Gegužės 21 d. Mykolo Romerio universitete įvyko XIV Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) suvažiavimas. Delegatai išklausė sąjungos pirmininko, LMS garbės nario, habil. dr. Vyginto Gončio ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkės dr. Milenos Medineckienės ataskaitas, apsvarstė ir patvirtino LMS finansinės priežiūros komisijos ataskaitą, aptarė mokslinių tyrimų planavimo ir finansavimo problemas, patvirtino atnaujintus sąjungos veiklos tikslus ir priemones. Suvažiavime patvirtinta nauja LMS taryba, išrinktas sąjungos pirmininkas.
Sveikinimai
Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko sveikinimą perskaitė patarėja Auksė Kontrimienė. Suvažiavimo delegatus pasveikino Lietuvos mokslo tarybos Mokslo politikos ir analizės skyriaus vedėjas Eugenijus Stumbrys, Mykolo Romerio universiteto Senato pirmininkas prof. dr. Gintaras Aleknonis ir Šiaulių universiteto Senato pirmininkė, prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė, LMA akademikas Laimutis Telksnys, LRS Seimo darbuotoja doktorantė Rita Virbalienė, JAV lietuvių bendruomenės tarybos prezidiumo narė dr. Regina Balčaitienė.
elektroninę enciklopediją
Akad. L. Telksnys suvažiavime pristatydamas „Enciklopediją Lietuvai ir pasauliui (ELIP)“ pasakė: „Žiūriu į jus kaip į rimtą jėgą. Dažnai kalbame apie rinkos ekonomiką, ir tai yra gerai. Tačiau jei kalbame apie rinkos visuomenę – tai jau blogai. Mes analizuojame kultūros reiškinius. Šiandien nyksta mokyklos ir net gyvenvietės. Nelieka jų ir atmintyje. O štai į elektroninę enciklopediją galima sudėti ir tekstą, ir vaizdą, ir garsą. Naujojo kūrinio dvasia – savanoriai Vitas Povilaitis (Lietuva) ir Edvinas Giedrimas (JAV). Prisidėkite ir jūs. Enciklopedijoje jau yra apie 6 mln. straipsnių; ji yra gausiai lankoma. Reikšminga rašyti ne tik apie tai, kas yra daroma, bet ir kaip, kodėl ir kokiomis sąlygomis daroma. Sveikinu ir matau jus tęsiančius ELIP veiklą.“
LMS tarybos ataskaita
Vygintas Gontis, skaitydamas pranešimą „Mokslo bendruomenės telkimo problemos“, pažymėjo, kad Lietuvos mokslininkų sąjungoje yra 510 narių. Į LMS tarybą buvo išrinkti 23 nariai, įvyko 14 tarybos posėdžių. Aktyviai veikė tokie LMS skyriai, kaip „Fizika ir astronomija“, Šiaulių universiteto „Salduvė“, „Tribologija“ – Aleksandro Stulginskio universitete ir kt. Antai „Salduvė“ ryžosi įgyvendinti išties didingą sumanymą – įamžinti žymių Šiaurės Lietuvos krašto žmonių atminimą, sukurdama jų portretų galeriją. Naujas LMS skyrius įkurtas Mykolo Romerio universitete, kuriame išryškėjo akademinės bendruomenės ryžtas išsamiau pristatyti Lietuvai naujausius socialinių mokslų tyrimus. Labai svarbi aplinkybė – šią veiklą skatinanti universiteto vadovų nuostata. Labai reikšminga tarpdisciplininė LMS Muzikologijos skyriaus veikla, įamžinant A. J. Greimo atminimą.
Daug užsakomųjų darbų atliekama Lietuvos mokslininkų sąjungos institute (vadovas dr. Andrius Puksas). Sąjunga aktyviai dalyvauja tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, „Europos mokslas“ („Euroscience“) veikloje. LMS remia tokias interneto svetaines, kaip „Mokslas plius“ (http://mokslasplius.lt/), elektroninė „Mokslo Lietuva“ (http://mokslolietuva.lt/) ir „Rizikos fizika“ (http://mokslasplius.lt/rizikos-fizika/). Nuo pat Sąjungos įkūrimo (1989 m.) leidžiamas laikraštis „Mokslo Lietuva“ šiuo metu spausdinamas du kartus per mėnesį.
