Kovo 31 d. – balandžio 1 d. Vilniuje Lietuvos kultūros tyrimų institute įvyko jau 24-oji Lietuvos mokslo istorijos ir filosofijos tematikai skirta konferencija „Scientia et historia – 2016“. Konferenciją rengė: Baltijos valstybių mokslo ir filosofijos asociacija, Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka ir Mokslininkų rūmai. Kasmetinių, nuo 1994 m. vykstančių konferencijų tikslas – aptarti tyrimų rezultatus, pristatyti spaudai rengiamus ar neseniai parengtus leidinius, paminėti mokslo istorijos jubiliejines sukaktis. Pirmąją dieną buvo pristatyti istoriniai, antrąją dieną – filosofinio ir sociologinio pobūdžio tyrimai.
Širkaitė
Konferencijos pradžioje iškilmingai paminėta ilgamečio bendrijos pirmininko prof. Juozo Algimanto Krikštopaičio 85-erių metų sukaktis. Jubiliatą sveikino LKTI direktorė dr. Jolanta Širkaitė, bendrijos tarybos nariai: prof. Libertas Klimka, dr. Romualdas Juzefovičius, dr. Birutė Railienė, bendrijos nariai: dr. Naglis Kardelis, Laima Zenkutė ir kiti mokslo istorikai. Konferencijos dalyviai, išlaikydami tradiciją, įsiamžino bendroje nuotraukoje.
Pirmąją konferencijos dieną darbas vyko dviejose sekcijose – Lietuvos mokslo kūrėjų ir Medicinos istorijos. Šių metų konferencija buvo skirta Lietuvos mokslo istorijos puoselėtojo, mokslo istorikų vienytojo, Gamtos mokslų ir technikos istorijos komisijos pirmininko akad. Pauliaus Slavėno (1901−1991) jubiliejui paminėti. Pranešimą „Paulius Slavėnas − iškilus mokslininkas, nulėmęs istorinio mąstymo sėkmę Lietuvos gamtos moksluose“ perskaitė prof. Juozas Algimantas Krikštopaitis. Pranešime Paulius Slavėnas buvo įvardintas kaip mokslo istorikų patriarchas, sutelkęs asmenybes, išauginusias šiandieninę Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendriją.
Tęsdama istorinius tyrinėjimus, Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos tarybos narė ir LMA Vrublevskių bibliotekos Mokslinės informacijos skyriaus Bibliografijos sektoriaus vadovė dr. Birutė Railienė perskaitė pranešimą „Akademikas Paulius Slavėnas (1901–1991) – Gamtos mokslų ir technikos istorijos komisijos prie Lietuvos MA prezidiumo pirmininkas: trumpa archyvo apžvalga“. Ji apžvelgė Lietuvos centrinio valstybės archyvo FR 1030 fonde saugomą medžiagą. Buvo priminta, kad LMA Vrublevskių biblioteka nuo seno dalyvavo Gamtos mokslų ir technikos istorijos komisijos veikloje: iš pradžių direktoriaus pavaduotojas Tadas Adomonis, po to – Rankraščių skyriaus vedėjas Vladas Abramavičius, bibliografas Alfonsas Bielinis. LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomas asmeninis akademiko Pauliaus Slavėno archyvas (F 140). Ši biblioteka yra glaudžiai susijusi su Lietuvos mokslo istorija nuo pat pirmųjų žingsnių šia kryptimi.
Railienė prie naujų mokslo istorijos ir filosofijos knygų ekspozicijos
Lietuvos mokslo kūrėjų sekciją koordinavo prof. Libertas Klimka. Jo pranešimas buvo skirtas Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos veiklai. Pranešime dar kartą atskleistas akademiko Pauliaus Slavėno indėlis į Lietuvos mokslo istoriją: aptarta Gamtos mokslų ir technikos komisijos prie LMA prezidiumo veikla, kuri vėliau išsiplėtė iki šiandieninės Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos.
Bendrijos narys dr. R. Juzefovičius iškėlė kelias diskutuotinas tendencijas mokslo istorikų darbuose. Pirmiausia apibendrinamojo pobūdžio darbuose, skirtuose mokslo istorijai, pasigendama asmenybių. Dažnai vyrauja biografistika, trūksta dėmesio bendram kontekstui, ypač tarptautinio kriterijaus įvertinimo. Dr. R. Juzefovičius nurodė keletą bandymų sistemingai pažvelgti į mokslo istoriją: Č. Mančinsko (1996) „Aukštasis mokslas Lietuvoje 1918–1940“, O. Voverienės (2009) „Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai“; L. Klimkos ir J. A. Krikštopaičio (2015) „Istorijos vėjų pagairėje: Lietuvos mokslo ir švietimo raidos bruožai“. Pranešėjas atkreipė dėmesį į šaltinių patikimumą ir jų panaudojimo galimybes.
