Mokslininkams pavyko atkurti neįprastą medžiagos būseną, kuri, kaip manoma, egzistuoja didžiosiose Saulės sistemos planetose ir pačioje Saulėje.
Atlikti eksperimentai leido pažvelgti į anksčiau neregėtą vandenilio formą, kuri pasiekiama tik esant itin aukštam slėgiui – daugiau nei 3 milijonus kartų viršijančiam Žemės atmosferos kuriamą.
Tokios fazės vandenilis – vienas iš gausiausių elementų visoje Visatoje – turėtų egzistuoti Jupiterio ir Saturno viduje.
Tyrėjai iš įvairių pasaulio kampelių daugybę metų vis nesėkmingai bando išgauti paslaptingą vandenilio formą, vadinamą metališkąja, kuri pirmąkart teoriškai numatyta dar 1935 metais. Naujausiame savo darbe, aprašytame prestižiniame žurnale „Nature“, Edinburgo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai panaudojo deimantus, jog vandenilio molekules suslėgtų rekordine jėga.
Jiems pavyko aptikti, kad esant slėgiui, kuris atitinka 3.25 milijonus Žemės atmosferos slėgių, vandenilis visgi perėjo į naują kietąją fazę, pavadintą V, kuri pasižymėjo įdomiomis ir neįprastomis savybėmis. Nors vandenilio molekulės atsiskyrė į pavienius atomus, atomų elektronai ėmė elgtis lyg metalo elektronai.
Edinburgo universiteto mokslininkų komanda teigia, jog naujai aptikta fazė yra tiktai molekulių atsiskyrimo pradžia, todėl reikalingas dar didesnis slėgis, kad būtų stebima gryna teoriškai aprašyta metališkoji fazė.
„Pastaruosius 30 metų daugybę kartų buvo bandyta sukurti metališkąjį vandenilį laboratorijoje, tačiau visi šie bandymai vėliau buvo paneigti, – pasakojimą apibendrina tyrimams vadovavęs Edinburgo universiteto Fizikos ir astronomijos mokyklos profesorius Eugenijus Gregorianzas (Eugene Gregoryanz). – Mūsų tyrimas pateikia pirmąjį eksperimentinį įrodymą, jog vandenilis galėtų elgtis taip, kaip buvo teoriškai numatyta, tačiau tam reikia kur kas didesnio slėgio, nei manėme anksčiau. Šis atradimas bus naudingas fundamentaliosios fizikos ir planetologijos specialistams.“
