Baigiantis 2016-iesiems, mes, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto darbuotojai – Vaida Šapolaitė, Vida Dabkienė ir Kęstutis Biekša – lankėmės Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EPBO) būstinėje Paryžiuje ir dalyvavo tris dienas trukusiuose Žemės ūkio reikalų politikos darbo grupės posėdžiuose. Ši organizacija geriau žinoma pagal anglišką santrumpą OECD (Organization of Economic Cooperation and Development). Ji buvo įkurta 1961 m., kai JAV ir Kanada prisijungė prie Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos, įkurtos 1947 m., siekiant atstatyti po Antrojo pasaulinio karo sugriautą Europos ekonomiką.
Kitais metais švęsianti 50 metų jubiliejų EPBO stengiasi numatyti ir reguliuoti globalios ekonomikos vystymuisi įtaką darančius procesus, suvienydama savo narių ekspertų pajėgas vykdant įvairių ekonomikos sektorių ir valstybės valdymo sričių tyrimus. Šioje organizacijoje dalyvaujančios valstybės teikia duomenis apie savo šalies ūkio sektorius, formuoja ir plėtoja naujas ekonominės bei socialinės politikos gaires, kurios vėliau praktiškai prataikomos narių ekonomikoje.
EBPO – tai ekonomiškai stiprių išsivysčiusių valstybių (JAV, Kanada, Japonija, Švedija, Prancūzija, Šveicarija ir kt.) organizacija, kurios esminis tikslas – kaupti gerąją patirtį ir dalintis ja, atliekant išsamius ekonomikos, socialinės ir
darbuotojai, dalyvavę EPBO posėdžiuose
Paryžiuje
aplinkosaugos, švietimo ir žemės ūkio, mokslo ir technologijų sektorių tyrimus, diskutuojant ir dalinantis informacija. Siekdama tapti viena iš pagrindinių tarptautinių organizacijų, darančių įtaką globalizacijos procesams, EPBO analizuoja ekonomikos augimo, užimtumo ir pragyvenimo lygio gerėjimą skatinančius veiksnius, finansinio stabilumo instrumentus, identifikuoja įvairių valstybių ekonomikos raidos ir pasaulines prekybos plėtojimo perspektyvas.
Šioje organizacijoje dirbantys ekspertai rengia analitines studijas ir ataskaitas, kuriose, taikant naujausias mokslinių tyrimų metodikas, apžvelgiami įvairių ūkio sektorių vystymosi rodikliai. Daug dėmesio skiriama įvairių ekonomikos sričių integralumui ir politikos skaidrumui. Tyrimų rezultatais naudojasi nacionalinės politikos formavimo ir viešojo valdymo institucijos, tarptautinės ekonominės ir finansinės organizacijos, mokslo įstaigos. Sukaupta išsami statistinė informacija informatyviai pateikiama spausdintuose ir virtualiuose grafikuose bei lentelėse. Šia informacija leidžiama laisvai naudotis interneto svetainėje www.oecd.org. Lietuvai tapus visateise EPBO nare, informacijos paieškos įrankiai darbo grupėse ir komitetuose dalyvaujantiems ekspertams taps dar geriau pasiekiami. Ekspertai turės galimybę naudotis sukaupta duomenų baze, įvairiomis studijomis ir ataskaitomis, susipažinti su kitų šalių gerosios praktikos pavyzdžiais bei taikyti įgytas žinias Lietuvoje.
EPBO struktūrą sudaro vadovų taryba, atliekanti strateginio vadovavimo ir priežiūros funkcijas, komitetai, organizuojantys diskusijas ir darbo grupių susitikimus, sekretoriatas arba administracinis departamentas, atliekantis analitinį darbą ir teikiantis pasiūlymus. Šalis narė į vadovybės tarybą skiria ambasadorius arba aukšto rango diplomatus, o į komitetų organizuojamus darbo grupių susitikimus – vykdomosios valdžios (ministerijų ir pan.) atstovus. Organizacijoje yra 19 departamentų ir 12 komitetų, kurie rengia susitikimus ir organizuoja darbo grupes šiomis temomis: žemės ūkio, ekonomikos plėtros, švietimo, energetikos, aplinkosaugos, finansų, viešojo valdymo, sveikatos priežiūros, inovacijų ir technologijų, socialinės ir darbo apsaugos.
