Mokslo plėtra – nuoseklus ilgalaikis strateginis darbas

Minint Lietuvos mokslo tarybos 25-metį

Pauza
Prof. Dainius H. Pauža

Lietuvos mokslo tarybą, kaip ekspertinę patariamąją instituciją, 1991 m. įsteigė tuometė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Šiuo metu ją sudaro valdyba ir du ekspertų komitetai, iš viso – 29 nariai. 2013 m. darbą pradėjo VIII kadencijos Taryba. Šiandien Lietuvos mokslo taryba – pagrindinė konkursų būdu mokslinius tyrimus ir susijusią veiklą finansuojanti institucija Lietuvoje.

 

Taryba administruoja reikšmingiausias mokslo plėtros programas, nustato mokslinės veiklos vertinimo kriterijus, skatina Lietuvos mokslo išteklių plėtrą, mokslo ir studijų institucijų veiklą. Kasmet skelbia per 30 paraiškų konkursų vykdyti valstybės užsakomuosius ir mokslininkų inicijuotus tyrimus, tarptautinio bendradarbiavimo projektus, teikia finansinę paramą tyrėjų karjerą ir mobilumą skatinančioms veikloms. Šiuo metu Lietuvos mokslo taryba administruoja 40 nacionalinių ir tarptautinių finansavimo priemonių.

 

Investicijos – į mokslo sritis

Lietuvos mokslo tarybos dalyvavimas šalies mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) bei inovacijų raidos mūsų valstybėje per 25 metus išsiplėtė. Šiandien jau nebekyla klausimų, ar reikia konkursinio finansavimo, nes visi sutinka, kad jo principai yra būdas šalies mokslui būti konkurencingam viso pasaulio mastu. Metinis Tarybos konkursinio finansavimo biudžetas 2016 m. siekia 20 mln. eurų.

Nors nemažai mūsų šalies studijų, mokslo ir ūkio sektorių turi tam tikrų stiprybių ir potencialo, tačiau kol kas efektyviausios yra investicijos į tuos mokslinius tyrimus ir inovacijas, kurie išryškina stipriausias mūsų šalies mokslo sritis. Tarkime, nuo seno daugiausia pasiekimų turime lazerių ir biotechnologijų mokslo srityse.

LMT 19 3592
Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos nariai (iš kairės): prof. Bronius Kaulakys ir prof. Pranas Baltrėnas LMT 25-mečio minėjime. LMT fotoarchyvo nuotr.

Viena iš prioritetinių MTEP krypčių ir valstybės prioritetinių sričių – lituanistika. Mokslo ir studijų įstatyme lituanistikos prioritetas yra laikomas vienu iš mokslą ir studijas grindžiančių principų. Mokslo ir studijų institucijos, dalyvaujančios įgyvendinant šį prioritetą, laikomos vykdančiomis strateginės reikšmės veiklą. Taryba finansuoja lituanistikos plėtros mokslinius tyrimus ir jų sklaidą pagal šioms reikmėms skirtą Valstybinę lituanistikos programą, rūpinasi dar 2010 m. pradėtos kurti „Lituanistikos duomenų bazes“ tobulinimu ir plėtra.

Didelis postūmis įvyko žemės ūkio moksluose, jiems įgavus atskirą mokslo srities statusą. Šiais metais sėkmingai baigta nacionalinė mokslo programa „Sveikas ir saugus maistas” parodė, kad MTEP projektai maisto mokslo, įvairių tarpdisciplininių tyrimų srityse turi labai didelį potencialą siūlant sprendimus aktualioms šalies žemės ūkio problemoms spręsti.

