Aktyvus dalyvavimas apklausose – netiesioginė, tačiau apčiuopiama nauda gyventojams

Viešos gyventojų apklausos dažnam piliečiui atrodo tuščias laiko gaišimas ir neracionalus lėšų naudojimas. Atseit, kokia iš jų nauda? Tačiau Kauno technologijos universiteto sociologo dr. Vaido Morkevičiaus teigimu, apklausos gyventojams gali atnešti daug netiesioginės, tačiau apčiuopiamos naudos.

Klausimyno pildymas. KTU fotoarchyvo nuotr.
Klausimyno pildymas. KTU fotoarchyvo nuotr.

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Viešosios politikos ir administravimo instituto vyr. mokslo darbuotojo pastebėjimu, nors pagal dalyvavimą Lietuvos statistikos departamento (LSD) atliekamose viešosios nuomonės apklausose neišsiskiriame iš kitų Vakarų valstybių (paprastai dalyvauja mažiau nei pusė atrinktų gyventojų), neaktyvus piliečių dalyvavimas yra nemaža problema. Europos socialinio tyrimo nacionalinis koordinatorius V. Morkevičius neabejoja, kad šiuo metu tiesioginės apklausos vis dar yra efektyviausias būdas išsiaiškinti gyventojų poreikius, nuomones ir požiūrius, todėl ragina žmones aktyviau dalyvauti apklausose.

 

Artimiausią visuotinį gyventojų ir būstų surašymą Statistikos departamentas planuoja vykdyti 2021 m. Neseniai buvo atlikta apklausa, kuria siekta išsiaiškinti, kokios šio surašymo informacijos reikėtų vartotojams. (Paskutinį kartą visuotinis surašymas vykdytas 2011 m.)

– Kokia yra Lietuvos statistikos departamento (LSD) vartotojų apklausų reikšmė šalies gyventojams? Kuo jos yra svarbios ir naudingos jas sudariusiam Statistikos departamentui, gyventojams, valstybei?

– Gyventojams tokios apklausos neturi tiesioginės reikšmės. Šios apklausos yra svarbios ekspertams, mokslininkams ir visiems tiems, kurie išmano, kur ir kaip naudoti statistikos duomenis. Statistikos departamentas vykdo įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytus įsipareigojimus. Taigi, jo veikla ir galimybės yra gana griežtai apribotos. Todėl ekspertai, mokslininkai ir visuomenė, išreikšdami nuomonę statistikos duomenų vartotojų apklausose, gali nurodyti ypatingą tam tikrų duomenų poreikį, kurių rinkimas yra reikšmingas valstybei. Tada departamentas gali būti įpareigotas rinkti nurodytus papildomus duomenis. Taip atsirastų galimybė sužinoti, pavyzdžiui, kaip gyvena ne tik apskritis, bet ir atskira savivaldybė, išryškėtų daug tikslesnis vaizdas, kur ir kas yra gerai, o kur iškyla naujos problemos. Politikams šie duomenys naudingi tuo, kad jais remiantis galima formuoti efektyvesnę regioninę ir socialinę politiką, o tai jau būtų reikšminga nauda visuomenei.

KTU Viešosios politikos ir administravimo  instituto vyr. mokslo darbuotojas Vaidas  Morkevičius
KTU Viešosios politikos ir administravimo
instituto vyr. mokslo darbuotojas Vaidas
Morkevičius

– Koks yra Lietuvos visuomenės požiūris į gyventojų apklausas?

– Dalyvavimas viešosios nuomonės apklausose Lietuvoje – nemaža problema, nes atrinkti respondentai dažnai nesutinka arba nenori atsakinėti į klausimus, arba sunku pasiekti respondentus. Didelių nacionalinių apklausų trukmė kartais siekia ir iki trijų mėnesių. Tokia pati situacija vyrauja ir Vakaruose. Tiesa, kai kuriose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Islandijoje, žmonės apklausose dalyvauja gana aktyviai. Taip yra todėl, kad šioje šalyje žmonėms anksti suformuojamas įprotis jose dalyvauti, nes dauguma jų tai pradeda dar mokykloje. Taigi, viskas priklauso nuo šalies kultūros ir ten vyraujančių tradicijų. Pagal dalyvavimą apklausose Lietuva ES šalių sąraše būtų šiek tiek aukščiau vidurkio. Vyrauja tendencija, kad kuo labiau šalis ekonomiškai pažengusi, tuo pasyviau jos gyventojai dalyvauja apklausose.