Uždaviniai ir perspektyvos
Verta atnaujinti tarptautinį mokslininkų leidinį „Revue Baltique“ (Baltijos apžvalga). Lietuvos mokslininkų sąjunga buvo iniciatorė atkurti žurnalą, kurio leidyba buvo brutaliai nutraukta, okupuojant Baltijos valstybes 1940 metais. Žurnalas, kurio redaktoriumi tapo prof. Bronislovas Kuzmickas, leidžiamas daugiausia anglų kalba, tačiau kai kuriuos straipsnius publikavęs ir kitomis kalbomis (vokiečių, prancūzų) per keletą metų pelnė didžiulį skaitytojų populiarumą. Tenka priminti ir apie dvikalbio žurnalo „Mokslas ir Lietuva“ („Science, Arts & Lithuania“) leidybą.
Gontis pažymėjo, kad praėjusioje kadencijoje metus laiko praleido JAV, stažuodamasis Bostono universitete. Pavyko užmegzti ryšius su JAV gyvenančiais lietuvių mokslininkais, bendradarbiauti su lituanistinėmis mokyklomis, skaityti pranešimus keliose JAV Lietuvių bendruomenės skyriuose. Tuo metu Lietuvoje į talką atėjo Jaunųjų mokslininkų sąjungos vadovė dr. Milena Medineckienė, vadovavusi LMS tarybos posėdžiams, kuriuose sąjungos pirmininkas dalyvaudavo, naudodamas šiuolaikinėmis informacinėmis priemonėmis.
Baigdamas ataskaitą, V. Gontis akcentavo, kad nors ir sunku tikėtis Sąjūdžio laikų entuziazmo, tačiau ir dabar įmanoma labaai suaktyvinti Mokslininkų sąjungos veiklą, pasipriešinti kai kurių finansinių grupuočių, užvaldžiusių žiniasklaidą ir didinančių įtaką valdžios institucijoms, bandymams pavaizduoti tokias organizacijas, kaip Lietuvos mokslininkų sąjunga, kaip marginalines ir stumti jas iš viešosios erdvės. Tokios grupuotės bando kurti nepakantumą atstovaujantiems kitokiai nuomonei ir nepritariantiems primityvaus verslo įtakos plėtrai. Jis pasakė: „Tikiuosi, kad visuomenė supras, jog organizacijos, puoselėjančios tautinę mintį ir mokslą, yra būtinos mūsų valstybei. Kviečiu bendradarbiauti vyresnius ir jaunesnius. Sąlygos turėtų ne blogėti, o gerėti.“ LMS tarybos ataskaita patvirtinta vienbalsiai.
Pavyzdys – jaunųjų mokslininkų veikla
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) pirmininkė dr. M. Medineckienė pranešime „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos veikla ir siekiai“ pažymėjo: „Esame nepolitinė, savivaldi organizacija, turinti per du šimtus narių. Mūsų vizija: Lietuvos mokslininkai – pasaulinio lygio mokslo dalis. Siekiame mokslo tarpdalykiškumo. Rengiame viešąsias diskusijas, tokius renginius, kaip „Idėjų kalvė“, „LJMS vasara“, geriausių disertacijų ir magistro baigiamųjų darbų konkursai. Bendradarbiaujame Europos doktorantų organizacijų asociacijoje „Eurodoc“, išsakome poziciją tokiais svarbiais klausimais, kaip doktorantų veiklos sąlygos, doktorančių motinystės atostogos ir kt. Rengiame mokymus, dalyvaujame rengiant „Tyrėjų naktį“. Palaikome gerus ryšius su svarbiomis šalies institucijomis, turime daug informacijos apie stažuotes ir pan. Kartu prasmingai leidžiame laisvalaikį, rengiame išvykas, sportuojame, mokomės kalbėti auditorijai, vadovauti.
