Regina Vaitkevičienė
Baisogala garsėja respublikinės reikšmės architektūros paminklu – Komaro dvaro sodybos ansambliu. Miestelio centre į 35 metrų aukštį stiebiasi Komarų funduotos Švč. Trejybės bažnyčios bokštas. Minint paskutiniojo dvaro savininko, pavyzdinio ūkio agronomo Vladislovo Komaro 135-ąsias gimimo metines, buvo siekiama prisiminti šimtą metų Baisogaloje gyvavusios garsios giminės nuopelnus miesteliui ir Lietuvos valstybei.
Renginio priešistorė
Šių eilučių autorei, renkančiai medžiagą apie Baisogaloje gyvenusias tris Komarų kartas, jau seniai rūpėjo grąžinti moralinę skolą giminei, su kuria siejama miestelio antrojo ekonominio pakilimo banga. Tai turėjo būti renginys, siejamas su kuria nors svarbia giminės data. Kadangi šaltiniuose buvo nurodomi skirtingi paskutiniojo dvaro savininko Vladislovo Komaro gimimo metai, rūpėjo išsiaiškinti tikslią V. Komaro gimimo datą, nes viena iš datų reiškė, jog 2014-ieji būtų jubiliejiniai metai.
Maloniai leidus Baisogalos parapijos klebonui Tomui Janavičiui, kartu su bendraminte, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto vyresniąja mokslo darbuotoja dr. Ina Stuoge ne vieną valandą praleidome bažnyčios zakristijoje, ieškodamos XIX amžiaus foliantuose V. Komaro gimimo ir krikšto datų. Paaiškėjo, kad V.Komaras gimęs 1879 metų spalio 26 dieną. Jubiliejinę šventę Baisogaloje buvo nuspręsta surengta spalio 25-ąją, V. Komaro gimimo dienos išvakarėse.
Komarų nuopelnai Baisogalai ir Lietuvai
Baisogalos miestelio istorijoje ryškūs du jo ekonominio pakilimo etapai. Pirmasis apima laikotarpį nuo 16 iki 17 amž. vidurio, kai dvaras ir besikurianti šalia jo gyvenvietė gyveno ekonominio klestėjimo laikotarpį (iki švedų ir rusų kariuomenių invazijų į Lietuvą). Antrasis ekonominio pakilimo laikotarpis siejamas su Komarų dinastija Baisogaloje. Jų valdymo laikotarpis – 1830 – 1940 metai. Vladislovas. Agronomo tėvas (1810-1896) 1882 metais fundavo Baisogalos bažnyčios statybą. Jo rūpesčiu dvaras įgijo šiandieninį pavidalą.
Paskutiniojo Baisogalos dvaro savininko Vladislovo Komaro (1879-1941) šeimininkavimo metu Baisogala buvo Lietuvos žemdirbystės mokslų Meka: kaip pavyzdingas ūkininkas ir gabus agronomas, naudodamas pažangius agronomijos mokslo metodus, Komaras savo dvarą pavertė reprezentaciniu ūkiu. Baisogaloje V. Komaro iniciatyva buvo įkurtas Kauno gubernijos Žemės ūkio tyrimų skyrius su tyrimų stotimi ir pavyzdiniu ūkiu (ūkis – paties V. Komaro). Iki Pirmojo pasaulinio karo Baisogalos bandymų stotis buvo pagrindinis Lietuvos žemės ūkio bandymų planavimo, kontrolės ir koordinavimo centras. Čia 1911 metais buvo pradėtas augalų selekcijos darbas. Stotyje ir penkiuose jos bandymų punktuose buvo atliekami žemės ūkio augalų veislių palyginimo, tręšimo ir naujų augalų auginimo bandymai. Veikė net dvi laboratorijos: fitopatologijos ir chemijos.
Komaro dvare buvo plėtojamas veislinių gyvulių auginimas krašto poreikiams. Pagal sutartį su Lietuvos žemės ūkio akademija V. Komaras sudarė sąlygas studentams atlikti gamybinę mokymo praktiką jo valdomame ūkyje. Į pavyzdinį Komaro ūkį buvo vežamos ekskursijos. V. Komaras mokėsi Vokietijoje ekonomikos ir agronomijos, todėl naujovės jam nebuvo svetimos. Jis vienas iš pirmųjų Lietuvoje pradėjo laukus tręšti gyvulių kaulų trąšomis, net buvo įsirengęs kaulų deginimo fabrikėlį. Komaro dvare veikusi spirito varykla buvo viena didžiausių Lietuvoje. Pirmosios Respublikos (1918-1940) laikotarpiu V. Komaras savo ūkyje augino bulves ir iš jų varė spiritą valstybės monopoliui. Jis prieš Pirmąjį pasaulinį karą nudrenavo dvaro laukus ir pagerino pievas. Baisogalos dvaro šeimininkui rūpėjo ir žmonių švietimas: jis paskyrė patalpas parapijos mokyklai, jas atnaujino ir mokėjo mokytojui atlyginimą.
Sovietų Sąjungai 1940 metais aneksavus Lietuvą, V. Komaras nepasitraukė į užsienį. Jis tikėjosi toliau tęsti agronomo veiklą ir teprašė nedidelių patalpų šeimai, tačiau buvo areštuotas, kurį laiką kalinamas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, vėliau ištremtas į Pietų Sibirą, kur 1941 metais mirė.
Komarų palikuonys padovanojo miesteliui architektūros paminklą – dvarą su devyniolika jo ansamblį formuojančių pastatų.