Tarsi pratęsdama asmenybių vaidmens klausimą, prelegentė Nastazija Keršytė supažindino su muzeologijos tendencijomis ir problemomis, atkreipdama dėmesį į atskirų asmenybių indėlį Lietuvos muzeologijoje. Remdamasi gausiais faktais ir tyrimais, ji nurodė, kaip svarbu skirti asmenybės vertinimą nuo paminėjimo. Asmenų indėlį į muzeologiją apibrėžia keli veiksniai: publikacijos, tyrimai, pripažinimas Lietuvoje ir pasaulyje, apdovanojimai, vertinimas.
bendrijos tarybos nariais dr. Birute Railiene ir dr. Romualdu Juzefovičiumi. Valentinos Kulikauskienės nuotr.
Konferencijoje vėliau buvo aptartas atskirų asmenybių vaidmuo. Henryka Ilgievič apžvelgė Konstantino Kurnatausko (1878–1966), įkūrusio Jono Laskio vardo Reformacijos istorijos mylėtojų draugiją, asmenybę. Pranešėja aptarė šios draugijos veiklą to meto mokslo tyrėjų kontekste. Kadangi 2016 m. paskelbti Kazio Griniaus metais, Algimantas Jakimavičius savo pranešimą skyrė šiai iškiliai ir įvairiapusei asmenybei. K. Grinius ir anksčiau vykusiose konferencijose buvo sulaukęs mokslo istorikų dėmesio. Šį kartą pristatyti jo nuopelnai Lietuvos gamtos mokslams.
Mokslas dažnai prasideda nuo mokytojų. Konferencijoje matematikos istorikas Juozas Banionis atkreipė dėmesį į Vilniaus pedagoginio instituto vadovo Mečislovo Mačernio (1897–1968) gyvenimą, jo nuveiktus darbus, kuriant šią mokslo instituciją. Šis žmogus derino naujausias pedagogines teorijas praktikoje, diegė pažangiausius metodus, ugdė mokytojus kaip asmenybes, kurie bus atsakingi už kitų asmenybių formavimą.
Ne kartą mokslo istorikų dėmesio sulaukia ir akademikas Pranciškus Baltrus Šivickis. Šį kartą Laima Petrauskienė supažindino su drausmės byla, iškelta šiam mokslininkui Vytauto Didžiojo universitete. Pasirodo, drausmės bylos tarpukario Lietuvoje ne kartą buvo keliamos, kai mokslo žmonėms nepavykdavo išspręsti problemų kitu būdu. P. Šivickiui, pelniusiam tarptautinį pripažinimą tiek Šiaurės, tiek Pietų Amerikoje, ne visada buvo lengva dirbti savame krašte.
Lietuvos mokslininkai, ypač humanitarai, sunkiai skinasi kelią į tarptautinį pripažinimą. Tyrėja Elvyra Usačiovaitė atkreipė dėmesį į habil. dr. Rimutės Rimantienės akademinių darbų reikšmę Lietuvos kultūros istorijai ir jos indėlį į Europos archeologiją. Viso gyvenimo skyrimas mėgstamam darbui iškelia šią archeologę greta žymiausių to meto archeologų. Pranešime atkreiptas dėmesys į darbo sąlygas, kurias dažnai sunkino įvairios aplinkybės. Šiandien archeologės darbai verčiami ir leidžiami anglų kalba. Tai rodo nuveiktų darbų prasmę ir įvertinimą.
Lietuvos mokslo kūrėjų sekcijoje perskaitytas LMA Vrublevskių bibliotekos darbuotojos Eglės Paškevičiūtės-Kundrotienės pranešimas „Stasio Naginsko (1891–1955) nuopelnai Lietuvių mokslo draugijai: minint 125-ąsias gimimo metines“. Remiantis negausiais išlikusiais archyviniais (LMA Vrublevskių bibliotekos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto) dokumentais, pranešime pristatyti lietuvių kalbos puoselėtojo, spaudos darbuotojo, redaktoriaus, korektoriaus, vertėjo, poeto ir pedagogo nuopelnai Lietuvių mokslo draugijos vadovėlių leidybai, darbas draugijos komitete, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje ir kitur.
