„Kaip gerai praleista diena atneša palaimintą miegą, taip gerai nugyventas gyvenimas atneša laimingą mirtį.“
Leonardas da Vinčis
2016 m. lapkričio 30-osios rytą po sunkios ligos į amžinuosius Dangiškojo Tėvo namus iškeliavo Lietuvos edukologijos universiteto akademinės bendruomenės narė, socialinių mokslų (edukologijos) daktarė docentė emiritė, LEU ir Vilniaus Arkivyskupijos Akademinės sielovados bičiulė Stasė Alma Stasiulevičiūtė.
Ji gimė 1942 m. rugpjūčio 6 d. Bambininkų kaime (Alytaus r.). 1948–1954 m. mokėsi Žuvintų septynmetėje mokykloje, 1955–1959 m. – Simno vidurinėje mokykloje, kurią baigė sidabro medaliu. 1959–1964 m. studijavo užsienio kalbas Vilniaus pedagoginiame universitete. 1981–1990 m. parengė anglų kalbos vadovėlius, mokytojo knygas, kitus vadovėlių priedus visoms vidurinės mokyklos klasėms, iš kurių mokėsi ne viena moksleivių karta.
Doc. dr. Stasė Alma Stasiulevičiūtė buvo pirmoji ir ilgametė Katalikų tikybos katedros vedėja (1993–2004).Vilniaus pedagoginiame (dabartiniame Lietuvos edukologijos) universitete Katalikų tikybos katedra buvo įkurta 1993 m. pagal dvišalę Vilniaus arkivyskupijos kardinolo Audrio Juozo Bačkio ir tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus profesoriaus Antano Pakerio sutartį. Tuo metu Lietuvoje tai buvo vienintelė akademinė institucija, pradėjusi rengti dorinio ugdymo (katalikų tikybos) mokytojus. Reikšmingu veiksniu, sutapusiu su Katalikų tikybos katedros įkūrimu, buvo popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas Lietuvoje 1993 m. rugsėjo 4–8 d. Tai buvo tarsi palaiminimo ženklas.
Docentė Stasė Alma Stasiulevičiūtė aktyviai dalyvavo, rengiant tikybos mokymo programas bendrojo lavinimo mokykloms. Ji buvo kviečiama kartu su ekspertais į Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupes, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir kultūros komiteto posėdžius, kitas institucijas, kuriant religinio ugdymo strategiją.
Katalikų tikybos katedroje docentė mokėjo sukurti šiltą šeimynišką aplinką dėstytojams ir studentams. Su dėstytojais mėgdavo diskutuoti aktualiomis religijos ir filosofijos temomis. Religinio ugdymo didaktikos dėstytoja kūrybiškai gebėjo teoriją pritaikyti praktikoje, buvo reikli mokslo žinioms ir metodikai, atsakingai ruošė būsimus tikybos mokytojus. Stasė Alma Stasiulevičiūtė buvo stipri asmenybė ir mokė savo pavyzdžiu: įtaigiu šmaikščiu žodžiu, iškalba, dėmesingumu ir pagalba kitam. Jai rūpėjo jauno žmogaus dvasinis, intelektualinis, kultūrinis ugdymas. Velionė daug dėmesio skyrė studentų sielovadai: šv. Mišioms, liturginėms praktikoms, rekolekcijoms, piligriminėms kelionėms.
Savo lėšomis, negailėdama laiko, Stasė Alma Stasiulevičiūtė kartu su dabartinio Lietuvos edukologijos universiteto Katalikų tikybos katedros kolegomis važinėjo po daugelį Lietuvos mokyklų ir dalyvaudavo studijų mugėse, kviesdama mokinius studijuoti. Gyvu liudijimu pažadindavo jų smalsumą renkantis katalikų tikybos mokytojo specialybę. Jos pastangomis 2002 m. Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar – LEU) buvo įrengta ir pašventinta katalikų koplyčia, kuriai suteiktas Šv. Jono Auksaburnio vardas. Į universitetą buvo paskirtas dvasininkas, vėliau – koplyčios kapelionas.
Šviesios atminties doc. Stasė Alma Stasiulevičiūtė buvo aktyvi Lietuvos edukologijos universiteto akademinės bendruomenės narė. Ji buvo nenuilstanti LEU ir Vilniaus Arkivyskupijos Akademinės sielovados konsultantė, nuostabi katechetė, radusi bendrą kalbą su kolegomis dėstytojais ir studentais, mokėjusi sukauptą patirtį ir žinias perteikti šiuolaikiškai ir dalykiškai. Savo pedagoginiu talentu ji dalinosi dosniai, buvo kūrybinga, energinga, sąžininga, iškalbinga oratorė su humoru jausmu, kuri drąsiai, ištikimai nešė ir liudijo Evangelijos šviesą bei artimo meilę Lietuvai.
Docentė buvo aktyvi katalikų bažnyčios narė, dėstė Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje, Lietuvos Katalikų Mažojoje akademijoje, kūrė laidas „Marijos radijuje“. Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislavo arkikatedroje bazilikoje vedė suaugusiųjų katechezes užsiėmimus, ruošiantis Krikšto, Sutvirtinimo sakramentams ir kitoms parapijos grupėms. Šeimos centre skaitydavo kursus jaunavedžiams. Ne vienas dabartinis katalikų kunigas velionę vadino tiesiog „savo mokytoja“.
Stasė Alma Stasiulevičiūtė, išeidama iš žemiško pasaulio, prašė, kad niekada niekas neverktų prie jos kapo duobės ir negiedotų graudžių giesmių, o tik su gražiais prisiminimais palydėtų jos žemiškąjį kūną į amžiną poilsį, kad visi susirinkę į jos laidotuves žmonės greitai neišsiskirstytų, bet, susėdę prie bendro vaišių stalo, ilgai bendrautų ir džiaugtųsi vieni kitais. Paskutiniai a. a. Almos žodžiai buvo tarsi liudijimas: „Aš išeinu, kad padėčiau Jums.“
2016 m. lapkričio 30-ąją, Šv. apaštalo Andriejaus dieną, iškeliavusi dangiškojo Tėvo prieglobstin Alma buvo tikra Jėzaus apaštalė. Gruodžio 1 d. Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios šarvojimo salėje buvo iškiliai atsisveikinta su velione, kurios kūnas skendėjo baltuose žieduose ir vilties maldose. Kaip piligrimai iš visos Lietuvos ėjo dvasininkai, klierikai, buvę bendramoksliai, kolegos, studentai, mokiniai, bičiuliai atsisveikinti ir padėkoti už Almos gyvenimo dovaną. Šv. Mišias už velionę aukojo kardinolas A. J. Bačkis, Vilniaus arkivyskupas G. Grušas, vyskupas A. Poniškaitis ir aštuoni kunigai bei gausi tikinčiųjų bendruomenė. Gruodžio 2 d. 11 val. a. a. Alma Stasiulevičiūtė dvasininkų ir artimųjų, bičiulių ir kolegų buvo išlydėta į tėviškę. Po šv. Mišių Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, sniegui sningant, tarsi baltų žiedų patale jos kūnas palaidotas Simno miestelio kapinėse.
Ilsėkitės ramybėje, brangi bičiule, docente Stase Alma Stasiulevičiūte, Jūs esate gyva mūsų širdyje ir atmintyje… Mes tęsime Jūsų pradėtus darbus, nešime Evangelijos šviesą, būsime drąsūs tikėjimo liudytojai ir puoselėsime Jūsų gražius sumanymus.