – trimatis smegenų vaizdas, B – jungčių diagrama, naudojama vizualizuoti baltosios smegenų medžiagos jungtis, kurių išnykimas sukelia didelius neuronų tinklo pokyčius bei sukelia jo dalių segregaciją. Grafike parodyti tik reikšmingi ryšiai.
Pietų Kalifornijos universiteto (University of Southern California, USC) neurologai sukūrė pirmąjį smegenų baltosios medžiagos žemėlapį su svarbiausiomis jungtimis, užtikrinančiomis smegenų funkcijas.
Jų darbas, vasario 11 dieną paskelbtas paskelbtas atviros prieigos žurnale „Frontiers in Human Neuroscience“, mokslininkų teigimu, turės didelę reikšmę, siekiant suprasti smegenų sužeidimų ir ligų pasekmes.
„Norėdami geriau paaiškinti savo tyrimo rezultatus, mes sukūrėme terminą „baltosios medžiagos atraminiai taškai“ (angl. white matter „scaffold“), nes jie pasirodė besantys esminiai informacinio tinklo struktūroje, palaikančioje normalią smegenų veiklą“, teigė vienas iš darbo autorių Džonas Darelas (John Darrell) iš Pietų Kalifornijos universiteto Neuroinformatikos instituto. „Nors visos jungtys smegenyse yra reikšmingos, tačiau jų tarpe yra savotiškų „pagrindinių veikėjų“.
Pasirodė, kad svarbiausios smegenų baltosios ir pilkosios medžiagos sritys ne visada yra šalia. Pilkoji medžiaga – tai išorinė smegenų sritis, su neuronais, kuriuose informacija yra tvarkoma ir saugoma.
Ankstesni įvairių mokslininkų tyrimai yra nustatę tas pilkosios medžiagos sritis, kurias pažeidus, įvyksta neproporcingai dideli sutrikimai.
Tačiau dabartinis tyrimas parodė, kad labiausiai pažeidžiamos baltosios medžiagos sritys nebūtinai yra tos, kurios turi jungtis su pažeidžiamiausiomis pilkosios medžiagos sritimis. Tai paaiškina kodėl kartais iš pažiūros nedidelės smegenų traumos gali turėti katastrofiškus padarinius.
Nuoroda: