Konferencija „M. K. Čiurlionis ir pasaulis“ Druskininkuose

Rolandas Aidukas

Lietuvos muzikų rėmimo fondas, bendradarbiaudamas su Druskininkų savivaldybe, šiais metais surengė XIII tarptautinį menų festivalį „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“.

Festivalio, trukusio tris mėnesius, tikslas – populiarinti pasaulyje M. K. Čiurlionio kūrybą. Kasmet šio festivalio metu vykta iki penkiasdešimties koncertų, parodų, literatūros vakarų ir kitų renginių. Jauniesiems smuikininkams meistriškumo mokykla suruošia smuiko muzikos šventę. Festivalyje nuolat koncertuoja žymūs pianistai ir vargonininkai, skamba M. K. Čiurlionio kūriniai. Kasmet festivalyje apsilanko apie 17 tūkstančių klausytojų.

 

Šiais metais festivalyje, skirtame M. K. Čiurlionio 140-osioms gimimo metinėms, dalyvavo solistai ir meno kolektyvai iš Lietuvos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Pietų Korėjos. Koncertavo Kauno miesto simfoninis orkestras, Čiurlionio kvartetas, dainininkai Virgilijus Noreika, Asta Krikščiūnaitė, Ieva Prudnikovaitė, Aušra Cicėnaitė, Liudas Mikalauskas, pianistai Birutė Vainiūnaitė, Edvinas Minkštimas (Lietuva, JAV), Rokas Zubovas, Daniele Buccio (Italija), vargonininkai Gediminas Kviklys, Bernardas Vasiliauskas, Gianluigi Spaziani (Italija), Jūratė Landsbergytė, smuikininkės D. Stulgytė (Lietuva, Vokietija), Audronė Sharp (Kanada), Ye-Joo Agnes Lee (Pietų Korėja), fleitininkas Vytenis Gurstis (Lietuva, Vokietija), klarnetininkas Algirdas Budrys, obojininkas Robertas Beinaris, pianistė Audronė Kisieliūtė ir kiti atlikėjai bei meno kolektyvai.

 

Liepos 26–29 d. vyko konferencija „M. K. Čiurlionis ir pasaulis“. Joje perskaityta 17 pranešimų, susijusių su M. K. Čiurlionio kūryba. Meno filosofas, prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas pranešime „Kompozicijos ir muzikalios formos architektonikos santykių problema Čiurlionio tapyboje“ gvildeno problemą, sudarančią esminę dailininko kūrybos dalį. Jis taip pat pristatė dailininkės ir menotyrininkės dr. Salomėjos Jastrumskytės tapybos darbų parodą „Euklidai“, kurią remia Lietuvos dailininkų sąjunga. S. Jastrumskytė skaitė pranešimą „Asketiškieji M. K. Čiurlionio tapybos aspektai ir japonų wabi estetikos kategorijos prasmių laukas“. M. K. Čiurlionio nacionalinio muziejaus menotyrininkė dr. Milda Mildažytė-Kulikauskienė pranešime „M. K. Čiurlionio ideologinis teismas“ aptarė kompozitoriaus ir dailininko kūrybos vertinimus įvairiais laikotarpiais, atspindinčiais tų laikotarpių menines pažiūras ir ideologiją. Lietuvos istorijos instituto darbuotojo etnologo dr. Vytauto Tumėno pranešimo tema – „Sakralinės geometrijos ir liaudies ornamentikos archetipų raiška Čiurlionio dailės kūrinių kompozicijoje“. Apie dar vieną kūrybos sritį, kuri pradėta tyrinėti daug vėliau nei kita kompozitoriaus ir dailininko kūryba, – fotografiją pranešimą „Čiurlionis – fotografas“ perskaitė fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas.

 

Kaip ir visose konferencijose, taip ir šioje muzikologai analizavo M. K. Čiurlionio muzikinę kūrybą. Romos šv. Cecilijos muzikos konservatorijos lektorius, kompozitorius, pianistas dr. Daniele Buccio dieną prieš pranešimą „Keletas minčių apie M. K. Čiurlionio muzikos vėlyvojo laikotarpio fragmentus“ surengė fortepijono muzikos rečitalį. Londono Karališkojo koledžo, Karališkosios muzikos akademijos muzikologė, fleitininkė Mariell Vain analizavo muzikos vaidmenį M. K. Čiurlionio tapyboje „Jūros sonata“, o muzikologė, vargonininkė dr. Jūratė Landsbergytė perskaitė pranešimą „Artimos tolumos: M. K. Čiurlionio ir C. G. Jungo tekstų vaizdiniai“.

 

Kiek nelauktai analizavęs M. K. Čiurlionio ir A. J. Greimo kūrybos universalumus, prof. dr. Karolis Rimtautas Kašponis iškėlė šios tematikos konferencijose dar neanalizuotą M. K. Čiurlionio savybę – jo gebėjimą perteikti mintis per atstumą ir perduodant savo mintis valdyti kitą žmogų pagal apčiuoptą pulsą. Šią M. K. Čiurlionio savybę vaizdžiai aprašė jo sesuo prof. habil. dr. Jadvyga Čiurlionytė prisiminimuose apie M. K. Čiurlionį. Prof. K. R. Kašponis akcentavo, kad šią savybę turėjo ir Volfas Mesingas, kurį išklausę psichoanalizės pradininkas Zigmundas Froidas ir fizikas Albertas Einšteinas negalėjo jos paaiškinti. Šią savybę M. K. Čiurlionis demonstruodavo vaikystėje, todėl labai trūksta kruopštaus darbo apie jo vaikystę ir šių reiškinių analizės. Prof. K. R. Kašponis iškėlė svarbią mintį: M. K. Čiurlionio kūrybos ir gyvenimo tyrimus vykdo trys solidžios, kvalifikuotą personalą turinčios institucijos Druskininkuose, Kaune ir Vilniuje, bet A. J. Greimo instituto neturime. Jį vertėtų įkurti.

