MARŠRUTAS PO ROKIŠKIO KRAŠTO DVARUS – PAVELDO IŠSAUGOJIMUI IR KAIMO EKONOMIKAI

Milda Ulevičienė

Rokiškio rajono Vietos veiklos grupė (VVG), vykdydama tarptautinio bendradarbiavimo projektą „Atrasta istorija“, skirtą istorinės ir kultūrinės aplinkos bei tradicijų išsaugojimui kaimyninėse Ludzos (Latvijoje) ir Rokiškio savivaldybių teritorijose, sukūrė dviračių ir automobilių maršrutą po 12 išlikusių rajono dvarų. „Mes norime parodyti, kokį turtingą kultūrinį paveldą turime ir siekiame jį išsaugoti kaip krašto istorijos liudytoją. Mūsų tikslas – sutelkus kaimų amatininkus ir kitus namudininkus, sukurti turistinių paslaugų tinklą. Tai atveria galimybes kaimuose gyvenančiam žmogui gauti pajamų, aptarnaujant keliautojus“, – taip apie šį projektą pasakojo Rokiškio rajono VVG pirmininkė Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė.

Paskata išnaudoti dvarų maršrutą, kaip potencialią verslo teritoriją, tapo Rokiškio r. VVG 2011–2012 m. vykdytas projektas „Gyventojų struktūros ir jų ekonominės bei sociokultūrinės veiklos pokyčiai Rokiškio rajono vietos veiklos grupės teritorijoje“, kurio moksliniu kuratoriumi buvo Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius, prof. dr. Jonas Jasaitis. Jis organizavo ekspediciją, kurioje kartu su šio universiteto studentais tyrinėjo rajono kaimų socialinę ekonominę situaciją ir rengė ateities veiklos gaires. „Mums patiems Rokiškio rajonas atrodė pažįstamas iki skausmo, o svečiams buvo labai įdomu jį tyrinėti, taigi buvo proga kartu su jais kitu žvilgsniu pamatyti savo krašto galimybes“, – sakė R. Stankevičiūtė-Vilimienė. Vėliau tyrimus tęsė rokiškėnai – šio universiteto studentai Valerijus Rancevas (dabar – socialinių mokslų magistras) ir bakalauro laipsnį įgijusi Audronė Lukošiūnienė.

Didingai atrodęs Onuškio dvaras XIX a. viduryje Napoleono Ordos (1807–1883) akvarelėje. Iš Rokiškio krašto muziejaus archyvo
Didingai atrodęs Onuškio dvaras XIX a. viduryje Napoleono Ordos (1807–1883) akvarelėje. Iš Rokiškio krašto muziejaus archyvo

2014 m. vasarą išbandytu dviračių maršrutu teks numinti šiek tiek daugiau nei 210 km ir aplankyti Petrošiškio, Salų, Tarnavos, Gačionių, Bagdoniškio, Antanašės, Kraštų, Ignotiškio (palivarkas), Onuškio, Ilzenbergo, Panemunio ir Rokiškio dvarų sodybas. Vienos jų jau yra išpuoselėtos ir prikeltos antram gyvenimui, kitos – sunykusios, apgriuvusios, laukiančios savo eilės pakilti. Šiuolaikiniai dvarininkai – taip pat labai įvairūs. Vieni turi galimybių puoselėti savo dvarus, kiti laukia naujojo laikotarpio Lietuvos kaimo plėtros programos finansavimo galimybių, kad galėtų valdomam istoriniam turtui įkvėpti naujos gyvybės.

Dvarus lankyti ir tyrinėti yra įdomu, kadangi kiekvienas jų turi savo unikalią, turtingą istoriją, deja, žinomą nedaugeliui. Kai kuriuos istorijos faktus dar reikia prikelti iš gilios užmaršties. Todėl VVG savanoriai, muziejininkų padedami, surinko ir susistemino gausią informaciją, įrašė audiogidus net penkiomis kalbomis: lietuvių, anglų, rusų, vokiečių ir latvių. Turistai, važiuodami minėtus 210 km Rokiškio krašto keliais, ne tik pasigrožės rajono gamta, bet ir susipažins su tikrai įdomia krašto istorija. Juk ne vieno miesto ir miestelio gyvenimas būtent ir prasidėjo nuo dvaro įkūrimo ir jo suklestėjimo. Pavyzdžiui, baigiantis sunykti pasienyje su Latvija stovintis Onuškio dvaras savo istoriją pradėjo skaičiuoti kartu su rajono centro – Rokiškio – dvaru. Abu dvarai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti dar 1499 m.

