Autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams šalies švietimo įstaigose skiriama vis daugiau dėmesio. Muzikinio šių vaikų ugdymo galimybes nemažai tiria užsienio mokslininkai. Pastaruoju metu vis labiau tuo domimasi ir Lietuvoje. Itin reikšmingas yra šių vaikų įtraukimas į bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo procesą, kuriame muzika tampa vienu svarbiausių būdų skatinant jų ugdymąsi, integruojant juos į visuomenę ir keičiant visuomenėje susidariusius stereotipus.
Šiam tikslui ir yra skirtas projektas „Naujų metodų taikymas, ugdant vaikų autistų muzikinius gebėjimus“ (Nr. EEE-LT08-ŠMM-01-K-02-037), kuris finansuojamas 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos LT08 „EEE stipendijų programa“ ir Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšomis. Projektą vykdo leidykla „Šviesa“ su partneriais – Nacionaliniu tautinių mažumų ir išeivijos švietimo, kultūros, mokymo ir informacijos centru (NTMI centras) bei Islandijoje esančia lituanistine mokykla „Trys spalvos“. Bene pirmą kartą yra sukviesti ir savo jėgas suvienijo muzikos mokytojai, muzikos terapeutai, specialieji pedagogai, mokslininkai ir kiti asmenys, dirbantys su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais. Vykdant šį projektą, suorganizuoti renginiai, surengti mokymai ir išleistas gerosios praktikos vadovas „Muzikinės veiklos ypatumai ugdant autistiškus vaikus“. Tai didelė paskata ir pagalba su šiais ugdytiniais dirbantiems muzikos mokytojams.
Medžiagos apie koordinuotą įvairių sričių specialistų darbą randame užsienio mokslininkų tyrimuose, susijusiuose su autistiškų vaikų muzikiniu ugdymu. Šie tyrimai parodė, kad, esant neurologinių sutrikimų, sutrinka ryšiai tarp įvairių žmogaus klausos modulio dalių ir nutrūksta natūralus garsinės (muzikinės ar kalbinės) informacijos srauto suvokimas (Fürniss, 2007, 35). 2015 m. Melburne (Australija) Katrina Skewes McFerran, Grace Thompson ir Lucy Bolger atliko tyrimą „Mokinių, turinčių autizmo spektro sutrikimų, bendradarbiavimo per muziką poveikis specialiosiose mokyklos klasėse“ (paskelbtas 2016 m.). Atliekant šį tyrimą, muzikos mokytojai ir specialieji pedagogai glaudžiai bendradarbiavo su ekspertais muzikos terapeutais. Tai leido pasiekti reikšmingų rezultatų, kurie atskleidė, kad muzikinė veikla yra ypač naudinga autistiškų vaikų tarpusavio ryšiams, jų emocijų raiškai, verbalinei ir neverbalinei komunikacijai. Nustatyta, kad netgi verbalinių gebėjimų stokojantys tyrimo dalyviai puikiai geba komunikuoti per muziką. Išsamiau šis tyrimas aprašytas R. Aiduko straipsnyje „Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, muzikinio ugdymo tyrimų apžvalga“, kuris spausdinamas viename iš projekto leidinių.
Naujas galimybes muzikiniam autistiškų vaikų ugdymui atveria neurologijos mokslo tyrimai. Minėtini Bostono (JAV) mokslininkų ir muzikos terapeutų darbai. Jų atstovai dalyvavo 2016 m. rugpjūčio 5–6 d. Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Muzika ir muzikos terapija vaikų ir paauglių sveikatai“. Konferenciją surengė Lietuvos muzikos terapijos asociacija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, leidykla „Šviesa“, Lietuvos mokslų akademijos Motinos ir vaiko komisija.
Konferencijoje praktinį užsiėmimą „Emocijų atspindėjimas muzikos instrumentais“ vedė Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos muzikos terapeutas Kęstutis Kupčinskas. Pademonstruotos gausybės įvairių muzikos instrumentų taikymo muzikos terapijai galimybės. Dr. Brianas Harris ir dr. Ronaldas Hirschbergas konferencijoje skaitė pranešimus „Neurologinė muzikos terapija: teorija, praktika, tyrimai Bostone“, „Muzika ir neuromokslas: gydymas ir reabilitacija“. Svečiai iš JAV Lietuvai pateikė įdomią rekomendaciją: JAV dirba apie 6 000 diplomuotų muzikos terapeutų, o Lietuvai jų reikėtų 60. Dr. Brianas Harris dirba Spauldingo reabilitacijos ligoninėje Bostone, atlieka galvos smegenų traumų, insulto ir neurologinių ligų tyrimus. Savo darbo rezultatus jis yra paskelbęs spaudoje. Vienas jų – „Sensorinė stimuliacija ir muzikos terapijos programos, gydant sąmonės sutrikimus“.
Minėtoje konferencijoje doc. Rolandas Aidukas ir Loreta Morkevičienė supažindino su naujais metodais, taikomais ugdant autistiškų vaikų muzikinius gebėjimus. Apie autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų muzikinę terapinę komunikaciją pranešimą skaitė Solveiga Zvicevičienė. Džiugu, kad muzikos terapijos specialistai jau yra rengiami Lietuvoje pagal jungtinę Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) antrosios (magistrantūros) studijų pakopos programą „Muzikos terapija“. Pirmieji absolventai šias studijas baigs 2017 m. Svarbus vaidmuo šioje srityje tenka Lietuvos muzikos terapijos asociacijai, kuri nuo 1997 m. rūpinasi muzikos terapijos populiarinimu ir pripažinimu. Džiugu, kad 2015 m. muzikos terapeuto profesija buvo pripažinta ir mūsų šalyje.