Mokslo programų rengimas ir tyrimų finansavimas
Didelį susidomėjimą sukėlė Lietuvos mokslo tarybos atstovo, dr. Eugenijaus Stumbrio pranešimas „Mokslinių tyrimų biudžetinis finansavimas Lietuvoje – svertai ir siekiamybės“. Jis pabrėžė, kad išsako savo, kaip mokslininko, nuomonę. Pasak pranešėjo, lėšos, skiriamos mokslo infrastruktūrai, nėra savitikslės. Jos yra priemonė, padedanti siekti aukštesnių tikslų. Pastaraisiais metais bazinis finansavimas augo, o konkursinis svyravo. ES struktūrinė parama ateityje mažės, o padidinti iš Lietuvos biudžeto gaunamą paramą yra labai sunku.
Didelė problema, kad kai kurios ministerijos neišmano, kaip užsakyti mokslinius tyrimus. Ministerijos neretai prašo patarimų, nesusijusių su mokslinėmis programomis. Pavyzdžiui, naujojo socialinio modelio projektas buvo parengtas per pusantrų metų, sumokėjus mokslininkų grupei, nors ši užduotis galėjo būti nacionalinė mokslo programa.
Pranešėjas pažymėjo: „Kita problema – straipsnių „gamyba“. Tai reikalinga veikla, tačiau žiūrėkime, ko iš tiesų labiausiai reikia valstybei. Kur riba tarp mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) ir ne MTEP? Supratimas apie tai keičiasi. Rašomos „vietinės“ monografijos, gulančios į lentynas. Yra keblumų, vertinant meno srities darbus.“ Po to pranešėjas atsakė į suvažiavimo delegatų klausimus. (E. Stumbrio pranešimas skelbiamas LMS interneto svetainėje)
Sutelkti akademinę bendruomenę
„Mokslo Lietuvos“ redaktorius, LMS tarybos narys prof. dr. Jonas Jasaitis pateikė suvažiavimo delegatams tarybos siūlymus patikslinti sąjungos tikslus ir aptarti nario mokesčio klausimus. Dėkodamas aktyviai dalyvaujantiems LMS veikloje, pranešėjas pažymėjo, kad kai kuriuose akademiniuose sluoksniuose trūksta suvokimo, kokias galimybes atveria stiprėjanti Mokslininkų sąjunga. Įvairių šaltinių duomenimis, Lietuvoje yra per 8 tūkst. mokslo darbuotojų, tačiau LMS turi kiek daugiau kaip 500 narių. Jis priminė, kad būti Rašytojų, Kompozitorių, Dailininkų ar kitų panašių kūrybinių sąjungų nariu – didelė garbė, o akademinėje bendruomenėje kol kas tokios nuostatos nėra. Turime tapti mokslininkų balsu, turime pasiekti, kad būti LMS nariu būtų ne tik garbė, bet ir atsakomybė už valstybės ateitį. Mokslininkų sąjunga, dirbdama kartu su universitetų vadovais ir Lietuvos mokslų akademija, galėtų labai prisidėti, tiek tobulindama atitinkamus teisės aktus, tiek rengdama aktualiausių tyrimų programas tiek tobulindama universitetinio ugdymo turinį.
Paramos trikdžiai
Pranešėjas apibūdino gana sudėtingą tiek visos sąjungos, tiek ir „Mokslo Lietuvos“ finansinę situaciją. Jis pažymėjo, kad šiemet laikraščio leidyba buvo labai apsunkinta, radikaliai pasikeitus Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo veiklai: „Ankstesniais metais paramą iš šio fondo gaudavome jau sausyje. Šiemet per visą pirmąjį ketvirtį jokios paramos nesulaukėme, o pirmoji suma mus pasiekė tik gegužės mėnesį. Jokių papildomų paramos šaltinių neturime, nes mūsų veikla nėra komercinė.“ Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas šiemet „Mokslo Lietuvai“ skyrė mažiau nei pusę prašytos paramos. Mūsų bendradarbiavimą labai apsunkino nekonstruktyvi ir neetiška naujosios fondo tarybos pirmininkės veikla. Į klausimą, kurios veiklos mums siūloma atsisakyti, fondo tarybos pirmininkė taip ir neatsakė, tačiau savo rašte paskleidė tikrovės neatitinkančių teiginių, darančių žalą Lietuvos mokslininkų laikraščio įvaizdžiui.