 

Finansavimas Lietuvos mokslui turi augti

Pažangūs tyrimai, kuriant naujus produktus, diegiant arba iš esmės tobulinant naujus procesus ar sistemas, atliekami ir kitose srityse, tačiau kol kas kalbėti apie laukiamas proveržio kryptis ankstoka. Juolab kad šalies mokslui kyla specifinių problemų – ir ne vien MTEP sektoriuje. Įvertinus „Eurostato“ duomenis, akivaizdu, kad verslas vangiai bendradarbiauja su mokslu. Lietuvoje menkai išplėtotas ir mokslui imlus verslas. Palyginus su Europos šalių vidurkiu, Lietuvoje verslas mokslui skiria 4 kartus mažiau lėšų, valstybė – 2 kartus mažiau.

 

Pažangiausių MTEP projektų skaičiaus augimui didžiausios įtakos turi užsienio lėšos, kurių gauname kiek daugiau nei vidutiniškai Europoje. Iš užsienio gaunamo finansavimo lygis Lietuvoje panašus kaip Čekijoje, Liuksemburge, Latvijoje. Vis dėlto net ir gaunant didesnį finansavimą iš užsienio, mokslo finansavimo lygis Lietuvoje – žemiau Europos vidurkio. Norime pabrėžti, kad parama mokslui valstybiniu mastu neturėtų priminti vienkartinės labdaringos veiklos. Tai turi būti ilgalaikis strateginis darbas visuose lygiuose: planavimo, finansavimo ir vertinimo.

 

Ateitis: atviras, verslui ir visuomenei įdomus mokslas

Kalbėdami apie šalies mokslo dabartį, galvojame apie tai, kas bus po penkerių ar dešimties metų. Diskutuojame, kokios lėšos ir kada pasieks mokslininkus, kaip būsime pasirengę po 2020-ųjų, kai sumažės ES struktūrinė parama.

Siekiame stiprinti ir mokslininkų rezultatyvumą, tarptautiniuose konkursuose rungiantis dėl daug didesnių dotacijų. Esame numatę priemonę iš ES investicinių fondų, skirtą aukšto lygio MTEP projektams finansuoti: gavę finansavimą, Lietuvos mokslininkai būtų įpareigoti teikti projektą gauti dotacijai iš Europos mokslo tarybos. Šios dotacijos vertinamos kaip vienos iš labiausiai prestižinių Europos tyrimų erdvėje.

LMT 19 3587
LMT 25-mečio minėjime dalyvavo LR Seimo Pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė (dešinėje) ir kitų valstybės valdymo institucijų atstovai

Itin svarbu toliau didinti verslo ir mokslo bendradarbiavimo galimybes, nes tai taip pat ir finansavimo šaltinis, ir būdas atverti mokslą visuomenei, kad jis teiktų kuo didesnę naudą modernizuojant Lietuvos ūkį, stiprinant šalies žmogiškąjį kapitalą ir ugdant išsilavinusius piliečius. Pokyčiai – neišvengiami, nes mokslo bendruomenei, finansuojančioms mokslą institucijoms ir mokslo politikos formuotojams šiandien vieni aktualiausių klausimų yra mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėtra ir atviras mokslas. Tai – laukas, kuriame interesų atranda ir verslas. Pavyzdžiais galėtų būti įspūdingi moksliniai rezultatai visiems žinomoje Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje CERN bei savo duomenų bazes atvėrusi NASA, kurios tyrimų rezultatais sėkmingai naudojasi verslas. Šios sritys labai svarbios ir Lietuvoje laukiamam MTEP proveržiui.

 

Lietuvos mokslo taryba yra Europos mokslinius tyrimus finansuojančių ir vykdančių institucijų asociacijos „Mokslo Europa” (angl. Science Europe) narė, atstovauja Lietuvos mokslui Europos Sąjungos institucijose, programos „Horizontas 2020“ komitetuose, kitose tarptautinėse organizacijose.

 

Sveikinu visų tarybos kadencijų narius, jos veikloje dalyvavusius ir dalyvaujančius mokslininkus bei specialistus.

LMT
Lietuvos mokslo tarybos VIII kadencijos nariai ir buvę vadovai (2013 m.). Pirmininkas – prof. Dainius H. Pauža

Parengta pagal gruodžio 19 d. kalbą iškilmingame LMT posėdyje

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.