Netekome draugo, bičiulio, vieno žymiausių šalies agronomijos mokslo tyrėjų, habilituoto daktaro, akademiko, aktyvaus visuomenės veikėjo bei mokslo ir studijų sistemos kūrėjo, Lietuvos mokslo tarybos pirmininko profesoriaus Leono Kadžiulio.
Dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo prof. L. Kadžiulis aktyviai įsijungė į mokslo ir studijų sistemos pertvarką, dalyvaudamas Lietuvos mokslininkų sąjungos steigime ir jos inicijuotuose akademinės veiklos pertvarkos darbuose. 1991 metų pradžioje, priėmus naująjį mokslo ir studijų įstatymą, prof. L. Kadžiulis tapo vienu svarbiausių jo įgyvendinimo darbų organizatoriumi ir dalyviu.
1992 m. prof. L. Kadžiulis tapo Lietuvos Respublikos ketvirtosios vyriausybės ministru be portfelio, atsakingu už mokslą ir studijas. Juo būdamas kuravo Mokslo, studijų ir technologijų agentūros darbą, formavo sklandų Vyriausybės ir Lietuvos mokslo tarybos bendradarbiavimą, tuo prisidėdamas prie svarbių dokumentų, susijusių su Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pertvarka, rengimo ir vertinimo. Jis atstovavo Lietuvos mokslui ir studijoms įvairiose Europos mokslo organizacijose.
Profesorius buvo vienas iš Lietuvos mokslo tarybos iniciatorių bei aktyvus jos narys nuo pat šios institucijos veiklos pradžios. 1993–1999 m. L. Kadžiulis buvo Lietuvos mokslo tarybos II ir III kadencijos pirmininkas. Tai buvo produktyviausi profesorius dalyvavimo mokslo ir studijų sistemos pertvarkoje metai.
L.Kadžiulis gimė 1926 m. birželio 27 d. Vėželių kaime, Skapiškio valsčiuje, Rokiškio apskrityje. Jis mokėsi Vainiškių pradinėje mokykloje ir Kupiškio gimnazijoje, studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijos (dabar Aleksandro Stulginskio universitetas) Agronomijos fakultete, kur įgijo mokslinio agronomo diplomą.
Dotnuvos bandymų stoties vyresniuoju mokslo darbuotoju pradėjo dirbti 1950 m., 1953–1955 m. buvo Lietuvos mokslų akademijos Žemdirbystės ir dirvožemio instituto aspirantas, o 1955 m. apgynė daktaro disertaciją „Tinkamesnių daugiamečių žolių mišinių parinkimas Lietuvos TSR vidutinio sunkumo dirvose“.
Profesorius vertino eksperimentinį darbą, atliko daug lauko bandymų ir laboratorinių tyrimų. Gausius mokslinių tyrimų duomenis apibendrino habilitaciniame darbe „Daugiamečių žolių auginimo ir naudojimo pašarui pagrindai“ (1972 m.), o jo pagrindu paskelbė mokslo monografiją „Daugiamečių žolių auginimas pašarui“. 1976 m. L. Kadžiuliui buvo suteiktas profesoriaus pedagoginis mokslo vardas ir Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas. Daugelį metų profesorius buvo Lietuvos žemės ūkio akademijos ir Latvijos žemdirbystės instituto specializuotų mokslo tarybų narys.
Prof. L.Kadžiulis paskelbė 7 mokslo monografijas, per 300 mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių. Buvo 17 daktaro disertacijų vadovas, doktorantūros komitetų narys, sukūrė savitą savo mokslinę mokyklą.
Reikšmingiausi prof. L.Kadžiulio darbai įvertinti mokslo premijomis. Už nuopelnus Lietuvos mokslui prof. L.Kadžiulis 1998 m. apdovanotas LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Profesoriaus ir jo mokinių agrarinių mokslų srities darbai pelnė tarptautinį pripažinimą.
Profesorius buvo aktyvus Lietuvos mokslų akademijos narys, dalyvavo „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ ir „Žemės ūkio enciklopedijos“ mokslinių redakcinių tarybų, mokslo žurnalų „Žemdirbystė-Agriculture“ ir „Žemės ūkio mokslai“ redakcinių kolegijų darbe. L. Kadžiulis aktyviai dalyvavo steigiant Lietuvos mokslininkų sąjungą nepertraukiamai buvo jos tarybos narys, rūpinosi, kad Dotnuvoje būtų įamžintas agronomų – buvusių tremtinių – atminimas.
Išskirtinės prof. L.Kadžiulio savybės – tvirtos gyvenimo nuostatos, optimizmas, interesų įvairovė ir erudicija ženklino visus jo darbus. Lietuvos mokslininkų sąjungos nariai visada prisimins profesorių kaip išskirtinės tolerancijos, kūrybingą asmenybę ir bičiulį.