Fotobiologiškai draugiškas konversijos fosfore šviestukas

Rugpjūčio mėnesio išradimas

Puslaidininkiniai šviesos diodai (šviestukai) vis dažniau taikomi įvairiose apšvietimo srityse. Vienas svarbesnių baltų šviestukų trūkumų yra perteklinė mėlyna šviesa. Jau praeitame amžiuje buvo žinoma, kad mėlyna šviesa skatina fiziologinį žmogaus aktyvumą, ir kad už šį procesą atsakingas miego hormonas melatoninas. 2001 m. buvo atrasta, kad melatonino išsiskyrimą slopina apatinėje akies tinklainės dalyje esančios ganglinės ląstelės, veikiamos mėlynos šviesos. Dėl šios priežasties, daug mėlynos komponentės savo spektriniame galios skirstinyje turintis apšvietimas, naudojamas vakarais, gali trikdyti žmogaus bioritmą (cirkadinį ritmą). Be to, melatoninas yra ne tik miego hormonas, bet ir onkostatinis agentas, kuris saugo nuo vėžinių susirgimų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad netinkamas apšvietimas, pamaininis darbas ar kiti veiksniai, trikdantys melatonino išsiskyrimą, gali sukelti vėžį.

Išrastas fotofiziologiškai draugiškas šviestukas pasižymi mažu cirkadiniu poveikiu. Šis šviestukas spinduliuoja dvi komponentes – mėlyną ir oranžinę. Mėlyną šviesą spinduliuoja puslaidininkinis indžio galio nitrido (InGaN) šviestukas, o oranžinę – šviesos keitiklis su fosfòru, medžiaga, kuri sugeria vienos spalvos šviesą, o išspinduliuoja kitos (šiuo atveju sugeriama dalis mėlynos šviesos, o išspinduliuojama oranžinė). Mėlynos ir oranžinės šviesos mišinys sukuria liepsnos šviesos efektą. Toks šviestukas gali būti panaudotas gatvių, stovėjimo aikštelių, pėsčiųjų bei dviračių takų, pastatų fasadų, paminklų, parkų, automobilių stovėjimo aikštelių bei namų kiemų apšvietimui.

Nuotraukoje pateikiamas sukurtas šviestukas. Jame matyti Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų institute užaugintas puslaidininkinis InGaN šviestukas, spinduliuojantis mėlyną šviesą, bei oranžinis fosfòrinis šviesos keitiklis.

 

rugpjutis-2
rugpjutis-2

 

Išradėjai: Akvilė ZABILIŪTĖ, LT, Artūras ŽUKAUSKAS, LT
Rimantas VAICEKAUSKAS, LT, Pranciškus VITTA, LT
Pareiškėjas: VILNIAUS UNIVERSITETAS, LT

Patento Nr: LT 6215

Patento paskelbimo data: 2015.08.25

 

Patentinės informacijos centras

Lietuvos technikos biblioteka

Patentinės informacijos centras

 

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.