Spalio 14-ąją, minint Pasaulinę etikos dieną, Mykolo Romerio universitete įvyko mokslinė-praktinė konferencija „Akademinė etika kintančioje visuomenėje“. Carnegie tarptautinių santykių etikos tarybos (JAV) iniciatyva Pasaulinė etikos diena jau keleri metai minima spalio mėnesį.
Konferencijoje dalyvavo apie 60 Lietuvos akademinės bendruomenės narių ir tokių socialinių partnerių kaip Lietuvos etikos mokytojų asociacijos, Lietuvos mokslo tarybos, Nacionalinės antikorupcinės asociacijos, Lietuvos akademinių leidyklų asociacijos, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos ir „Transparency International“ atstovai. Etika buvo aptariama politinių, ekonominių ir socialinių reiškinių kontekste, kai siekiama atsakyti į klausimus, kaip etika grįsti sprendimai prisideda prie studijų procesų ir mokslinės veiklos kokybės bei atstovaujamos institucijos reputacijos formavimo.
„Diskutuosime apie itin jautrią ir vis dar vengiamą temą akademinėje bendruomenėje – akademinę ir mokslinių tyrimų etiką“, – pabrėžė dr. Loreta Tauginienė įžanginėje kalboje. MRU rektorius doc. dr. Algirdas Monkevičius pažymėjo, jog akademinė etika glūdi pačiame žmoguje, jo vertybių sistemoje, todėl elgtis etiškai turi tapti įpročiu. Jis pranešė, kad 2019 m. gegužę šiame universitete įvyks projekto „European Network for Academic Integrity“, finansuojamo pagal Erasmus+ programos Strateginių partnerysčių paprogramę, konferencija „Plagiarism across Europe and Beyond“.
Konferencijos metu nemažai laiko buvo skiriama aptarti kultūros, asmeninių savybių ir etikos sąsajas. Lietuvos etikos mokytojų asociacijos narė, Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos etikos mokytoja metodininkė Vilhelmina Urbonienė pranešime „Naujas, pagarba grįstas norų kelias – pakantumo ir meilės pavyzdys“ teigė, jog vidinių vertybių ir nuostatų santykis tarp žmonių duoda akstiną abipusiai pagarbai bei vienas kito supratimui. Pasitikėjimas savimi ateina iš pagarbos. Jai antrino Mykolo Romerio universiteto afil. prof. dr. Rita Bieliauskienė, pranešime „Kultūros ir etikos dermės paieškos akademinėje bendruomenėje“ teigdama, kad kultūros augimas neatsiejamas nuo kultūros mokymo.
Nacionalinės antikorupcinės asociacijos valdybos pirmininkas, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės fakulteto prof. dr. Raimundas Kalesnykas pažymėjo: „Tyrimai rodo, jog aukščiausias korupcijos laipsnis pastebimas aukštosiose mokyklose. Taip yra, nes išlieka tolerancija akademiniam nesąžiningumui“. Jis nagrinėjo, kaip minimizuoti akademinį nesąžiningumą bei kokios yra jo rizikos prielaidos. Lietuvos mokslo tarybos Gamtos ir technikos mokslų komiteto narė prof. dr. Edita Sužiedėlienė kaip vieną iš mokslinio nesąžiningumo priežasčių nurodė konkurencijos tarp mokslininkų didėjimą. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatorė Gabija Lukšaitė aptarė akademinio sąžiningumo praktiką pasaulyje ir pasidalino duomenimis apie sąžiningumo tyrimus vidurinėse mokyklose. Ji pritarė MRU rektoriaus doc. dr. A. Monkevičiaus minčiai, kad sąžiningumas privalo tapti įpročiu, kurį reikia ugdyti.
Diskusijos metu paliesta žinių vertinimo sistemos tema. Akcentuota, kad kiekvienas dėstytojas, vertindamas studentą, turėtų pagrįsti įvertinimą. Tokią vertinimo metodiką pasiūlė akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius dr. Vigilijus Sadauskas, remdamasis geriausių pasaulio universitetų praktika. Konferencijos dalyviai diskutavo apie Lietuvos mokslo tarybos vertinamų projekto paraiškų vertinimų pagrįstumą, mokslinių tyrimų etikos įtraukimą į doktorantūros vertinimą. Buvo kalbama apie dovanų politikos nuostatų nustatymo būtinybę akademinėje bendruomenėje, akademinės etikos principų ir vartotojiškos visuomenės sąlytį. Aptarti doktorantų dalyvavimo socialiniuose tinkluose etiniai aspektai. Buvo svarstoma, kaip socialinės technologijos gali padėti prisidėti, stiprinant akademinę etiką.
Be gausybės pranešimų, kurie įtraukė į įdomias, kartais net karštas diskusijas, buvo organizuota ir dalyvių apklausa „Kas jums yra akademinė etika?“ Dr. L. Tauginienė, apibendrinusi atsakymus, nurodė, kad akademinė etika neatsiejama nuo sąžiningumo ir pagarbos: „Šios vertybės turėtų formuoti akademinės bendruomenės atsakingą etišką elgesį nuolat kintančioje visuomenėje, vesti link veiklos kokybės.“
Konferenciją organizavo Akademinės etikos centro tyrėjos: doc. dr. Loreta Tauginienė (MRU LAB Mokymosi visą gyvenimą laboratorijos narė), dr. Jolanta Bieliauskaitė (MRU LAB Vertybių tyrimų laboratorijos narė), Inga Gaižauskaitė (MRU LAB Sociologinių tyrimų laboratorijos narė) ir dr. Natalija Valavičienė (MRU LAB Sociologinių tyrimų laboratorijos narė). Išsamią informaciją apie šią konferenciją galite rasti: http://etika.mruni.eu/. Autorė yra MRU Verslo ir medijų mokyklos Viešųjų ryšių vadybos studijų programos magistrantė.