Juozas Kašys (1930 10 14– 2016 10 08)

Spalio 8 d. rytą, likus tik kelioms dienoms iki 86-ojo gimtadienio, mirė buvęs ilgametis Šiaulių pedagoginio instituto (dabar – Šiaulių universiteto) dėstytojas, docentas Juozas Kašys.

Juozas Kašys
Juozas Kašys

J. Kašys gimė 1930 m. spalio 14 d. Tauragės rajono Pakalniškių kaime. Po studijų Vilniaus pedagoginiame institute kurį laiką dirbo mokytoju įvairiose Lietuvos mokyklose. 1963–1966 m. mokėsi stacionarinėje aspirantūroje Maskvoje ir apgynė pedagogikos mokslų kandidato (po nostrifikacijos – socialinių mokslų daktaro) disertaciją. Netrukus pradėjo dirbti Šiaulių pedagoginio instituto Pedagogikos katedros vyr. dėstytoju. 1971 m. J. Kašiui suteiktas docento vardas. Kurį laiką jis vadovavo Psichologijos katedrai.

 

Darbo Šiauliuose metais Juozas Kašys aktyviai dalyvavo instituto mokslinėje veikloje. Domėjosi senųjų Lietuvos šviesuolių ir pedagogų palikimu: S. Daukantu („Simonas Daukantas – tautinio atgimimo pranašas“, 1992), Vydūnu, J. Murka (straipsnis „Talentingas pedagogas, publicistas, poliglotas: Jono Murkos 100-ąsias gimimo metines minint“, 1989), pedagogikos istorija („Seminarijos mokytojai – vadovėlių autoriai“, 1992), psichologija („Apie vieną persitvarkymo, kaip socialinio reiškinio, psichologinį (emocinį) aspektą“ (1988), „Pavydas ir pavyduliavimas“ (1995)). Docentas skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje (Latvijoje, Vengrijoje, Rusijoje), publikavo straipsnius Lietuvos ir užsienio mokslinėje spaudoje, universiteto leidiniuose, Lietuvos dienraščiuose.

 

Juozas Kašys daug prisidėjo, aktyvinant ir įtraukiant į mokslinę veiklą studentus. Jis organizavo studentų mokslinių darbų konferencijas, ruošdavo studentus respublikinėms pedagoginėms olimpiadoms, jaunųjų mokslininkų konkursams. Prie tuometinės Pedagogikos katedros docentas įkūrė pedagoginį būrelį ir jo nariams organizuodavo susitikimus su Lietuvos ir kitų šalių mokslininkais, glaudžiai bendradarbiavo su analogišku Liepojos pedagoginio instituto būreliu.

1996 m. J. Kašys išėjo į pensiją ir išvyko gyventi į Marijampolės rajono Kamšų kaimą, tačiau nei mokslinės, nei visuomeninės veiklos nenutraukė. Ten jis parašė dviejų dalių istoriografinę apybraiža „Kamšų kaimo istorija: Lietuvos kaimo praeitis, dabartis“ (2000–2002). Buvusių bendradarbių, studentų ir visų jį pažinojusių atmintyje netikėtai mus palikęs Juozas Kašys išliks kaip plačios erudicijos ir gilių įžvalgų, energingas, iškalbus ir linksmas žmogus, visada rasdavęs laiko padėti ir patarti, gebantis sudominti savo veikla, skatinantis ieškoti ir siekti užsibrėžtų tikslų.

Edukologijos ir psichologijos katedros bendruomenės vardu – dr. Birutė Šilėnienė

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.