Savo klestėjimo laikotarpiu dvarai buvo pagrindiniai ekonomikos ir kultūros židiniai. Bagdoniškio dvare gimė ir užaugo profesorius, Lietuvos konstitucinės teisės tėvas Mykolas Römeris. navos dvaras buvo rašytojo, poeto, kritiko, esteto Juzefo Veisenhofo tėvonija. Jis sukūrė dešimtis romanų, apysakų ir eilėraščių. Pagal jo žymiausią romaną „Sabalas ir panelė“, kuriame vaizduojami XX a. pradžios jo tėvonijos – Jūžintų apylinkių – gyventojų papročiai ir tradicijos, pastatytas filmas. Salų dvare vasaromis jau daug metų rengiama tarptautinė kalbotyros mokykla „Academia Grammaticorum Salensis“, į kurią suvažiuoja lingvistai iš viso pasaulio.

Keliaudamas Rokiškio krašto dvarų maršruto vingiais, turistas norės ne tik pavalgyti ir susirasti nakvynę, bet ir pasinaudoti vietos gidų paslaugomis, išbandyti edukacines programas. Tai atveria naujų galimybių kaimo žmonėms užsidirbti papildomų pajamų. Todėl Rokiškio VVG kuria internetinius ir popierinius žemėlapius, o teikiamoms paslaugoms populiarinti steigia viešąją įstaigą šiam maršrutui aptarnauti. Viešoji įstaiga nuomos vadinamuosius „audiogidus“, teiks tarpininkavimo ir organizacines paslaugas, kurių gali prireikti turistui, pvz., užsakys kelionę ir nakvynę, pasirūpins maitinimu, padės pažinti šį kraštą ir jo žmones.

Taip lankytojus pasitinka šiandieninis Onuškis. Audronės Baltuškaitės nuotrauka
Taip lankytojus pasitinka šiandieninis Onuškis. Audronės Baltuškaitės nuotrauka

Trumpame rašinyje paminėjome tik mažą dalį to, ką pamatysite ir sužinosite, nusprendę vasarą aplankyti Rokiškio rajoną ir dviračiais arba automobiliais pakeliauti Rokiškio krašto dvarų maršrutu. Tuo tarpu projekto partneriai latviai šiame projekte organizuoja amatininkų veiklą. Rokiškėnai, kulinarinio paveldo puoselėtojai, 2013 m. spalyje ir 2014 m. rugpjūtyje dalyvavo dviejų dienų kūrybinėse dirbtuvėse Ludzoje. Latviai jau du kartus sėmėsi bendruomeninės patirties Rokiškio rajone. Jie aplankė Rokiškio VVG teritorijoje esančias vietos bendruomenes ir susipažino su jų veiklos patirtimi. Apie kūrybines dirbtuves Latvijoje yra išleisti du kompaktiniai diskai.

Projektas finansuojamas Latvijos ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos LEADER priemonės lėšomis. Bendra projekto vertė – 74 tūkst. eurų. Baigiamasis renginys, kurio metu bus aptarti projekto rezultatai, įvyks kovo 13 d. Rokiškyje. Autorė yra Rokiškio rajono VVG atstovė spaudai.

Tarnavos dvaro bokštas. Nors daug kartų slėpti, bet šiandien kuo puikiausiai matomi Gedimino stulpai. Vitalijaus Jocio nuotrauka
Tarnavos dvaro bokštas. Nors daug kartų slėpti, bet šiandien kuo puikiausiai matomi Gedimino stulpai. Vitalijaus Jocio nuotrauka
Profesorius, universiteto rektorius, Lietuvos konstitucinės teisės mokslo kūrėjas, vienas iš Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo sąjūdžio ideologų Mykolas Römeris (1880–1941) su šeimos nariais Bagdoniškyje. Iš Rokiškio krašto muziejaus archyvo
Profesorius, universiteto rektorius, Lietuvos konstitucinės teisės mokslo kūrėjas, vienas iš Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo sąjūdžio ideologų Mykolas Römeris (1880–1941) su šeimos nariais Bagdoniškyje. Iš Rokiškio krašto muziejaus archyvo
Viena iš dvarų maršruto stotelių – Panemunis. Dešinėje: paminklas „Angelas“ žuvusiems partizanams atminti. Raimondos Stankevičiūtės-Vilimienės nuotrauka
Viena iš dvarų maršruto stotelių – Panemunis. Dešinėje: paminklas „Angelas“ žuvusiems partizanams atminti. Raimondos Stankevičiūtės-Vilimienės nuotrauka
Gačionių dvaras prikeltas iš užmaršties. Jį atkūrė Piotras Rozenas. Šiuo metu dvaras yra giminės susibūrimo vieta, neuždaryta ir turistams. Audronės Baltuškaitės nuotrauka
Gačionių dvaras prikeltas iš užmaršties. Jį atkūrė Piotras Rozenas. Šiuo metu dvaras yra giminės susibūrimo vieta, neuždaryta ir turistams. Audronės Baltuškaitės nuotrauka
Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.