Vandenynų pasaulio paslaptys

Žinoma apie pusantro milijono gyvųjų vandens organizmų rūšių, tačiau apskaičiuota, kad jų yra dar apie 90 kartų daugiau“, – teigia Alisa Palavenienė, Kauno technologijos universiteto Polimerų chemijos ir technologijos katedros doktorantė. Pasak jos, vandenyje sąlygos gyviesiems organizmams labai skiriasi nuo sausumos, todėl juos tyrinėti ypač įdomu. Jūrinės kilmės medžiagomis galima ne tik gydyti, bet ir apsisaugoti nuo ligų. „Pavyzdžiui, rajos turi labai aštrų regėjimą, jos gali matyti tirštoje tamsoje. Tiriant jų tinklainės struktūrą, galima atrasti naujų metodų kataraktai gydyti. Porėta jūros kempinių struktūra panaši į žmogaus kaulo, ir tai galima pritaikyti kaulų inžinerijoje“, – jūrų pasaulio įdomybes vardija A. Palavenienė.

 

Nuo seno žinoma, kad jūros floroje ir faunoje yra daugybė naudingų medžiagų. Ryklio aliejus, kaip ir Karibų jūroje gyvenantys bestuburiai organizmai, turi priešvėžinių savybių. Skausmą malšinančių medžiagų turi jūros gyvatės nuodai, o rudieji ir raudonieji jūrų dumbliai turi medžiagų, kurios naudingos, gydant odos ligas, spartina žaizdų gijimą ir stabdo odos senėjimą.

Alisos Palavenienės tyrimų sritis – tokių jūrinės kilmės medžiagų, kaip žuvų kaulai, pritaikymas kaulo audinio inžinerijoje. Šiais tyrimais ir būsimu produktu ypač domisi odontologai. „Kaulų blokeliai su mineralais iš žuvų kaulų, panaudojus natūralios kilmės karkasą, kol kas nėra gaminami niekur pasaulyje. Tyrimai, kuriuos atliekame Kauno technologijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetuose – tik pirmas žingsnis. Iki galutinio produkto dar liko šiek tiek padirbėti“, – primena A. Palavenienė.

Doktorantė Alisa Palavenienė KTU fotoarchyvo nuotr.
Doktorantė Alisa Palavenienė
KTU fotoarchyvo nuotr.

Vaikystės prisiminimai tapo stimulu moksliniam darbui

Iš Klaipėdos kilusią jaunąją mokslininkę jūra paviliojo dar vaikystėje. Jos tėtis, tolimųjų plaukiojimų jūrininkas, iš kelionių parveždavo egzotinių žuvų kaulų. Namuose sutrinti šių kaulų milteliai buvo naudojami žaizdoms gydyti. Užbėrus ant kraujuojančios vietos, ji užsitraukia greičiau. „Prisiminiau šį būdą, pradėjau ieškoti tyrimų ir pasirodė, kad pasaulio mokslininkai jau dirba panašia kryptimi. Po vienų vasaros atostogų su vyru sugalvojome puikią idėją ir nusprendėme kurti savo verslą gydomosios kosmetikos srityje. Kad viskas būtų saugu, patikima ir veiksminga, reikia daug ką ištirti. Taip ir įstojau į doktorantūrą“, – pasakoja A. Palavenienė, neseniai pradėjusi mokytis ir verslumo pagrindų.

Pasak tyrėjos, jeigu jauti, kad tavo moksliniai tyrimai gali pavirsti žmonėms naudingu produktu, verta pačiam ieškoti kelių, kaip šią svajonę įgyvendinti. „Brangiausi yra klinikiniai tyrimai, kuriems atlikti ieškome partnerių ir užsienyje. Žmogaus sveikata ir gyvybė yra labai jautrus dalykas, todėl bet kokiems šios srities išradimams egzistuoja daugybė filtrų, kadangi produktas negali būti paleistas į rinką, prieš tai jo išsamiai neištyrus“, – sako A. Palavenienė.

Ji primena talidomido istoriją. Vos atsiradęs, daugelyje pasaulio šalių šis medikamentas buvo rekomenduotas nėščioms moterims, kad palengvintų rytinį pykinimą, ir tik JAV šis vaistas nebuvo priimtas registruoti. Praėjus tam tikram laikui, pasirodė, kad talidomidas kenkia vaisiui, po jo masinio išplitimo buvo užfiksuota per 10 tūkst. kūdikių apsigimimų. „Hipokratas pirmiausia prisakė nepakenkti žmogui. Todėl vaistai ne iš karto atsiranda rinkoje. Gali būti, kad koks nors tyrėjo straipsnis tampa aktualus tik po 50 ar 100 metų. Tačiau moksliniai tyrimai visada yra indėlis į pasaulio išmintį“, – teigia Alisa.

 

Daugiau žuvies, mažiau kiaulienos

„Yra tokia sparnuota mokslinės fantastikos rašytojo Arturo Klarko frazė: mūsų planetą netinka vadinti žeme, nes ji praktiškai yra vandenynas. Iš tiesų, 70 proc. planetos paviršiaus dengia vanduo“, – juokauja A. Palavenienė. Jūros gyvūnai ir augalai, ypač jūrinėse šalyse, ilgus amžius žmonėms buvo neišsenkantis maisto šaltinis. Paklausta apie prieštaringas diskusijas dėl to, ar reikia valgyti daugiau žuvies, ar ne, tyrėja teigė, kad į šį klausimą turėtų išsamiai atsakyti dietologai. „Kas yra daugiau? Jei tai reiškia, kad daugiau žuvies, bet mažiau kiaulienos, sutinku, Tačiau per pietus valgydami žuvį, o vakarienei – mėsą, tikrai gausime daugiau baltymų, nei organizmui reikia. Žarnyne prasidės puvimo procesai, išsiderins maistinių medžiagų balansas“, – aiškina farmacininkės išsilavinimą turinti tyrėja.