Šių eilučių autorius pateikė K. R. Kašponio knygos „Greimas arti ir toli“, pasirodžiusios 2014 m., analizę, jis aptarė A. J. Greimo vaikystės katalogą, pateiktą minėtoje knygoje, ekspozicijos „Algirdo Greimo vaikystė“ turinį, nagrinėjo jos demonstravimą 2004 metais Druskininkuose M. K. Čiurlionio studijų savaitės metu, parodas Paryžiuje, Helsinkyje, Maskvoje, Nankine (Kinija), atminimo lentų atidengimą ir parodų organizavimą tuose miestuose, informavo apie Vyriausybės nutarimą suteikti tiltui per Nemuną Greimų vardą. Daug dėmesio knygoje skirta sekcijos „Lietuvių kultūros apmąstymai: nuo Čiurlionio iki Greimo“ darbui 8-ajame tarptautiniame muzikos reikšmės kongrese Paryžiuje, 2004 m. spalio 3–8 d., Sorbonos universitete ir Suomijos institute.

Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininės muzikologijos grupė (iš kairės: doc. Rolandas Aidukas (sekretorius), prof. dr. Karolis  Rimtautas Kašponis (pirmininkas), prof. Vaclovas Paketūras, doc. dr. Rimantas Astrauskas, prof. dr. Darius Kučinskas, doc. Romaldas  Misiukevičius, dr. Eirimas Velička. Nuotrauka iš Rolando Aiduko asmeninio archyvo
Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininės muzikologijos grupė (iš kairės: doc. Rolandas Aidukas (sekretorius), prof. dr. Karolis
Rimtautas Kašponis (pirmininkas), prof. Vaclovas Paketūras, doc. dr. Rimantas Astrauskas, prof. dr. Darius Kučinskas, doc. Romaldas
Misiukevičius, dr. Eirimas Velička. Nuotrauka iš Rolando Aiduko asmeninio archyvo

Muzikologas prof. dr. Jonas Bruveris perskaitė pranešimą „M. K. Čiurlionio kūrybos sklaida“. Apžvelgęs daug svarbių dalykų, kurie suaktyvintų M. K. Čiurlionio kūrybos propagavimą, prelegentas pateikė konferencijos dalyviams intonacijų ir melodijų fragmentų, parodančių M. K. Čiurlionio tautiškumo problemą. Kyla klausimas, kokią dalį šios intonacijos ir melodijų fragmentai užima visoje M. K. Čiurlionio kūryboje, kokie yra šių intonacinių ir harmoninių darinių dažniai. Nustatant šių darinių įtaką ir sprendžiant tautiškumo problemą, reikėtų minėtus darinius lyginti, sugretinti su kitų šalių kompozitorių panašaus pobūdžio dariniais. Žinoma, kad neapsieitume be tikimybinio statistinio ir lyginamojo metodo. Čia tiktų priminti D. Kučinsko ir R. Ambrazevičiaus straipsnį „Ar iš tiesų „nacionalinis kompozitorius“ yra nacionalinis?“ („Kūrybos erdvės“, Nr. 13, Šiauliai, 2010). Aktualią muzikos tautiškumo problemą nagrinėjo ir K. R. Kašponis monografijoje „Lietuvių muzikos melodika ir harmonija“ (Mokslas, Vilnius, 1992, rusų k.).

 

Mokymo ir informacijos centro Miško muziejuje „Girios aidas“ įvyko tradicinė diskusija apie M. K. Čiurlionį supusios Druskininkų gamtos įtaką jo meninei pasaulėjautai ir kūrybai. Diskusijos vedėja buvo etnologė Gražina Kadžytė, o pranešimus skaitė dr. Algirdas Valavičius, dr. Antanas Lankelis, muzikologas Vaclovas Juodpusis, tautodailininkas, medžio drožėjas Antanas Česnulis. Muziejaus kiemelyje įvyko Tautinės muzikos popietė, skirta Etnografinių regionų metams. Joje dalyvavo Kapčiamiesčio miškininkų ir mokytojų folklorinis ansamblis „Atgaiva“. M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje įvyko fortepijoninės muzikos koncertas, kuriame pianistas Rokas Zubovas atliko M. K. Čiurlionio „Pasaulio sutvėrimą“, tarsi apibendrindamas ir užbaigdamas konferenciją „M. K. Čiurlionis ir pasaulis“.

XIII tarptautiniame menų festivalyje „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“, M. K. Čiurlionio studijų savaitėje ir konferencijoje „M. K. Čiurlionis ir pasaulis“ aktyviai dalyvavo Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininės muzikologijos grupės nariai: doc. dr. Rimantas Astrauskas sudarė konferencijos programą; prof. dr. Darius Kučinskas dalyvavo daugelyje Lietuvos muzikų rėmimo fondo ir Druskininkų savivaldybės renginių, skirtų M. K. Čiurlioniui; doc. Romaldas Misiukevičius nuveikė didelį darbą, redaguodamas M. K. Čiurlionio kūrybai skirtus leidinius. Grupės nariai ir ateityje numato aktyviai dalyvauti, tiriant ir propaguojant M. K. Čiurlionio kūrybą.

Autorius yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.