Antra vertus, Lietuvoje yra apklausų, kuriose dalyvauja didesnis atrinktų respondentų procentas. Pavyzdžiui, Europos socialinio tyrimo apklausų atsakymų grįžtamumas siekia 70 procentų. Taigi, dalyvavimas apklausose priklauso ir nuo to, koks tyrimas atliekamas ir kaip svarbu jame surinkti kuo reprezentatyvesnius atsakymus. Jeigu duomenys pristatomi visuomenei ir tyrėjams kaip svarbūs ir patikimi, atitinkamai labiau stengiamasi ir atrinkti bei apklausti kuo daugiau respondentų.

 

– Ar apklausos yra vienintelis efektyvus ir patikimas būdas išsiaiškinti gyventojų poreikius?

– Šiuo metu tiesioginės apklausos vis dar yra efektyviausias būdas išsiaiškinti poreikius, gyventojų nuomones ir požiūrius. Kiti galimi apklausų būdai – apklausa telefonu ar internetu. Pastarasis būdas sparčiai populiarėja, tačiau tiek internetinėse, tiek telefoninėse apklausose respondentų pasiekiamumas paprastai būna dar mažesnis. Be to, ir respondentų imtis dažnai gali būti nereprezentatyvi ar iškreipta. Kalbant apie nacionalines gyventojų apklausas, reikia pažymėti, kad geriausios yra tokios apklausos, kuriose periodiškai, pavyzdžiui, kas 3 ar 6 mėnesius, dalyvauja atrinkti respondentai. Taip galima stebėti respondentų požiūrių ar gyvenimo sąlygų kaitą ir nustatyti, kas daro įtaką tam.

Deja, Lietuvoje tokios apklausos beveik nevykdomos, išskyrus kai kurias Statistikos departamento apklausas, nes jų įgyvendinimas reikalauja daug finansinių ir organizacinių išteklių. Tai sunkiai gali sau leisti daugelis mokslo institucijų. Reikėtų didesnio mokslą finansuojančių institucijų supratimo, kad tokie tyrimai yra ypač vertingi.

 

– Jūsų nuomone, ar Lietuvos statistikos departamento vartotojų apklausa dėl gyventojų ir būstų surašymo statistinės informacijos poreikio paskatins gyventojus 2021 m. aktyviau dalyvauti šalies gyventojų surašyme?

– Paprastai aktyviausi gyventojų ir būstų surašymo darbai pradedami vykdyti pusmetį prieš patį surašymą. Nuolatinis priminimas apie gyventojų ir būstų surašymą – vienas iš būdų didinti šios apklausos žinomumą, pritraukti gyventojus ir parodyti šios apklausos svarbą visuomenei. Kitos Europos valstybės taip pat organizuoja gyventojų surašymus, tačiau pastaruoju metu tam skiriama mažiau reikšmės. Pavyzdžiui, Vokietijoje visuotinis gyventojų ir būstų surašymas nebėra vykdomas, nes tai reikalauja daug valstybės lėšų, kadangi šioje šalyje gyventojų skaičius yra labai didelis. Ten daromos atrankinės apklausos, kuriose dalyvauja daug respondentų.

 

– Ką patartumėte Lietuvos statistikos departamento vartotojų apklausų rengėjams?

– Svarbu, kad Lietuvos statistikos departamentas atsižvelgtų į ekspertų, mokslininkų ir gyventojų poreikius ir įtrauktų tuos klausimus, kurie labai svarbūs statistikos duomenų vartotojams. Departamentas galėtų skatinti vartotojus reikšti savo nuomonę apie tai, ar juos tenkina paslaugų teikimas, ar sistema yra pakankamai suprantama ir lengvai prieinama.

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.