 

Mažos žuvys vertingesnės už dideles

Pasak A. Palavenienės, šalyse, kuriose jūros gėrybės yra vienas iš pagrindinių maisto šaltinių, žmonės labiau vertina mažas žuvis. Kuo mažesnė žuvis, tuo ji jaunesnė. Nors tyrimai rodo, kad jūrinės kilmės produktai neskatina sunkiųjų metalų kaupimosi žmogaus organizme, vis dėlto reikėtų vadovautis sveiku protu. „Esu girdėjusi atvejų, kai žmonės pereina prie žuvies dietos ir ima maitintis vien tuno konservais. Tunas – didelė žuvis, galinti sverti apie pusę tonos. Jis gyvena ilgai ir per savo gyvenimą suėda didžiulius kiekius įvairiausių kitų žuvų ir planktono. Suprantama, kad tuno organizme bus susikaupę daugiau sunkiųjų metalų ir kitų kenksmingų medžiagų, nei jaunos žuvelės.“

 

Krevečių kiautai – valgomi

Žmonės valgo ne tik žuvį, bet ir kitus jūros gyvūnus bei augalus. Tarp KTU laboratorijose tiriamų jūrinės kilmės medžiagų yra alginato druskos, išgaunamos iš rudųjų dumblių. Vėžiagyvių, pavyzdžiui, krevečių, kiautai sudaryti iš chitino. Šios medžiagos gali būti pritaikytos audinių inžinerijoje. Chitinas pasižymi antimikrobinėmis ir regeneracinėmis savybėmis, atstato minkštųjų audinių struktūrą. „Šalyse, kur jūros kilmės maistas yra įprasta valgiaraščio dalis, pavyzdžiui, Prancūzijoje, krevetės valgomos su visu kiautu. Tačiau to daryti su šaldytais produktais, kuriuos galima rasti mūsų parduotuvėse, nerekomenduoju“, – svarbų faktą primena jaunoji mokslininkė.

 

Viskas priklauso nuo kiekio

Pirmiausia universiteto laboratorijose jūrinės kilmės medžiagos ištiriamos, siekiant nustatyti jų cheminę sudėtį. „Iš tiesų, nėra nei nuodų, nei vaistų – svarbu dozė, nuo kurios priklauso tam tikros medžiagos poveikis. Sunkiųjų metalų, tokių kaip geležis ar manganas, rasime ir multivitaminuose, o sidabras turi antibakterinių savybių. Žinoma, kai jų yra per daug, sunkieji metalai kaupiasi organizme. Tai nėra gerai“, – pasakoja A. Palavenienė. Vėliau žiūrima, kaip mineralinė medžiaga, išgauta iš žuvies kaulų ir įdėta į specialų natūralų karkasą iš organinių medžiagų, kinta tirpale, kurio sudėtis panaši į žmogaus kraujo. Tikrinama, ar ant tokio karkaso formuojasi naujas kaulas.

Mažos žuvelės – naudingesnės
Mažos žuvelės – naudingesnės

„Natūraliame kaule baltymai ir specialios ląstelės geba iš aplinkinių audinių, kraujo pritraukti „statybinių“ medžiagų, suformuoti kaulą iš naujo. Tokių savybių turi ir mūsų sukurtos medžiagos, o karkasas, į kurį jos įdėtos, pamažu suyra.“ Pasak tyrėjos, inovacijai kurti naudojamos tik natūralios medžiagos. Jokio toksiškumo neturi ir jų irimo produktai.

 

Gamtai draugiška inovacija

KTU doktorantės kuriamas produktas buvo pristatytas inovacijų mugėje „Technorama“ ir susilaukė didžiulio odontologų susidomėjimo. Gydytojai laukia, kol bus atlikti visi privalomi tyrimai ir produktas pateks į rinką. Pasak A. Palavenienės, tokie kaulo pakaitalai galėtų būti naudojami žandikaulio rekonstrukcijai, kitoms kaulų inžinerijos operacijoms: „Odontologijoje naudojamos medžiagos, perkamos iš užsienio, yra labai brangios. Dėl to kyla ir paslaugų kaina pacientui. Mūsų naudojamos medžiagos yra antrinė žaliava – juk maisto pramonėje pirmiausia naudojama žuvų filė, o kaulų atliekų susidaro dideli kiekiai.“ Ji primena, kad ekologinės pasaulio problemos skatina mokslininkus ieškoti būdų, kaip perdirbti antrines žaliavas. Portugalijos mokslininkai iš kavos tirščių gamina kosmetikoje naudojamą aliejų, kiaušinių lukštai naudojami kaulų inžinerijai ir panašiai.

Jūros kempinė
Jūros kempinė

Sveikatos technologijų potencialas

Paklausta, koks pats didžiausias iššūkis, siekiant paversti jūrinės kilmės medžiagų tyrimus inovatyviomis sveikatos technologijomis, A. Palavenienė atsakė, kad labai svarbu surinkti tinkamą komandą. Reikia nevienakrypčių tyrimų, svarbu bendradarbiauti su skirtingų sričių kolegomis, o jų ieškoti neretai tenka ir kitose šalyse. Dviejų universitetų – LSMU ir KTU – absolventė, turinti gilių skirtingų sričių žinių, džiaugiasi glaudžiu šių universitetų bendradarbiavimu. „Neužtenka tik išmanyti technologiją, kaip ir ką pagaminti. Reikia žinoti, kaip sukurtą produktą pritaikyti gyvam organizmui. Biomedicinos srities specialistai itin reikalingi Lietuvai, čia yra didžiulės plėtros galimybės“, – pažymi tyrėja.

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.