Šventės akcentai
Vienas iš šventės akcentų buvo Šiaulių vyskupo E.Bartulio aukojamos šv. Mišios už visą Komarų dinastiją. Baisogalos Švč. Trejybės bažnyčia buvo pilnutėlė vietos gyventojų, panorusių išklausyti šv. Mišių ir iš Jo Eminencijos lūpų išgirsti, kokie yra Komarų nuopelnai kraštui. Prieš šv. Mišias vienas iš Komaro palikuonių iškilmingai įnešė į bažnyčią vėliavą su giminės herbu. Po Mišių visi susirinko bažnyčios šventoriuje. Čia vyskupas pašventino koplytstulpį šv. Vladislovui. Jį išdrožė ir priešais Komarų giminės mauzoliejų pastatė baisogalietis medžio drožėjas Edvardas Bielokopytovas. Koplytstulpyje išdrožti žodžiai: „Komarams dėkingi baisogaliai“. Atidengiant koplytstulpį, giesmę pagiedojo lenkių moterų ansamblis ISSA iš Kėdainių (vadovė Irena Duchovska).
Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis kreipėsi į susirinkusiuosius eilėraščio žodžiais, sakydamas, jog „visi paliekam pėdas/ eidami gimtaisiais laukais…“ Anot seniūno, Baisogalos žemėje ryškų istorinį, ekonominį ir kultūrinį pėdsaką paliko Komarų giminės žmonės. Koplytstulpio autorius E. Bielokopytovas pabrėžė simbolinį faktą, jog paminklas išdrožtas iš dvaro parke augusio ąžuolo. Komarų giminės atstovas Vladislavas Sobanskis dėkojo baisogaliečiams už didelę, gražią šventę ir už Komarų palikimo puoselėjimą.
Kitas šventės akcentas buvo apsilankymas restauruotame Komarų giminės mauzoliejuje, kurio atnaujinimu pasirūpino Baisogalos parapijos klebonas Tomas Janavičius. Visą dieną dvare buvo rengiamos ekskursijos, kurių metu apie Komarų dinastiją pasakojo ir aprodė rūmus šių eilučių autorė. Ekskursijų dalyviai džiaugėsi nepakartojama dvaro aura, puikia rotondinės salės akustika, domėjosi įvairiais Komarų gyvenimo faktais. Beveik visi norėjo pamatyti nuolatinę ekspoziciją, skirtą Komarams. Deja, kol tokios ekspozicijos dvare nėra, todėl žiūrovams teko susipažinti tik su laikina stendine medžiaga.
Po pietų miestelio visuomenė ir svečiai susirinko į iškilmingą Vladislovo Komaro 135 –ųjų gimimo metinių minėjimą, vykusį dvaro rūmuose. Tiek visuose renginiuose, tiek minėjime dalyvavo gausus Komarų giminės palikuonių būrys: Lenkijoje gyvenantis V. Komaro vaikaitis Vladislavas Sobanskis su seserimi Roza Vocial ir kitais artimaisiais, Palėvenės dvaro šeimininkė Nijolė Marija Milaknienė su vyru, vaikais ir anūkais, Raguvėlės dvaro savininkė Akvilina Rimševičienė su šeima. Šventę savo apsilankymu pagerbė ir A. Stulginskio universiteto agronomijos fakulteto dekanas profesorius Viktoras Pranckietis, laikraščio „Mokslo Lietuva“ vyriausiasis redaktorius dr. Jonas Jasaitis, LSMU Gyvulininkystės instituto direktorė, dr. Violeta Juškienė, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Margaitienė. Poetinę-muzikinę kompoziciją, skirtą V. Komaro gyvenimui ir veiklai, atliko Kalbos premijos laureatė, visuomenės veikėja, rašytoja ir atlikėja Violeta Bakutienė. (Šio pranešimo autorės – Ina Stuogė ir Violeta Bakutienė). Apie senelio gyvenimą ir veiklą papasakojo vaikaitis V. Sobanskis. Profesorius Viktoras Pranckietis aptarė Komaro ūkinių inovacijų svarbą, džiaugėsi baisogališkių iniciatyva prisiminti žymių žmonių nuopelnus. Jis įteikė V. Komaro palikuonims lietuviškos ruginės duonos kepalą. Apie pastangas išsaugoti ir puoselėti istorinį-kultūrinį paveldą kalbėjo LSMU Gyvulininkystės instituto direktorė Violeta Juškienė. Susirinkusiesiems specialią, šventei skirtą programą atliko mišrus choras SALUTO iš Kauno (vadovė Ramutė Štreimikytė). Visus sužavėjo profesionalus atlikimas.
Po koncerto gražiausius padėkos žodžius V. Komaro palikuonys ir visi susirinkusieji išsakė pagrindinei šventės organizatorei, Baisogalos istorinio-kultūrinio paveldo kaupimo ir išsaugojimo iniciatyvinės grupės narei, LSMU Gyvulininkystės instituto vyresniajai mokslo darbuotojai dr. Inai Stuogei. Už rūpinimąsi finansiniais dalykais padėkota Baisogalos seniūnui Romui Kalvaičiui, už mauzoliejaus remontą – klebonui Tomui Janavičiui.Susitikimo metu pasikeista dovanomis.
Autorė yra Baisogalos istorinio-kultūrinio paveldo kaupimo ir išsaugojimo
iniciatyvinės grupės narė.