Labiausiai išsivysčiusiose valstybėse plačiai taikomos produktų inovacijų kūrimo praktikos, nuolat nustatomos kompanijų veiklos stiprybės ir silpnybės, vertinama, kokią įtaką nauji produktai turėjo verslo augimui. Tačiau Lietuvoje tik nedidelė dalis įmonių sistemiškai naudoja bent keletą iš 120 pripažintų gerųjų praktikų ir veiklos rodiklių. Europos Inovacijų švieslentės ir kitų tarptautinių tyrimų duomenimis, gebėjimas kurti inovatyvius produktus ir paslaugas yra silpniausia Lietuvos verslo sritis.
„Aukštos vertės produktų kūrimas ir pajamos iš naujų produktų yra laikomos svarbiausiu įmonių augimą lemiančiu veiksniu. Tačiau minėti tyrimai rodo, kad Lietuvoje verslas neskiria šiai sričiai deramo dėmesio. Nemaža dalis įmonių nepakankamai investuoja į rinkoje esančių galimybių paiešką, todėl jų pateikiami produktai atspindi tai, ką įmonės gali sukurti, bet ne tai, ko rinka labiausiai laukia. Net ir atradus verslo plėtros galimybes, bendrovėms trūksta patirties, įgalinančios kurti klientų poreikius atitinkantį produktą ar paslaugą. Lietuvos įmonės, vengdamos rizikos, nedrįsta investuoti į naujų ar itin diferencijuotų produktų ir paslaugų kūrimą“, – teigia Baltijos lyderystės ugdymo instituto vadovas dr. Modestas Gelbūda.
Šis institutas atliko 452 didžiausių Lietuvos įmonių apklausą. Paaiškėjo, kad tik 46 proc. bendrovių kuria ar artimiausiu metu ketina kurti naujus produktus. Iš šių įmonių tik kiek daugiau nei pusė (55 proc.) turi tam numatytą biudžetą. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos įmonėms trūksta žinių, kas yra produktų inovacijos, kokia jų kūrimo praktika, kokių augimo rezultatų galima pasiekti naudojant šiuos metodus. „Šiandien Lietuvoje apie produktų inovacijas nekalbama kaip apie strategiškai svarbią įmonių veiklos sritį. Įmonės nematuoja naujų produktų pajamų ir pelno rodiklių, o atsakomybė už naujus produktus dažnai priskiriama gana žemas pareigas einančiam darbuotojui. Pažangiose šalyse produktų inovacijos yra suprantamos kaip aiški ir turinti atskirą vadovą bei biudžetą strateginė veiklos sritis. Norėdamos konkuruoti užsienio rinkose, Lietuvos įmonės turės ne tik perimti gerąsias praktikas, bet ir išmokti jas taikyti efektyviau“, – sako dr. M. Gelbūda. Tyrimas parodė, kad įmonės dažnai neskaičiuoja, kiek nuostolių atneša naujų produktų nesėkmės, t. y. kiek žmogiškųjų, finansinių ir technologinių išteklių buvo skirta menko potencialo produktų sukūrimui.
Amerikos našumo ir kokybės centro (angl. American Productivity and Quality Center) duomenimis, įmonių, efektyviai taikančių produktų inovacijų praktiką, 77 proc. sukurtų produktų ar teikiamų paslaugų pasiekia numatytus tikslus, išauga produktų pardavimas, didėja pelnas. Dažniausiai produktų inovacijas taiko užsienio kapitalo įmonės. Dr. M. Gelbūdos teigimu, tarp Lietuvos įmonių yra keletas pavyzdžių, kada, skyrus pakankamai dėmesio ir išteklių produktų inovacijoms, padidėjo įmonių konkurencingumas šalies ar užsienio rinkose. Kaip geruosius lietuviškus pavyzdžius jis paminėjo šias įmones: „Cholocate Naive“, „Argintą“, „BIOK laboratoriją“.
Pasaulyje produktų inovacijų gerosios vadybos praktika pradėjo sparčiau formuotis prieš daugiau nei 30 metų, kai buvo pradėti vykdyti pirmieji kokybiniai moksliniai tyrimai. Vienas iš produktų inovacijų srities pradininkų dr. Robertas Cooperis tyrė, kodėl vienos komandos geba sukurti sėkmę atnešančių naujų produktų, o kitos ne. Taip buvo sukurtas pirmasis gerųjų praktikų rinkinys, kurį pradėjo taikyti „DuPont“, „ExxonMobil“, „Royal Bank“, „Procter & Gamble“ ir kitos kompanijos. Vėliau šios praktikos buvo tobulinamos, kol galiausiai sudaryta aiški gerųjų praktikų sistema, kurią dabar taiko dauguma globaliai pirmaujančių įmonių. Autorė yra Strateginės komunikacijos bendrovės „OMConsulting“ projektų vadybininkė