Dr. Irena Kriščiukaitienė
Sparčiai besikeičiančioje verslo aplinkoje veikiantys ūkiai gali efektyviai funkcionuoti ir įgyvendinti savo strateginės plėtros tikslus tik nuolat atsinaujindami, t. y. nuosekliai įgyvendindami kokybinius ir kiekybinius pokyčius. Kokybinis aspektas labiausiai susijęs su specialių žinių įgijimu ir gebėjimų ugdymu, o kiekybinis – su šių žinių ir gebėjimų pavertimu paklausia konkurencinga produkcija.
Siekdamas prisidėti prie ūkių konkurencingumo plėtros, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) įgyvendino projektą „Gamybos procesų valdymas ir integruotų informacinių sistemų infrastruktūros panaudojimas ūkių veiklos tobulinimui“. Projektas buvo vykdomas pagal Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos profesinio mokymo ir informavimo veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“. Pagrindinis projekto tikslas – sustiprinti žemės ūkio subjektų kompiuterinius ir žemės ūkio mokslo įgūdžius, suteikti naujų žinių apie gamybos procesų valdymą ir integruotų informacinių sistemų panaudojimą. Toks pasirengimas yra būtinas, norint efektyviai valdyti tiek augalininkystės, tiek ir gyvulininkystės specializacijos ūkius bei planuojant jo ilgalaikę strateginę plėtrą.
Įgyvendinant projektą, žemės ūkio subjektams buvo demonstruojama programa „AgroSmart“. Ja naudojantis planuojant veiklą, būtinų duomenų analizė tampa daug paprastesne. Įvairios ataskaitos sudaromos automatiškai, todėl ūkininkams nebereikia skirti tiek daug laiko joms kurti ir duomenims įvertinti. Naudojantis programa galima parengti duomenis buhalteriniams dokumentams, taip sumažinant laiko sąnaudas. Ūkininkai, prisijungę prie „AgroSmart“, gali matyti visą savo produkcijos ir kitų krovinių apskaitą, pirkimus, pardavimus bei kitą verslo plėtrai svarbią informaciją. Be to, ši programa leidžia parengti laukų tręšimo ir purškimo planus. Šiai sistemai nereikia jokios specialios programinės įrangos – viskas veikia tiesiog internete.
Projektas buvo įgyvendintas per dvejus metus. Iš viso buvo pravesta 40 teorinių ir praktinių renginių, kuriuose vietoj planuotų 440 dalyvavo per 600 žemės ūkio darbuotojų. Programos diegimo renginiai buvo naudingi ne tik žemės ūkio darbuotojams, bet ir šiame projekte dalyvaujantiems mokslininkams: atsižvelgiant į atskirų ūkių specifiką, minėta programa buvo papildyta.
LAEI mokslininkai tikisi, kad, ir pasibaigus šiam projektui, ūkininkai domėsis jo rezultatais, kadangi integruotų informacinių sistemų ir tam tikrų programinių instrumentų panaudojimas leidžia agrarinio sektoriaus darbuotojams gauti kuo tikslesnius duomenis, racionaliai panaudoti kiekvieną žemės arą, tiksliau apskaičiuoti derliaus savikainą ir prognozuoti būsimąjį pelną.
Iš visų ūkių, kuriose buvo įdiegta ši programa, Griškabūdžio (Šakių r.) žemės ūkio bendrovė išsiskiria tuo, kad joje plėtojama mišri gamyba. Ši bendrovė valdo 1,7 tūkst. ha, kuriuose auginami miežiai, vasariniai kviečiai bei vasariniai ir žieminiai rapsai. Kadangi Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės prioritetinė šaka yra pienininkystė, nemažą naudojamo ploto dalį sudaro žalienos. Šiuo metu bendrovėje laikoma per 800 melžiamų karvių. Bendrovė yra viena novatoriškiausių visoje Lietuvoje: čia veikia kompiuterizuotas koncentruotųjų pašarų gamybos cechas, karvės šeriamos pašarų normavimo aikštelėse, pašarai paskirstomi atsižvelgiant į kiekvienos karvės produktyvumą.
Įdiegta augalininkystės ūkių procesų valdymo programa leidžia modeliuoti jų ateities viziją. Todėl gamybininkai gali lengviau parengti tikslius investicinius sprendimus, didinti ūkių ekonominį efektyvumą, lengvai ir greitai valdyti visą ūkio informaciją, teikti ataskaitas valstybinėms institucijoms, deklaruoti pasėlius. Projekte dalyvavę žemės ūkio darbuotojai tvirtina, kad parodomojo bandymo metu įdiegta programa jiems yra naudinga.
Autorė yra aprašyto projekto vadovė, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto vyr. mokslo darbuotoja.