Vilnius, 2015-10-05
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojų profesinė sąjunga nori atkreipti aukščiausių šalies pareigūnų ir visuomenės dėmesį į keletą metų besitęsiančią žeminančią mokslininkų, tyrėjų, mokslo infrastruktūros darbuotojų padėtį, kurioje jie atsidūrė delsiant spęsti mokslo darbuotojų atlyginimo kėlimo klausimą. Nors visuose oficialiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose deklaruojamas lituanistikos prioritetas, tačiau šios viešos deklaracijos neįgauna jokios finansinės išraiškos.
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (toliau – Institutas) yra vienas svarbiausių lituanistinių studijų centrų pasaulyje, čia vykdomi nuoseklūs fundamentiniai lietuvių literatūros, tautosakos, mitologijos, senosios Lietuvos literatūros paveldo tyrimai, saugomas ir tiriamas modernios Lietuvos aušroje ir tarpukariu sukauptas unikalus literatūros, tautosakos archyvas. Tačiau nepaisant instituto reikšmės ir atliekamo vaidmens Lietuvos ir pasaulio humanitarinių mokslų lauke, čia dirbantys žmonės nesulaukia jų darbus atitinkančio atlygio. LR Vyriausybė dar 2007 m., pakėlusi Lietuvos mokytojų atlyginimus, buvo parengusi mokslininkų atlygio didinimo planą ir žadėjo nedelsdama jį įgyvendinti, tačiau tuo metu užklupusi ekonominė krizė anų metų planus sužlugdė.
Šiandien pradedančių darbą jaunųjų mokslininkų vidutinė alga tesiekia 471 eurą (su mokesčiais), 349 eurus (atskaičius mokesčius). Ji mažesnė nei ką tik padidinta doktorantų stipendija. Ne ką geresnė ir ilgametį darbo stažą turinčių mokslininkų padėtis, jų atlyginimas skaičiuojamas pagal minimalius pareigybinius koeficientus: vidutinė mokslo darbuotojo alga yra 520–385 eurai, vyresniojo mokslo darbuotojo – 627–464 eurai ir vyriausiojo mokslo darbuotojo – 834–618 eurų. Institute dirbantys bibliotekos darbuotojai, būdami kultūros darbuotojai, tačiau dirbantys institucijoje, priklausančioje Švietimo ir mokslo ministerijai, keliant atlyginimus visiems kultūros darbuotojams, jau antrą kartą paliekami nuošaly. Todėl jų padėtis dar blogesnė nei čia dirbančių mokslininkų, jų vidutinis atlyginimas – 446–338 eurai. Akivaizdu, kad valstybė labai pigiai, skurdindama lituanistus, jų patriotizmo, atsidavimo kaina, perka lietuvių tautai išlikti būtiną paveldo saugą ir sklaidą.
Dideles viltis mokslininkų bendruomenė dėjo į naujas lituanistines mokslo programas, kurias administruoja Lietuvos mokslo taryba. Tačiau pastarųjų metų patirtis rodo, kad projektinis finansavimas humanitarams mažėja. Lituanistinių studijų tyrėjai verčiami konkuruoti ne tik tarpusavyje, bet ir su socialinių mokslų atstovais. Šiemet baigiasi nacionalinė „Lituanistikos 2009–2015“ programa, bet jau pastaruosius porą metų dėl besibaigiančių programos lėšų nebebuvo finansuojami nauji didesni projektai, pinigų trūko net pagal ilgalaikes mokslines programas parengtų fundamentinių veikalų leidybai. 2014 m. pasibaigė programa „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“, tačiau nauja planuota programa „Modernybė Lietuvoje“ taip ir nepradėta. 2016 m. nenumatyta skirti lėšų mokslininkų grupių projektams. Įvairūs biurokratiniai ribojimai, darbo sutarčių reglamentavimas mokslo projektus daro sunkiai įgyvendinamus ir administruojamus.