EPBO biudžetas formuojamas iš šalių narių nario mokesčio, skaičiuojamo pagal šalies ekonominio išsivystymo lygį. Bendras 2016 m. EPBO biudžetas siekė apie 370 mln. eurų. Didžiąją šio biudžeto dalį (20,93 %) sudarė JAV įnašas. Antrą pagal dydį mokestį (10,79 %) mokėjo Japonija, po to Vokietija (7,52 %), Prancūzija (5,49 %), Jungtinė Karalystė (5,34 %), Italija (4,20 %) ir Kanada (3,84 %). Estija sumokėjo 1,43 proc., arba apie 5,30 mln. eurų, metinį mokestį. Mažiausią metinį mokestį mokėjo Slovakija (0,66 %), Liuksemburgas (0,54 %) ir Islandija (0,43 %). Finansinis įsipareigojimas yra iššūkis mažesnių valstybių biudžetams, tačiau narystė šioje organizacijoje reiškia teigiamą šalies įvertinimą ir jos ekonominio išsivystymo pripažinimą pasaulyje. Šiuo metu EBPO priklauso 39 valstybės, tarp kurių jau yra mūsų kaimynės – Estija ir Latvija. Naujausia narė – Latvija į šią organizaciją priimta 2016 m. liepos 1 d.
Lietuva stojimo į EPBO procedūras pradėjo dar 2000 m., kai mūsų Vyriausybė savo programoje įtvirtino siekį tapti šios organizacijos nare. Oficialų stojimo į EPBO organizaciją prašymą Lietuva įteikė 2002 m. Pasirengimo EPBO narystei pastangos įvertintos 2015 m. birželio 4 d., kai EBPO vadovų taryba oficialiai pakvietė Lietuvą pradėti derybas dėl narystės procesą. Tikimasi, kad Lietuva visateise EPBO nare taps 2018 m.
EBPO savo veikloje remiasi aukščiausių standartų taikymo ir maksimalaus skaidrumo principais, daug dėmesio skirdama įvairių ekonomikos sričių integralumui. 2016 m. gruodžio 8 d. Lietuva pakviesta tapti visateise EBPO darbo grupės, tiriančios papirkimus, sudarant tarptautinius verslo sandorius, nare. Tai yra vienas svarbiausių stojimo į organizaciją proceso elementų, padėsiantis Lietuvos ekonomikai tapti skaidresnei.
Šiuo metu atliekama išsami Lietuvos ekonomikos sektorių analizė, stebima jos socialinė politika ir darbo rinka, domimasi ekonominės krizės pasekmėmis, aplinkosaugos ir energetikos projektais bei jų poveikiu ekonomikai, aplinkai ir socialinei gerovei, mokslo ir technologijų pasiekiamais. Esminiai iššūkiai, kuriuos Lietuva turi įveikti, stodama į šią organizaciją, yra šešėlinės ekonomikos mastų ir korupcijos mažinimas, darbo vietų kūrimas, strateginių projektų poveikio ekonominei, gamtinei ir socialinei aplinkai stebėsena, mokslo ir inovacijų pažanga, migracijos suvaldymas.
Narystė šioje organizacijoje suteiks Lietuvai galimybę naudotis EPBO ekspertiniais pajėgumais bei dalyvauti, darant įtaką globaliems sprendimams ekonomikos ir kitose viešojo valdymo srityse. Priklausydama šiai organizacijai, Lietuva bus vertinama kaip pažangi ir ekonomiškai stipri valstybė, išsakanti savo nuomonę, sprendžiant aktualias ekonomines, socialines ir darnaus vystymosi problemas. Narystė EPBO – tai valstybės ekonomikos stabilumo garantas, suteikiantis valstybei didesnį tarptautinio skolinimosi reitingą ir padedantis pritraukti daugiau investicijų. Pasinaudojusi tyrimų duomenimis ir pritaikiusi kitų šalių gerąją patirtį, Lietuva turės galimybę gerinti ūkio sektorių valdymo kokybę, tapti pažangesne ir konkurencingesne valstybe.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto darbuotojų vizitas į EPBO ir dalyvavimas Žemės ūkio politikos komiteto posėdžiuose buvo skirtas iššūkių žemės ūkiui analizei. Buvo pristatyta ataskaita „Žemės ūkio politika: 2017 m. stebėsena ir vertinimas“, kurioje pateikti naujausi žemės ūkio politikos pokyčių vertinimai, siekiant nustatyti paramos žemės ūkiui poveikį. Posėdžiuose taip pat buvo svarstoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika, aplinkosaugos priemonių poveikis ir gamintojų iniciatyvos, suvaldant gyvulių ligas. Aptarti žemės ūkio raidos scenarijai. Buvo analizuojama Azijos šalių maisto produktų (ryžių ir kt.) rinkų integracijos problematika, rinkų dinamika, žemės ūkyje taikomų technologijų naujovės ir politikos metodai, naudojami įvertinant sausrų ir potvynių padarytą žalą. Susitikimų metu vykusios diskusijos ir jų apibendrinimai padeda šalims narėms tobulinti tyrimų metodiką, palyginti gautus rezultatus, pakoreguoti priemones agrarinei politikai tobulinti.