Nario mokestis
Kai kuriuose skyriuose mokestis renkamas nereguliariai, nėra aiškių atskaitymų bendrai sąjungos veiklai. Tvarkingas mokesčio rinkimas liudija apie skyriaus narių atsakomybės sampratą. Pusė lėšų galėtų būti paliekama skyriaus reikalams, o kita dalis skiriama bendrai LMS veiklai. Lietuvos mokslininkų sąjungai galima skirti ir 2 proc. nuo bendrosios mokesčių sumos.
Suvažiavime aptartas nario mokesčio dydis, įvedus eurą. Anksčiau metinis nario mokestis buvo 10 Lt. Vieningai pritarta pasiūlymui, kad LMS nario stojamas mokestis būtų 3 eurai ir toks pat metinis, tačiau prie klausimo už mokesčio dalies pervedimą LMS veiklai dar teks grįžti vėliau, nes kai kam ir pats nario mokesčio rinkimo klausimas pasirodė sunkiai įvykdoma misija. Anaiptol ne visuose skyriuose žinoma, kiek juose yra narių ir kaip jie yra įtraukti į sąjungos veiklą. Išspręsti elementarius organizacinius klausimus reikia artimiausiu metu.
Ką gali nuveikti aktyvus skyrius?
Suvažiavime kalbėjęs LMS Tarpdisciplininės muzikologijos grupės pirmininkas prof. Karolis Rimtautas Kašponis į šį klausimą atsakė konkrečiais pavyzdžiais: „Šiuo metu svarbiausi mūsų tyrimų objektai – A. J. Greimas ir M. K. Čiurlionis. A. J. Greimą UNESCO paskelbė išimtine asmenybe. Mūsų atsakomybė – jį reprezentuoti. Parengėme jam skirtą parodą, penkiuose miestuose jau atidengėme atminimo lentas. Jo vardu pavadintas tiltas per Nemuną. A. J. Greimo palikimui skirti kongresai jau įvyko Vilniuje, Kaune, Paryžiuje. Ruošiamasi pastatyti šio mokslininko atminimui skirtus paminklus. Vienas iš jų iškiltų Kaune, ties VDU ir KTU, kitas – prie Kupiškio gimnazijos. Jau turime savivaldybės tarybos ir mero pritarimą.“
Dėmesys aplinkosaugai ir mokslininkų potencialo išsaugojimui
„Mokslo Lietuvoje“ jau buvo minėta apie visuomenės susirūpinimą apie su komerciniais interesais susijusį siūlymą valyti vandens telkinius cheminėmis priemonėmis. Suvažiavime Emilis Urba pristatė kartu su LMS Gyvūnų ekologijos skyriaus pirmininku prof. Vincu Būda parengtą rezoliuciją dėl numatomo Lietuvos ežerų valymo cheminiu būdu. Rezoliucijoje siūloma, kad nebūtų švaistomos lėšos ir daroma žala gamtai. Toks valymas gali būti taikomas, tik nesant kitos išeities, atsakingai, atlikus būtinus tyrimus ir bendradarbiaujant su Gamtos tyrimų centro mokslininkais. Vienam dalyviui susilaikius, rezoliucija priimta.
jaunųjų mokslininkų veikla
Suvažiavime atkreiptas dėmesys į labai sudėtingą situaciją, susidariusią kai kuriuose humanitarinių ir socialinių mokslų centruose. Drastiški tyrimų finansavimo pokyčiai išryškėjo institutus sujungus į centrus. Lituanistinių institutų problemas spręsti reikia nedelsiant. Negalima arogantiškai patarinėti „ieškoti vidinių rezervų“, nes toks raginimas faktiškai reiškia ne ką kita, kaip tyrimų siaurinimą ir mokslininkų atleidimą iš darbo. Bendromis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos mokslo tarybos pastangomis reikia ieškoti išeities, kaip panaudoti darbo netekusių mokslininkų patirtį. Viena iš tokių galimybių galėtų būti jų įdarbinimas ekspertinėse ir valdymo institucijose, nes, kaip minėta, ne vienoje žinyboje trūksta specialistų, galinčių parengti valstybės užsakymus mokslui ir kvalifikuotai kuruoti jų įgyvendinimą.
