Lietuva UNESCO generalinėje konferencijoje

Dr. Lina Skeberdytė

2015 m. lapkričio 3–18 d. Paryžiuje vyko 70-metį mininčios Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Generalinės konferencijos 38-oji sesija. Generalinė konferencija yra aukščiausias šios organizacijos valdymo organas, kurį sudaro 195 valstybių atstovai. Kas dveji metai jie renkasi į pagrindinę sesiją, kurioje dalyvauja ir asocijuotos narės, stebėtojai iš tarpvyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų. Lietuvos delegacijai šioje konferencijoje vadovavo kultūros ministras Šarūnas Birutis, o sesijos metu vykusiame Lyderių forume – Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Ši Generalinės konferencijos sesija buvo išskirtinė. Joje patvirtinta programa „Švietimas 2030“, pakeitusi šiemet pasibaigusią programą „Švietimas visiems (2000–2015 m.)“. Naujoji darbotvarkė, akcentuojanti universalų švietimo tikslą – užtikrinti kokybišką visuomenės švietimą ir mokymosi visą gyvenimą galimybes – tapo sudėtine Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų programos dalimi. Kitas svarbus sesijos akcentas – paskelbta „UNESCO mokslo apžvalga: 2030 link“. Apžvalgoje, kurią rengė daugiau kaip penkiasdešimties šalių mokslininkai, aptarta mokslo, technologijų ir inovacijų evoliucija pasaulio socialinių, ekonominių, geopolitinių ir aplinkos sąlygų kontekste.

Vieni iš svarbiausių Mokslo komisijos darbotvarkėje buvo klimato kaitos klausimai. Gamtos mokslų komisijos posėdyje ir lapkričio 12 d. surengtoje spaudos konferencijoje Tarpvyriausybinės okeanografijos komisijos atstovai pabrėžė būtinybę įtraukti vandenynų klausimą į šių metų lapkričio 30 – gruodžio 11 d. Paryžiuje vykstančios klimato konferencijos darbotvarkę. Pateiktose rekomendacijose reikalaujama pateikti mokslinių tyrimų išvadas apie vandenynų vidutinės temperatūros didėjimą ir kitus klimato pokyčius. Itin svarbi Tarpvyriausybinės klimato pokyčių komisijos ataskaita apie vandenynus. Šios rekomendacijos išplaukia iš Jungtinių Tautų „Darbotvarkės 2030“, kurios 14-asis tikslas įpareigoja valstybes saugoti ir taupiai naudoti vandenynų bei jūrų išteklius. Bandant apsaugoti vandenynus ir išvengti grėsmingų klimato pokyčių, siekiama apriboti vidutinės oro temperatūros kilimą pasaulyje iki 2 ar net iki 1,5 laipsnio Celsijaus, viršijant ikipramoninio laikotarpio lygį.

Daug dėmesio sesijoje buvo skiriama kultūros vertybių apsaugai ginkluotų konfliktų metu. Patvirtintos visų penkių sričių programos ir biudžetai 2016–2017 metams. Aptartas Kosovo pripažinimas UNESCO nare. Sesijos metu vyko ir Pasaulio paveldo konvencijos šalių XX asamblėja, kurioje išrinktos 9 naujos valstybės, pakeitusios baigusias kadenciją. Pasaulio paveldo komitete dirba 21 valstybės atstovai.

Konferencijoje dalyvavęs LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas pažymėjo, kad šioje sesijoje Lietuvai skirta daug dėmesio, kadangi Lietuva buvo pateikusi savo kandidatūrą į UNESCO Vykdomąją Tarybą 2015–2019 m. laikotarpiui. Vykdomoji taryba yra vienas pagrindinių UNESCO valdymo organų, kurį sudaro 58 šalių narių atstovai. Du kartus per metus vykstančių sesijų metu aptariamas UNESCO veiklos programų ir biudžeto įgyvendinimas, svarstomos veiklos ataskaitos, rengiamos rekomendacijos dėl naujų valstybių narių priėmimo ir generalinio direktoriaus rinkimų, priimami sprendimai organizuoti įvairias tarptautines konferencijas.