Humanitarų taip pat nepasiekia ir Europos struktūrinių fondų pinigai. Praėjusiais metais Švietimo ir mokslo ministerijai paskelbus konkursą, nė vienas iš dviejų Instituto teiktų projektų negavo finansavimo, nors buvo pripažinti tinkamais. Nepakankamas ir Instituto infrastruktūros gerinimo finansavimas: trūksta darbui su įvairiausiais paveldo objektais būtinos įrangos, negalimas tolydus ir visavertis rankraštyno, archyvo, fototekos skaitmeninimas. Tai stabdo tautosakos mokslinių tyrimų plėtrą.
Kaip liudija šiais metais MOSTA atliktas tarptautinis Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimas, Institutas atitinka visus jam keliamus reikalavimus, nors tarptautinei mokslininkų veiklai plėtoti siūlomas labai menkas finansavimas: ribotai remiamos mokslininkų stažuotės pasaulio mokslo centruose, dalyvavimas tarptautinėse konferencijose. Nors yra vienas iš svarbiausių pasaulio lituanistikos židinių, Institutas vertinamas pagal gamtamoksliams ir tiksliesiems moksliniams tyrimams keliamus reikalavimus. 2012–2014 m. mokslinės produkcijos vertinimo metodika šių metų pradžioje buvo netikėtai pakeista, o jos vertinimas – neparengtas ir nekvalifikuotas. Svarbių šaltinių publikavimas vertinamas neadekvačiai, pvz., Vaižganto „Raštų“ 23 tomas įvertintas 1 balu, nors iki šių metų tokie pat 22 tomai buvo vertinami kaip aukštos mokslinės vertės šaltinių publikacijos, o Vytautas Vanagas, ilgametis šių raštų rengėjas, už jų parengimą yra pelnęs Lietuvos mokslo premiją. Šiandien ilgamečio darbo ir aukštos kvalifikacijos reikalaujantys lituanistikos šaltinių leidimai vertinami net mažesniu balu nei mokslinis straipsnis.
Lietuvai svarbūs ekonominės ir socialinės plėtros darbai, dažniausiai susiję su kultūrine lituanistikos misija, darbais mokyklai, visuomenės švietimu, mokslo rezultatų sklaida Lietuvoje ir pasaulyje, formalių mokslo vertintojų lieka nepastebėti, jie neįtraukiami į ataskaitas. Taip gerokai sumažinamas mokslo įstaigų finansavimas. Neįvertinus šios itin svarbios institucinės veiklos, dėl mažo paties Instituto biudžeto nėra tinkamai atlyginama šiuos darbus atlikusiems darbuotojams.
Proveržių ir pasaulinio lygio tyrimų galima reikalauti tik tuomet, kai mokslinė veikla bus tinkamai vertinama ir finansuojama. Šiandien daug kalbama apie gamtos mokslus, inžinerines specialybes, inovacijas, tačiau, jei prisimintume savo šalies istoriją – XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios tautinio atgimimo judėjimus – matytume, kad tautos ryžtą ir apsisprendimą laisvei įkvėpė kultūrininkų, rašto ir mokslo žmonių vykdytas visuomenės švietimas, jos sąmoningumo žadinimas.
Atsižvelgdami į išvardintus faktus, siūlome:
- Per artimiausius dvejus metus vidutinis lituanisto mokslininko ir lituanistiniame institute dirbančių žmonių atlyginimas turi pasiekti šalies vidurkį (ne mažiau kaip 40 proc.).
- Turi būti didinamas humanitarų projektinės veiklos per LMT finansavimas: grąžintos lėšos mokslininkų grupių projektams, patvirtinta ir nuo 2016 m. paskelbta jau parengta programa „Modernybė Lietuvoje“.
- Humanitarus turi pasiekti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.
- Finansiškai remiant lituanistinių tyrimų tarptautiškumą, jį vertinant turi būti taikomi lituanistiniams tyrimams tinkami kriterijai.
- Lituanistinių tyrimų rezultatai neturi būti vertinami pagal gamtamoksliams tyrimams ir tiksliesiems mokslams bei jų sklaidai taikomus kriterijus.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojų profesinė sąjunga