Nors psichologinis klimatas daugumoje mokslo institucijų yra gana palankus kūrybinei veiklai, tačiau iš kai kurių, ypač atokiau esančių, padalinių ateina ir nerimą keliančių signalų, liudijančių apie juose įsivyraujančią savivalę, bandymus lėšų taupymo dingstimi atsikratyti kuo nors vadovui neįtikusių patyrusių mokslo darbuotojų. Vargu ar valstybė gali sau leisti tokią „prabangą“, kai aukštos kvalifikacijos tyrėjų atsisakoma, juos pakeičiant reikiamo pasirengimo neįgijusiais asmenimis, nes pastariesiems esą užtenka daug mažesnio atlyginimo. Neįmanoma pateisinti to, kad dar gana toli iki pensinio amžiaus esanti, daugelyje tarptautinių projektų ką tik dirbusi mokslininkė pragyvenimo šaltinio dabar priversta ieškotis, tapdama prekybos centro kasininke, o didžiulės, ne tik mokslinės, bet ir kultūrinės vertės monografijas parengusi autorė, nebeiškentusi tyčiojimosi, varstytų darbo biržos duris.
Lietuvos mokslininkų sąjunga jau keletą kartų bandė organizuoti diskusijas apie mokslininkų potencialo išsaugojimą „optimizacijos“ laikais, tačiau jos nebuvo efektyvios, nes žmonės rinkosi gana vangiai. Priežastis slypi ne tiek kolegų abejingume, kiek baimėje, kad, išryškinus nenormalią padėtį ar kurio nors padalinio vadovo savivalę, galima pačiam nukentėti. Atseit, net iš centro atvykęs vadovas dažnai grįžta vietinio vaduko apmulkintas, nes per keletą valandų sunku susigaudyti, kas iš tikrųjų ten vyksta.
Naujos tarybos formavimas ir sąjungos pirmininko rinkimai
Prasidedant kandidatų kėlimui buvo priminta, kad pagal pareigas (ex-officio) į tarybą pirmiausia įtraukiami LMS skyrių pirmininkai: Pranas Baltrėnas (Aplinkos apsaugos inžinerijos centras), Algis Garliauskas (Informatika), Aušra Kynienė (Fizika–astronomija), Juozas Padgurskas (Tribologija), Gražvydas Paliulis (Technika), Vaida Šeirienė (Geologijos ir geografijos instituto skyrius), Vaclovas Tričys („Salduvė“). Papildomai į tarybos narius buvo pasiūlyti: Jonas Jasaitis, Milena Medineckienė, Alvydas Baležentis, Valentinas Baltrūnas, Vincas Būda, Valentas Daniūnas, Vygintas Gontis, Bronislavas Kaulakys, Jadvyga Kerienė, Andrius Puksas ir Emilis Urba. Kai kurie iš jų taip pat vadovauja LMS skyriams, tačiau pageidavo „pasitikrinti balsavimu“. (Visa išrinktos LMS tarybos sudėtis skelbiama LMS svetainėje: http://lms.lt/lms-taryba/)
Suvažiavime vienbalsiai Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininku išrinktas prof. dr. Jonas Jasaitis, padėkojęs už pasitikėjimą, akcentavo, kad dabar svarbiausia – susitelkti bendrai veiklai gana sudėtingoje situacijoje: „Bet kuris, norintis išlaikyti Lietuvos mokslininkų sąjungą kaip autoritetingą ir įtakingą organizaciją, žino, kaip tai bus nelengva. Keletas iš dalyvavusių šiame suvažiavime buvome su LMS nuo pat jos kūrimo pradžios. Dabar turime apsispręsti, kokia turėtų būti LMS. Pasisakau už kūrybinės organizacijos veiklos kryptį. Ar pateisinsime lūkesčius, priklausys ne tik nuo pirmininko ar tarybos, bet ir nuo visų narių dalyvavimo.“
LMS XIV suvažiavimas buvo užbaigtas bendra jo dalyvių nuotrauka. Parengė Emilis Urba ir Jonas Jasaitis