Prof. habil. dr. Jonas Grigas
Mokslas yra labiausiai jaudinanti atradimų iniciatyva žmonijos istorijoje. Per stulbinančiai trumpą laiko tarpą mokslas praplėtė mūsų žinias nuo subatominių dalelių iki Visatos elgesio. Jis atskleidžia, kaip veikia gamtos dėsniai ir kaip viskas tarpusavyje susieta. Mokslas įgalina numatyti, kas tam tikromis aplinkybėmis gali atsitikti. Tai ir sudaro mokslo grožį. Mokslu vadinu žinių kūrybą anglosaksų science prasme. Kasmet mokslas atranda vis naujų reiškinių, o žmonės nuolat mokosi ir tas žinias taiko gilesnei pasaulio sampratai bei gyvenimo kokybės gerinti.
Bene didžiausiais mokslo pasiekimais gali didžiuotis fizika. O koks yra filosofijos vaidmuo šiuolaikinės fizikos kontekste? Ką apie tai sako žymūs pasaulio fizikai? Ką fizika ir filosofija gali pasakyti apie pasaulio tikrovę?
Fizikai ir filosofai skirtingai supranta pasaulį. Todėl fizikai jau nuo seno pakritikuodavo filosofus. Naujausią ginčą tarp fizikų ir filosofų pakurstė amerikiečio astrofiziko Neilo deGrasse Taisono (Neil deGrasse Tyson) pastaba, kuria jis sumenkino filosofiją sakydamas, kad atėjo laikas paskandinti ją, nes ji nepateikia jokių konkrečių atsakymų į mokslinius klausimus.
Bet ši pastaba – ne vienintelė seniai besitęsiančioje diskusijoje. Garsusis britų fizikas Stefenas Hokingas (Stephen Hawking) taip pat nevengia aštrių žodžių filosofams, sakydamas, kad, jo manymu, filosofija yra mirusi. Kitas garsus XX a. italų fizikas Ričardas Feinmanas (Richard Feynman) filosofiją vadino kvailoka. Savo ruožtu, filosofas Deividas Albertas (David Albert) 2012 m. pliekė fiziką Laurencą Krausą (Lawrence Krauss) už jo knygoje išsakytą teiginį, kad fizika davė atsakymus į fundamentalius būties klausimus.
Straipsnis prieinamas tik prenumeratoriams. Dėl prenumeratos kreiptis į „Mokslo Lietuvos“ redakciją.