(Pasitikus knygą „Filosofija ir teurgija vėlyvojoje antikoje“)
Lapkričio 29 d. Lietuvos mokslų akademijoje buvo surengta apskritojo stalo diskusija „Algio Uždavinio fenomenas Lietuvos humanistikoje“, per kurią pristatyta ką tik išleista profesoriaus knyga „Filosofija ir teurgija vėlyvojoje antikoje“, o tiksliau sakant, jos vertimas iš anglų kalbos. Diskusijoje dalyvavo LMA tikrasis narys prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas, dr. Rasius Makselis, dr. Naglis Kardelis, dr. Vytautas Rubavičius, dr. Žilvinas Svigaris, dr. Stasys Mostauskis ir kt.
Diskusijoje daugiausia dėmesio buvo skirta išskirtinio talento asmenybei – Algiui Uždaviniui (1961–2010) ir jo kūrybos aptarimui. Diskusiją moderavo dr. Vytautas Rubavičius. Pasak jo, A. Uždavinio knygos objektas – teurgija – nušvitimo siekėjo kelias, dvasios kelias aukštyn į šviesą ir savotiškas išsilaisvinimas iš Vakarų racionalizmo. Teurgijos kelias yra būdingas visoms civilizacijoms. Aptardamas teurgijos svarbos XX a. klausimą, V. Rubavičius pabrėžė, kad svarbiausi šios epochos filosofai atstovauja teurginei tradicijai. Vienas šios tradicijos atstovų – M. Heideggeris – iškėlė mintį, kad pasaulį sudaro keturios sritys: mirtingųjų, žemės, dangaus ir dievų. Pasak V. Rubavičiaus, A. Uždavinio knyga turėtų padėti geriau suprasti Vakarų teurgijos raidą.
Akad. A. Andrijauskas aptarė Algio Uždavinio, gabiausio savo mokinio, asmenybės unikalumą – maksimalizmą, autentiškumą, nonfonformizmą, sugebėjimą visa savo dvasia pasinerti į kūrybos procesą, aiškų vertybių atskyrimą ir universalizmą, stiprų ryšį su Dzūkija ir su visos tautos kultūra. A. Andrijausko žodžiais, Algis Uždavinys, kaip ir Sigitas Geda, buvo maksimalistas, turėjęs stiprų savigarbos jausmą, nenorėjęs niekam žemintis, gal dėl to ir pavydo jo neeiliniam talentui buvo marginalizuotas. A. Andrijauskas pabrėžė, kad A. Uždaviniui, greta jo savitai reflektuotų sufizmo ir neoplatonizmo idėjų, labai stiprų poveikį padarė jo jaunystės metais Lietuvoje didžiulę įtaką intelektualams turėjęs egzistencializmas. Būties laikinumo pajauta, amžinybės ilgesiu, meile M. K. Čiurlionio kūrybai, giliu patriotizmu Algis Uždavinys yra artimas ir kitam unikaliam, iki šiol deramai neįvertintam menininkui Algimantui Švėgždai.
Šios knygos vertėjas Žilvinas Svigaris šiek tiek užsiminė apie vertimo genezę. Būtent šią knygą versti pasiūlė ir daug vertingų patarimų pateikė neoplatonizmo filosofijos specialistas dr. Rasius Makselis. Pasak vertėjo, mums reikia graikiškų darnos ir vienovės įgūdžių, siekiant sujungti skirtingus kultūrinius profilius. Kai dabar visose srityse, taip pat ir mokslo pasaulyje matome skaldymo ir trupinimo tendencijas, A. Uždavinio filosofinis diskursas išsiskiria autentiškumu – jis nė vieno žodžio neparašė, jo neišgyvenęs.
Andrijauskas. O. Gaidamavičiūtės nuotr.
Dr. Naglis Kardelis, kalbėdamas apie A. Uždavinio asmenybę, pabrėžė kelias tarpusavyje derėjusias priešybes: jo aristokratiškumą, orumą ir nuolankumą, kylantį iš išminties. Būtent tai ir sukūrė Algio Uždavinio fenomeną. Pasak N. Kardelio, filosofas gali kreiptis į aukščiausias būtybes, norėdamas sužinoti tiesą. Teurgija papildo racionalų mąstymą, kreipiantis į aukštesnes dvasines būtybes. Taip atsiskleidžia pamatinė neoplatonizmo idėja – didžioji būties grandinė, regima hierarchiškai. A. Uždaviniui buvo svarbiausia sielų bendrystė. Jis prisilietė prie civilizacijų esmės ir savo veikalais įrodė, kad mąstymas yra susijęs su šventumu.
Dr. Stasys Mostauskis pasidalijo prisiminimais apie buvusį kolegą Algį Uždavinį. Juos jungė ir gyvenamoji erdvė – Kaunas, unikali lietuviškumo sklaidos terpė. A. Uždavinys auditoriją paveikdavo savo enciklopedinėmis žiniomis ir gebėjimu jas perteikti. Filosofija A. Uždaviniui buvo „dievobaimingas kelias, talpinantis ir aktyvią gyvenimišką laikyseną, ir aktyvią intelektualinę pastangą“. Jis su tam tikra aristokratiška ironija žvelgė į nūdienos pretenziją būti išskirtine. Anot jo, visos epochos turi savo maištininkus, postmodernistus.
Pasak dr. R. Makselio, dalyvavusio A. Uždavinio knygos vertimo procese, šis veikalas yra kaip „bekraštis vandenynas be kraštų“. Tai nėra įprastinis saugus enciklopedinis veikalas. A. Uždavinio monografija neturi analogo. R. Makselio žodžiais, šioje knygoje pateikiama ne tik būties, bet ir mąstymų grandinė. A. Uždavinys tarsi ištirpsta savo tekstuose ir virsta savotišku tarpininku, atveriančiu langą į dvasinę tradiciją. Jis savo filosofinėje kūryboje atskleidžia metafizinį matmenį, pasaulį kaip sąmonę, kaip šviesą. Ši knyga tarsi parodo kelią ir nukreipia mūsų žvilgsnį į dvasinį pasaulį.
Diskusijos pabaigoje buvo parodyta filmuota medžiaga: interviu su Algiu Uždaviniu iš L. Pociūnienės rengtos laidos „Čiurlionio kodas“ bei jo kalbos per parodų atidarymus, kuriose filosofas aptarė menininko pašaukimo problemą.