Lapkričio 11 d. įvykusiuose rinkimuose 171 balsu Lietuvos kandidatūra buvo patvirtinta, o po kelių dienų mūsų valstybė tapo Vykdomosios Tarybos vicepirmininke. Vykdomojoje Taryboje Lietuvai atstovaus ambasadorius prie UNESCO Arūnas Gelūnas. Būdama Vykdomosios Tarybos nare, Lietuva ketina stiprinti moterų teises ir užtikrinti jų lygias galimybes ginti žodžio laisvę, kultūrų raiškos įvairovę, pagarbą religiniam pliuralizmui, didinti šios organizacijos veiksmų efektyvumą. Lietuvai ypač svarbu įgyvendinti ilgalaikius UNESCO prioritetus, ypač stiprinant švietimo sistemą ir skatinant jaunimo iniciatyvas.

Mokslų komisijų posėdžiuose dalyvavęs R. Paliukas informavo, kad Lietuvos bioetikos komiteto direktorius prof. Eugenijus Gefenas išrinktas Tarpvyriausybinio bioetikos komiteto pirmininku. Šis komitetas yra svarbiausias UNESCO tarptautinės bioetikos programos valdymo organas, tvirtinantis Tarptautinio bioetikos komiteto sprendimus, teikiantis šios srities pasiūlymus UNESCO generaliniam direktoriui. Toks Lietuvos mokslininko pasaulinis pripažinimas yra visos mūsų valstybės laimėjimas, atveriantis galimybę plačiai pristatyti Lietuvos patirtį ir mokslinę kompetenciją, praktiškai dalyvauti formuojant tarptautinę bioetikos politiką.

Mokslo komisijose svarbiausiu diskusijų objektu, pasak R. Paliuko, tapo naujoji koncepcija – mokslo tyrimų orientacija į darnų vystymąsi – kuriai teks svarbus vaidmuo ateinančio dvimečio programoje ir vidutinės trukmės strategijoje. Siekiama, kad UNESCO skatintų tyrimus, orientuotus į bendrų problemų sprendimą, o ne į atskiras disciplinas, akcentuotų gamtos, socialinių ir humanitarinių mokslų tarpdicipliniškumą ir visuomenės intereso dominavimą moksliniuose tyrimuose. Įgyvendinama Nagojos aukštojo mokslo deklaraciją, Lietuva siekia realaus proveržio, orientuodama mokslo tyrimus ir studijas į darnų vystymąsi. Lietuvos mokslininkai prisideda prie regioninės – Vidurio ir Rytų Europos – „Darnaus mokslo“ iniciatyvos, kuria siekiama sustiprinti aukštojo mokslo ir inovacijų vaidmenį, atitinkamai transformuojant pačią mokslo sistemą.

Kaip minėta, konferencijoje patvirtintas vienas iš svarbiausių tarptautinių švietimo srities dokumentų – programos „Švietimas 2030“ įgyvendinimo strategija (angl. The Education 2030 Framework for Action). Joje siekiama ambicingos, integruotos ir universalios švietimo darbotvarkės, apibrėžiančios švietimo viziją 2015–2030 metais, atsižvelgiant į išsivysčiusių ir besivystančių valstybių poreikius bei jų raidos tendencijas. Ši strategija apibrėžia programos „Švietimas 2030“ įgyvendinimo gaires, koordinuojant valstybių pastangas, stiprinant visuomenės švietimą, gerinant jo finansavimą ir stebėseną. Naujoji švietimo programa akcentuoja platesnius švietimo tikslus, labiau išryškinant bendrąją švietimo misiją. UNESCO iniciatyvos papildo Europos Sąjungos strateginiuose dokumentuose akcentuojamus švietimo, kaip skatinančio ekonomikos konkurencingumą, jaunimo įsidarbinimą ir kitus ūkio pažangą lemiančius veiksnius, tikslus. Svarbiausių naujosios programos gairių – globalaus pilietiškumo ugdymo ir darnaus vystymosi – nuostatos integruotos ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

UNESCO Generalinės konferencijos 38-osios sesijos metu buvo paskelbtas 2016–2017 metais minimų sukakčių sąrašas, į kurį įtraukta per 40 pasaulio kultūrai ir istoriniam atminimui svarbių datų. Į šį sąrašą pateko ir žinomo kalbininko, semiotiko, mitologo Algirdo Juliaus Greimo 100-osios gimimo metinės. Lietuvos pateiktą šios sukakties minėjimo pasiūlymą parėmė Prancūzija, Estija, Meksika, Brazilijos ir Italijos semiotikos centrai.

UNESCO Generalinės konferencijos 39-oji sesija vyks po dvejų metų – 2017-aisiais. Parengta pagal LR užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato pateiktą informaciją. Autorė yra LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto patarėja