Energiją taupančius namus projektuoja studentai

Energiją efektyviai taupantis pasyvus namas – džiaugsmas jo gyventojams ir tikras išbandymas architektams. Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto doktorantas Paulius Grigaliūnas atskleidė, kad, projektuojant tokį pastatą, svarbi ne tik statybos specialistų patirtis, bet ir žmonių gyvenimo būdas bei įpročiai. Jaunojo mokslininko teigimu, siekiant kuo geresnių energijos taupymo rezultatų, būtina rasti stiprų ryšį tarp architektūrinių ir inžinerinių namo sprendimų, atkreipti dėmesį į supančią aplinką ir pasirinkti optimalią pastato formą.

 

Gyvenamieji kambariai – pie­tinėje pusėje

„Pradėti reikėtų nuo tinkamo sklypo ir namo orientacijos pasaulio šalių atžvilgiu. Būtina atkreipti dėmesį į saulės šviesą galinčius užstoti statinius. Labai svarbus namo formos ir tūrio bei visų išorinių atitvarų santykis“, – pasakojo P. Grigaliūnas. Jis teigė, kad geometriškai pati efektyviausia pastato forma yra rutulys arba kubas. Žinoma, tai nereiškia, kad visi efektyvūs namai turi būtinai būti tokių formų, tačiau į jas atsižvelgti reikia. Sudėtingos architektūrinės formos reikalauja išskirtinio dėmesio projektuojant.

Ingos Siderevičiūtės
Ingos Siderevičiūtės

Specialistas taip pat paminėjo tokius reikalavimus, kaip mažas atitvarų šilumos laidumo koeficientas, padidintų šilumos srautų atitvaruose (šiluminių tiltelių) eliminavimas ar sandarumas. Ypač svarbu gyvenamuosius kambarius orientuoti į pietų, o laiptinę, vonios kambarius, drabužines, virtuvę – į šiaurinę pusę. Projektuojant langus, derėtų prisiminti seniai žinomas tiesas: teisingai ir kokybiškai pietų pusėje įrengti langai saulėtomis žiemos dienomis tampa šilumos energijos šaltiniu. Svarbu nepamiršti iš lauko pusės numatyti aktyvias ar pasyvias priemones langams suteikti pavėsį vasarą. „Labai svarbus bendras projekto ir namo inžinerinių sistemų suderinamumas. Renkantis namo konstrukcijos medžiagas, svarbu įvertinti, koks šilumos kiekis gali būti sukauptas įvairiose namo konstrukcijose, per kiek laiko jis atiduodamas, kaip greitai į pasikeitusias saulės apšvietos sąlygas geba reaguoti priverstinio vėdinimo sistema ir kaip užtikrinama oro kokybė patalpose“, – teigė architektas.

 

Studentas suprojektavo penkiakampį namą

Nors suprojektuoti pasyvų namą – nelengva užduotis net ir patyrusiems specialistams, tačiau originaliomis idėjoms ekspertus maloniai nustebino modulį „Individuali statyba“ pasirinkusių studentų idėjos ir brėžiniai.

Studentų sukurti „taupių namų“ projektai: Andriaus Zutkio
Studentų sukurti „taupių namų“ projektai: Andriaus Zutkio

Praktinius studentų semestro darbus vertinusius ekspertus – KTU SAF dekaną Žymantą Rudžionį, jo asistentą Paulių Grigaliūną ir bendrovės „Descon“ vadovą Mindaugą Dagį – sužavėjo tai, kad būsimieji specialistai parengė įdomius architektūrinius sprendimus. „Galėčiau paminėti ypač efektyvius statybos inžineriją studijuojančio Manto Zalieskos pasyvaus namo projekto sprendimus. Penkiakampis dviejų aukštų namas suprojektuotas šlaite, didžiąją dalį pirmojo aukšto įrengiant grunte, kur suprojektuotos pagalbinės patalpos, o pietinėje pusėje suprojektuoti dideli vitrininiai langai, už kurių išdėstytos erdvios gyvenamosios patalpos“, – apie geriausią semestrinį darbą pasakojo P. Grigaliūnas. Jis atkreipė dėmesį ir į Lauryno Bublio, Ingos Siderevičiūtės, Andriaus Zutkio bei Aurimo Valujavičiaus projektus, kurie pasižymi stipriu ir efektyviu architektūriniu sprendimu bei projektų vizualizacijų kokybe.

