Monografija apie materialinės kultūros paveldą

Justinas Stonys. (2016) Materialinės kultūros paveldas ir jo ištakos. Senovinės technikos muziejus. Kaunas: leidykla „Naujasis lankas, 392 p.

Stonys6
Knygos viršelis

Tai knyga, kuri turėtų sulaukti išskirtinio skaitytojų, besidominčių tautos kultūros paveldu, technikos istorija ir technologinių sprendimų įtaka visai kultūros evoliucijai ir žmonijos pažangai, dėmesio. Šios monografijos autorius, baigęs tuometinės Žemės ūkio akademijos (dabar – Aleksandro Stulginskio universiteto) Mechanizacijos fakultetą ir profesinę veiklą pradėjęs Smalininkų žemės ūkio mechanizacijos technikume, šiai mokymo įstaigai atidavęs net 17 metų, organizavęs techninės kūrybos parodas ir respublikinius seminarus, išugdė gausų jaunųjų išradėjų būrį. Porą metų padirbėjęs Žemės ūkio ministerijoje vyresniuoju inžinieriumi, nuo 1984 m. vėl ėmėsi pedagoginės ir mokslinės veiklos. 1991–2000 m. dirbo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto laboratorijų vedėju. 2004 m. Smalininkuose įkūrė Senovinės technikos muziejų, turintį daugiau kaip 23 tūkst. eksponatų.

 

Monografijoje autorius atskleidžia ne tik ilgametes agrarinės technikos pažangos tendencijas, bet ir parodo, kokiomis sudėtingomis sąlygomis mūsų krašte buvo plėtojama ekonomika ir visuomenės kultūra, kaip įvairiausių politinių sukrėtimų verpetuose formavosi mokslo vaidmens suvokimas, kokią milžinišką žalą gali padaryti struktūrų, bet kokia kaina siekiančių tik pelno, veikla. Autorius primena, kaip sovietinės okupacijos metais kolektyvizacijos, melioracijos ir kitų vajų priedanga buvo naikinamas materialinis kultūros paveldas, griaunamos kelių ūkininkų kartų rankomis išpuoselėtos sodybos, kaip, keliant žmones į „silikatines“ gyvenvietes, buvo išmėtyti kultūros paveldą įprasminantys daiktai. Autorius taikliai apibūdina ir išplitusias dabartinių laikų anomalijas: „Lietuvą yra apėmęs visuotinis tingėjimas. Profesionaliems tinginiams mokamas atlyginimas – pašalpos.“ Jis primena, kokiu nešvariu verslu virto jokio prasmingo darbo nenorinčių imtis asmenų „laisvalaikio“ užsiėmimas – metalo rinkimas: „Nežiūrima, kas iš metalo pagaminta. Gali gaminys kainuoti tūkstančius kartų daugiau negu medžiaga, tačiau to nepaisoma. Viskas perlydymui. Viskas aukojama vienadieniam džiaugsmui. Valstybė prie to prisideda savo abejingumu.“

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.