Lietuvoje jau nuo XX a. antrosios pusės yra žinomi ir taikomi Carlo Orffo (1895–1982) muzikinės sistemos metodai. Nemažai apie juos mūsų spaudoje rašė Vida Krakauskaitė ir Eirimas Velička. Dr. Aldona Vilkelienė teigia, kad C. Orffo pedagoginės sistemos ištakos – Antikos teatras, kuriame žodis buvo glaudžiai siejamas su judesiu, o dainavimas, grojimas ir improvizacija papildė vienas kitą (Vilkelienė, 2003, 31). Improvizacija – dažnai taikoma muzikinio ugdymo forma. Apie Nordoffo ir Robbinsono metodo improvizavimo technikos taikymą, muzikinio bendrųjų gebėjimų ugdymo procesą rašė LMTA ir Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. Vilmantė Aleksienė. Pasak jos, muzikos pedagogų rengimo programos turėtų būti papildytos muzikos terapijos kursu (Aleksienė, 2005, 113).
Kaip rodo tyrimai, autistiškų vaikų ugdymui tinkamiausia yra Émile Jaques Dalcroze’o (1865–1950) muzikinio ugdymo sistema, kurioje svarbi vieta tenka euritmijos metodui: visko pradžia yra ritmas. A. Vilkelienė pažymi, kad euritmija – tai harmoningas ir išraiškingas judesys (Vilkelienė, 2005). Ritmas yra organizuojanti priemonė. Ritmą turi kosmosas, visatos struktūra, žmogaus organizmo veikla (Vilkelienė, 2003). Šokis taip pat gali būti taikomas kaip komunikacijos priemonė, kurioje ypač svarbus yra muzikos ritmas. Tą patvirtina ir užsienio mokslininkai, atlikę tyrimus su autistiškais vaikais. 2015 m. Atėnuose (Graikija) vykusioje 7-ojoje pasaulinėje edukologijos mokslų konferencijoje Bilgehan Eren skaitytame pranešime sakoma, kad muzikinė veikla – dainavimas, ritminiai žaidimai ir atliekami šokio judesiai – mažina autistiškų paauglių nerimą ir ugdo jų socialinius įgūdžius (Eren, 2015).
É. J. Dalcroze’o euritmijos principai yra susiję ir su teatro menu. Lippe Wendy (Bostono universitetas, 1992) aprašo atvejį, kaip, taikant teatro reformatoriaus Konstantino Stanislavskio (1863–1938) metodą, galima keisti ugdytinio (kliento, paciento) emocinę būseną (Vilkelienė, 2005, 167). É. J. Dalcroze’o metodas gyvuoja ištisą šimtmetį. Jis darė įtaką C. Orffo, Shinichio Suzukio (1898–1998) pedagogikai. Euritmijos elementus naudojo Maria Montessori (1870–1952), tyrinėjusi sutrikusio intelekto vaikus (Vilkelienė, 2003, 31).
Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, alternatyviojo muzikinio terapinio ugdymo ypatumus išsamiai aptarė Vilmantė Aleksienė ir Solveiga Zvicevičienė mokslo studijoje „Lietuvių etnochoreografija autistiškiems vaikams: ugdymo ir terapijos aspektai“. Joje pateikiama ekspertų įvertinta, originali metodinė lietuvių etnochoreografijos programa, kuria tikslingai siekiama atskleisti ir plėtoti autistiškų vaikų komunikavimo galimybes (Aleksienė, Zvicevičienė, 2009). Ugdant tokius vaikus, etninė kultūra ir etninė muzika yra svarbios.
Dirbant su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais, efektyviausia yra minėta É. J. Dalcroze’o sistema. Mažiausiai tam tinkama Zoltán Kodály (1882–1967) sistema, nes ji remiasi lingvistiniu raštingumo principu, reliatyviąja solmizãcija, o tai tokiems vaikams – sunkiai suvokiama. Dalis muzikos pedagogų, dirbančių su autistiškais vaikais, nenaudoja natų rašto ir remiasi rytietiška muzikos perdavimo (pateikimo) tradicija. NTMI centro ir Vilniaus Verkių mokyklos daugiafunkcio centro mokytoja ekspertė Mira Jakubovskaja, rengdama savo ugdytinius, turinčius autizmo spektro sutrikimų ir kompleksinę negalią, sėkmingai taiko savitus mokymo metodus. Mokytojos parengti jaunieji dainininkai yra tarptautinių ir šalies konkursų laureatai, renginių dalyviai. Jos taikomas imitacinis interpretacijos metodas (IIM) ir grojimo vaizdavimo metodas (GVM) yra sėkmingai išbandyti ir davė puikių rezultatų. Unikali ir prof. Virginijos Survilaitės pedagoginė patirtis, dirbant su autistišku studentu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 2016 m. antrąją (magistrantūros) studijų pakopą baigė ir magistro diplomą įgijo jos vadovaujamos vargonų klasės absolventas, kuris jau dirba vargonininku vienoje iš Lietuvos bažnyčių. (Pabaiga – kitame numeryje).