 

 

Modulis „Individuali statyba“ dėstomas ir tarptautinių studijų studentams, kurių darbai išsiskyrė plačiu požiūriu į atsinaujinančių energijos šaltinių ar lietaus vandens panaudojimą. Pasak pašnekovo, studentui Haoda Wen netgi pavyko šiuolaikinio pasyvaus namo standartus įkomponuoti į tradicines Kinijos architektūros formas.

 

Aurimo Valujavičiaus
Aurimo Valujavičiaus

Taupus šildymas – patraukli investicija

Grigaliūnas pastebėjo, kad pasyvių namų sparčiai daugėja, nors, vadovaujantis įstatymais, jie dar neturi būti projektuojami pagal aukščiausius energinio efektyvumo reikalavimus. „Lietuvoje energijos taupymo šildant pastatus problema yra gerai žinoma ir individualius namus besistatantys žmonės noriai investuoja į naujų ar esamų pastatų energiją tausojančias technologijas bei šiltinimo medžiagas. Tačiau pasyvaus namo filosofija ir reglamentavimas atneš į šią rinką daugiau bendros tvarkos. Ilgainiui pastatuose taps įprasta ne tik skaičiuoti šiltinamojo sluoksnio storį, bet ir į pastato naudingumą žvelgti kompleksiškai, įvertinant bendrą sunaudojamos ir sugeneruojamos energijos kiekį, energijos šaltinių draugiškumą aplinkai ir kitus aspektus“, – teigia specialistas. Pasak P. Grigaliūno, šiuo atveju svarbūs tampa net ir įprasti žmonių įpročiai, gyvenimo būdas ir statybos darbus atliekančių specialistų patirtis. Efektyvaus, visapusiškai apgalvoto ir kokybiškai pastatyto pasyvaus namo šildymui pakanka jame nuolat gyvenančių kelių žmonių, gaminamo maisto, įprastai naudojamų elektros prietaisų išskiriamos šilumos.

 

Į projektavimą žvelgia kūrybiškai

Manto Zalieskos. KTU fotoarchyvo nuotr.
Manto Zalieskos. KTU fotoarchyvo nuotr.

Su prof. Ž. Rudžioniu statybos inžinerijos ir architektūros studentams rudens semestre dėstęs doktorantas pripažįsta, kad, norint skatinti pasyvaus namo kultūrą, tą būtina daryti jau nuo pirmųjų kursų universitete. „Kartu su dekanu ruošdamiesi moduliui „Individuali statyba“, kurį laisvai gali pasirinkti trečiakursiai, nusprendėme, kad studentams būtina atsižvelgti į šių dienų aktualijas ir jau nuo pirmųjų savo projektų atkreipti dėmesį į statinių energetinį efektyvumą“, – apie semestro užduotį pasakojo P. Grigaliūnas. Pasak specialisto, pasyvaus namo projektavimas – tai kompleksinis procesas, kurio metu studentai pasitikrina statybinės fizikos, statybinių medžiagų, statybos reglamentavimo, projektavimo programų žinias ir gauna galimybę į pastato kūrimo procesą pažvelgti kūrybiškai bei įvairiapusiškai. „Pasyvaus namo projektavimas leidžia visapusiškai pažvelgti į ryšį tarp pastato architektūrinių ir inžinerinių sprendimų“, – pasyvaus namo projektavimo ypatumus pabrėžė modulio dėstytojas.

 

Iš kairės: dėstytojas Paulius Grigaliūnas, įdomaus sprendimo autorius studentas Mantas Zalieska, bendrovės „Descon“ vadovas Mindaugas Dagys, Statybos ir architektūros fakulteto dekanas Žymantas Rudžionis
Iš kairės: dėstytojas Paulius Grigaliūnas, įdomaus sprendimo autorius studentas Mantas Zalieska, bendrovės „Descon“ vadovas Mindaugas Dagys, Statybos ir architektūros fakulteto dekanas Žymantas Rudžionis
Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.