(PRINCIPIA MATHEMATICA) – 330 metų
Įžymių mokslo įvykių sukaktys paskatina mokslo istorikus ir filosofus išsamiau paanalizuoti juos, įvairiais, kartais netradiciniais aspektais aptarti mokslininkų kūrybą, neretai siejant su gretimų mokslo šakų raida. Taip sukuriamos monografijos, straipsnių rinkiniai, skirti žymioms datoms ir įžymiems mokslininkams paminėti.
2017 m. minime Izaoko Niutono veikalo „Philosophiae Naturalis Principia mathematica“ (1687 m.) publikavimo 330 metines. Lietuvoje klasikinės mechanikos istorijos ir metodologijos moksliniai tyrimai siejami su habil. dr. prof. Liubomiro Kulvieco moksliniu palikimu. Profesorius L. Kulviecas iš XX a. mokslo pozicijų įvertino didžiojo klasiko – Izaoko Niutono mokslinį palikimą. Jis atkreipė dėmesį į du mokslo istorikų iki šiol nepastebėtus I. Niutono mokslinio palikimo momentus, susijusius su mechanikos istorija.
Fundamentalios kinematikos sąvokos – pagreičio – sistematizacijos stadija prasideda būtent nuo Izaoko Niutono, jo originalių teorinių cikloidinės spyruoklės judėjimo tyrimų. Šie tyrimai išliko tik rankraštyje ir kartu su kitais Izaoko Niutono rankraščiais mokslo visuomenei nebuvo žinomi iki XX a. antros pusės. 1962 m. rankraštį, pavadintą „Gravia in Trochoide Descendentia“ (1670) kartu su kitais Izaoko Niutono moksliniais darbais Kembridže išleido Rupertas Hall‘as (Rupert Hall, 1920–2009) ir Marija Hall (Marie Hall, 1919–2009). Būtent šiame moksliniame darbe Izaokas Niutonas pirmasis mechanikos istorijoje terminą pagreitis (acceleratio) pavartojo konkretaus fizikinio dydžio prasme ir pasinaudojo šio fizikinio dydžio matematiniais sąryšiais su kitais mechaniniais ir kinematiniais dydžiais. Izaoko Niutono samprotavimuose šie sąryšiai, sekant Euklidu, reiškiami proporcijų pavidalu. Pagreičio sistematizacija – tai Izaoko Niutono mokslinis nuopelnas.
A. Kiveris
2017 m. sausio mėnesį Lietuvos technikos bibliotekoje surengtoje parodoje pateikta Izaoko Niutono mokslinė biografija ir jo veikalas „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“ (anglų kalba). Kiti stendai, skirti prof. L. Kulvieco mokslinių straipsnių „Du nepastebėti I.Niutono mokslinio palikimo momentai“ ir „Pagreičio sistematizacija I. Niutono moksliniuose darbuose“, knygos „Fragments on history of physics and mathematics“ analizei, taip pat glaudžiai siejasi su pagrindine parodos tema.
Bieliauskienė
Sausio 12 d. parodos atidaryme dalyvavo Lietuvos edukologijos ir Riomerio, Metardo Čioboto Trečiojo amžiaus universitetų, Muzikos ir teatro akademijos dėstytojai bei studentai, Vrublevskių, Lietuvos technikos bibliotekos specialistai bei lankytojai.
Parodos atidarymo metu kalbėjusi Lietuvos technikos bibliotekos Informacinių paslaugų ir komunikacijos centro vedėja Daiva Kalvaitienė pabrėžė, kad mokslo ir technikos istorija bei pramonės paveldas visada yra ir bus tarp teminių bibliotekos prioritetų. Prieš metus pakitęs Lietuvos technikos bibliotekos pavaldumas (LTB nuo 2016 m sausio 1 d. priklauso Krašto apsaugos ministerijai) nereiškia fakto, kad biblioteka tapo uždara žinybine institucija. LTB visada buvo ir yra atvira plačiajai visuomenei, tik šalia teminių krypčių atsiranda karybos ir karo mokslo, karo istorijos, karinių technologijų, pilietiško ugdymo, gynybos ir saugumo sritys. Akivaizdu, kad patriotinė ir pilietinė tematika bei su tuo susiję renginiai tampa pirmenybiniais.
Šį kartą fizikai dedikuota paroda (beje, jau 6-oji tęstinė teminė paroda šioje bibliotekoje) atkreipia visuomenės dėmesį būtent į šią svarbią mokslo sritį ir skatina ją puoselėti. Lietuvos universiteto profesorius emeritas Antanas Kiveris aptarė Niutono asmenybę ir fizikos reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje. Profesorius apgailestavo, kad fiziką dabar renkasi nedaug jaunuolių. Nors Lietuvos pasiekimai fizikos srityje – išties nemenki. Pianistė profesorė Rita Bieliauskienė atskleidė įdomius I. Niutono asmenybės biografijos faktus ir pasidalino fizikos bei muzikos tarpusavio dermės įžvalgomis.
Meninėje parodos atidarymo dalyje dalyvavo Muzikos ir teatro akademijos I kurso studentas Viktoras Rimša (tenorinė birbynė), profesorius Antanas Kiveris ir pianistė Rita Bieliauskienė. Viktoras Rimša atliko kompozitoriaus V. Bagdono „Melodiją“, profesorius Antanas Kiveris, akomponuojant pianistei prof. Ritai Bieliauskienei, padainavo S. Šimkaus dainą „Kur bakūžė samanota“ bei keletą A. Raudonikio dainų. Apie autores: Donata Kulviecaitė yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorė; Daiva Kalvaitienė – Lietuvos technikos bibliotekos Informacinių paslaugų ir komunikacijos centro vedėja.