Medicinos istorijos sekcijos darbą koordinavo Vilniaus universiteto mokslo istorijos muziejaus direktorius dr. Ramūnas Kondrotas. Pranešėjas aptarė svarbų medicinos istorikų bendruomenės įvykį – atnaujintą Vilniaus medicinos istorijos almanachą. Šio leidinio sumanytojo ir įkūrėjo dr. Aurimo Andriušio (1955–2009) atminimui ir mokslinės veiklos pristatymui buvo skirtas naujasis almanacho numeris. Jame buvo publikuota A. Andriušio disertacija „Municipalinės medicinos raida Vilniuje 1876–1915 metais“ su dr. Aisčio Žalnoros parengtu įvadu ir kolegų iš Vilniaus universiteto – dr. Vitalijos Miežutavičiūtės, prof. Zitos Aušrelės Kučinskienės, prof. Rimanto Stuko, prof. Vytauto Siudiko – atsiminimai, Danutės Malakauskienės parengta A. Andriušio mokslinių darbų, publicistikos ir literatūros apie jį bibliografijos rodyklė (588 įrašai).
Dr. Eglės Sakalauskaitės-Juodeikienės pranešimas „Plica polonica ir neorologija carolus Kaczkowski (1797−1867) disertacijoje, apgintoje 1821 m. Vilniuje“ sukėlė karštas diskusijas ne tik medicinos istorijos, bet ir medicinos praktikos aspektu. Dr. Vilma Gudienė pranešime „Rusijos imperatoriaus Pavelo I našlės Marijos (1759−1828) medikamentinė terapija 1807−1808 m.“ suteikė auditorijai unikalią progą susipažinti su ano meto karališkosios receptų knygos istorija, sužinoti, kaip buvo gydomi turtingiausi imperijos žmonės. Dr. Birutė Railienė pristatė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos 2016 m. projektą – parengti spaudai ir išleisti monografiją „Imunologijos raida Lietuvoje“. Jį iš dalies finansavo Lietuvos mokslo taryba (Nr. LEI-15158), UAB „Interlux“ ir Lietuvos imunologų draugija. Leidinio sumanytojas ir jo autorių įkvėpėjas – Lietuvos MA tikrasis narys Vytas Antanas Tamošiūnas.
Dr. Dalia Triponienė pranešime „Angiologijos istorija Lietuvoje“ atskleidė asmenybių ir institucijų, dalyvaujančių kraujagyslių rekonstrukcijos ir chirurgijos raidoje, istorinį paveikslą. Prof. Vytautas Triponis, tęsdamas kraujagyslių chirurgijos raidos temą, savo pranešime paminėjo šios srities pradininko prof. Alfonso Dirsės jubiliejų (1915–1993), supažindino su jo nuopelnais sveikatos apsaugai. Lietuvos medicinos bibliotekos darbuotoja Janina Valančiūtė apžvelgė politiko, visuomenės ir kultūros veikėjo Lietuvos Respublikos Prezidento dr. Kazio Griniaus (1866–1950) nuopelnus sveikatos apsaugai. Dr. Alina Šveistytė ir dr. Violeta Apšegaitė aptarė lietuvių rašytojo, politiko, lietuvybės propaguotojo Povilo Višinskio (1875−1906) mokslo istorijos ir antropologijos tyrinėjimus.
Dr. Aistis Žalnora pranešimu „Medicinos istorijos tyrimai ir didaktika Lietuvoje“ sukėlė karštas diskusijas apie medicinos istorijos šaltinių studijas aukštosiose mokyklose. Dauguma dalyvių pritarė, kad geriau teikti jau esančius šaltinius, nei rengti naują didaktinę Lietuvos medicinos istorijos medžiagą.
Sekcijoje dalyviai turėjo puikią galimybę sužinoti paskutines medicinos istorijos tyrinėjimų naujienas. Dr. Saulius Špokevičius pristatė savo monografiją „Lietuvos plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija“ (Vilnius, 2015).
Konferencijoje įvyko Lietuvos mokslo istorikų ir filosofijos bendrijos ataskaitinis posėdis. Bendrijos pirmininkas prof. Juozas Algimantas Krikštopaitis pristatė praėjusių metų bendrijos veiklos ataskaitą, o sekretorė dr. Birutė Railienė – finansinę ataskaitą. Pagrindiniai 2015 metų bendrijos veiklos akcentai: bendra Estijos, Latvijos ir Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų surengta 27-oji Baltijos mokslo istorikų konferencija Rygoje, bendrijos dalyvavimas tarptautinio mokslinio žurnalo „Acta Baltica Historiae et Philosophiae Scientiarum“ leidyboje ir projektas „Lietuvos mokslo istorijos svetainė“ (LMT parama ACO-16/2015, projekto vadovas dr. Edmundas Adomonis). Svetainės adresas: http://www.moksloistorija.lt/
Konferencijos metu veikė paroda, kurioje dalyviai galėjo susipažinti su naujausiais mokslo istorijos ir mokslo filosofijos leidiniais, gautais Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Maloniai primename, kad paraiškas dalyvauti konferencijos programoje tyrėjai be papildomo raginimo siunčia organizatoriams kasmet iki vasario 10 d. Autorės yra LMA Vrublevskių bibliotekos darbuotojos