Nauji DNR tyrimai rodo, kad žemdirbystė Pabaltijyje paplito ne dėl imigracijos, bet dėl prekybinių ir kultūrinių mainų

Nauji senovės žmonių palaikų DNR tyrimai rodo, kad Baltijos šalyse, skirtingai nei kitose Europos šalyse, žemės ūkis plito ne dėl imigrantų, kurie galėjo atsinešti šias žinias, bet dėl prekybinių ir kultūrinių mainų vadinamosios Neolito revoliucijos metu, kuomet medžiotojai-rinkėjai pradėjo keisti gyvenimo būdą, tapdami žemdirbiais.

genomas1Neolito revoliucija vadinami akmens amžiaus žmonių gyvenimo pokyčiai, prasidėję prieš 10-11 tūkstančių metų, kuomet prasidėjo perėjimas nuo rinkimo ir medžioklės bei klajokliškos gyvulininkystės prie žemdirbystės ir gyvulininkystės, o žmonės tapo labiau sėslūs ir ėmė kurti gyvenvietes.

Mokslininkai iš Dublino Trejybės koledžo, Kembridžo universiteto ir Dublino universiteto ištyrė genomus aštuonių asmenų, kurie gyveno dabartinės Latvijos ir Ukrainos teritorijose prieš daugiau nei 4800 metų.

Kaip teigia mokslininkai straipsnyje, paskelbtame žurnale „Current Biology“, jie neaptiko genų, kurie būtų būdingi to laikotarpio Anatolijos ir  Levanto žemdirbiams.

Tyrimo autoriai teigia: „Šie rezultatai rodo, kad vietiniai medžiotojai-rinkėjai ėmė keisti gyvenimo būdą, veikiami prekybos ryšių ir kultūrinių mainų, tačiau ne dėl to, kad į šias teritorijas būtų kėlęsi žmonės, atsinešdami žemdirbystės tradicijas. Taigi migracijos nebuvo vienintelis technologijų pernešimo būdas priešistorinėje Europoje“.

 

Tyrėjų analizė taip pat atskleidė, kad tirtieji DNR pavyzdžiai turėjo genų iš protėvių, būdingų žmonėms, gyvenusiems šiaurinėje Eurazijoje – Ponto-Kaspijos stepėse – bemiškėse teritorijose rytiniame Europos pakraštyje, tarp šiaurinio Juodosios jūros kranto vakaruose ir Kaspijos jūros bei Uralo kalnų rytuose.

Iš ankstesnių tyrimų yra žinoma, kad pirmieji žemdirbiai iš Levanto (Artimieji Rytai), o vėliau – Anatolijos (dabartinė Turkija), paskatinti savo gyvenimo būdo sėkmės, migravo į Europą Neolito periodo pabaigoje ir keitė vietinius medžiotojus-rinkėjus.

Tačiau šis naujas tyrimas rodo, kad šie Levanto ir Anatolijos žemdirbiai neprisidėjo prie medžiotojų-rinkėjų genomo pokyčių dabartinių Baltijos šalių teritorijose, kaip tai vyko Centrinėje ir Vakarų Europoje. Baltijos medžiotojų-rinkėjų genomas išliko stebėtinai nepasikeitęs iki pat didžiojo tautų kraustymosi, prasidėjusio Bronzos amžiuje.

 

Andrea Manica, vienas iš studijos autorių, teigia: „Beveik visi senovės DNR tyrimai iki šiol teigė, kad technologijos, tokios kaip žemdirbystė, plinta, kai žmonės migruoja ir įsikuria naujose vietovėse. Tačiau Baltijos šalyse mes pamatėme labai skirtingą vaizdą, nes neradome žemdirbių iš Levanto ir Anatolijos genetinių pėdsakų, kurie yra aptinkami visoje likusioje Europoje.“

Šis tyrimas rodo, migracija nebuvo universalus būdas vadinamajam „Neolito technologijų paketui“ – gyvulių jaukinimui, javų auginimui, keramikos gamybai – plisti visoje Europoje. Baltijos regione tai, atrodo, vyko kiek kitaip – naujas gyvenimo būdas plito dėl prekybinių ryšių tarp skirtingų žmonių grupių. Ir archelogijos kasinėjimai patvirtina tokią prielaidą – čia šios neolito technologijos plito ne taip sparčiai, kas irgi rodytų, kad tai vyko ne migracijos, bet kitais būdais.

 

Kita šio tyrimo autorė, Eppie Jones iš Dublino Trejybės koledžo ir Kembridžo universiteto, sakė: „Yra dvi pagrindinės teorijos apie indoeuropiečių, plačiausiai vartojamos kalbų šeimos pasaulyje, plitimą. Viena jų teigia, kad indoeuropiečių kalba atėjo iš Anatolijos regiono su žemdirbiais. Kita – kad ši kalba atėjo iš rytų stepių dar Bronzos amžiaus pradžioje. Mūsų tyrimas rodytų, kad bent jau baltų-slavų atšaka indoeuropiečių kalbų šeimoje yra kilusi stepėse rytuose, ir ji atėjo į šį regioną dar Bronzos amžiuje.“

 

Šiame tyrime buvo tirti šešių asmenų, gyvenusių dabartinės Latvijos teritorijoje prie Zvejniekų (Zvejnieki) archeologinės vietovės, mezolito ir neolito laikotarpiu, DNR pavyzdžiai. Vyriausias asmuo gyveno prieš maždaug 8300 metų, jauniausias – maždaug prieš 4800 metų.

Taip pat buvo tirti DNR pavyzdžiai dviejų žmonių, gyvenusių dabartinės Ukrainos teritorijoje, prie Dniepro upės. Vienas iš jų gyveno mezolito (apie 8000 – 5000 m. pr. m. e.), kitas – neolito (apie 10000 – 8000 m. pr. m. e.) laikotarpiu.

 

Šaltinis:

Baltic hunter-gatherers began farming without influence of migration, ancient DNA suggests

Ancient DNA Suggests Agriculture Spread to Baltics By Cultural Dispersal
Daugiau:

VU profesorius Virginijus Šikšnys DNR lygina su gyvenimo knyga

Šiuolaikinių europiečių DNR ištakos – trijose senovės žmonių grupėse

Nauja DNR tyrimo metodika leis nustatyti vietas, kuriose gyveno jūsų protėviai

Lietuvos ir Kanados mokslininkų atliktas tyrimas padės suprasti dažnų žmogaus ligų kilmę

„Google“ kuria žmonių genomo duomenų bazę

Vilniaus universiteto sudarytas sandoris kol kas Lietuvoje neturi analogų

Povilo Višinskio tyrimų reikšmė Lietuvos antropologijos mokslui

 

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.