Vasario 6 d. Lietuvos mokslų akademijoje Lietuvos mokslo premijų komisija paskelbė, kas tapo 2016 m. LMP laureatais.
Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse: dr. Darius Staliūnas už darbų ciklą „Rusijos tautinė politika ir tarpetniniai santykiai XIX a. Lietuvoje“; doc. dr. Dalia Emilija Dilytė-Staškevičienė už darbų ciklą „Kristijono Donelaičio tyrimai“.
Dr. Darius Staliūnas nagrinėjo, kokių tikslų siekė Rusijos imperijos valdžia vadinamuoju rusinimo laikotarpiu po 1863 m. sukilimo Lietuvoje ir Baltarusijoje: ar ji bandė lietuvius, lenkus, baltarusius ir žydus paversti etniniais rusais (asimiliuoti), ar keitė jų tautinės tapatybės ženklus (vykdė akultūracijos politiką), ar tikėjosi iš jų tik politinio lojalumo (vykdė integracinę politiką).
Doc. dr. Dalia Emilija Dilytė-Staškevičienė savo darbais atvėrė plačius kultūrinius K. Donelaičio kūrybos kontekstus, naujomis įžvalgomis papildė jos tyrimus. Monografijose „Kristijonas Donelaitis ir Antika“ (2005) ir „Kristijono Donelaičio pasakėčios“ (2014) lietuviškieji kultūros reiškiniai ir senosios raštijos faktai nagrinėjami plačiame pasaulinės raidos lauke, įžvelgiamos jų sąsajos su pamatiniais šaltiniais.
Fizinių mokslų srityje įvertinti: prof. dr. Darius Abramavičius už darbų ciklą „Dvimatės koherentinės spektroskopijos teorija – kelias į kvantinės dinaminės tomografijos pažinimą“; LMA tikrasis narys, prof. habil. dr. Valdemaras Razumas ir prof. dr. Gintaras Valinčius už darbų ciklą „2D- ir 3D-struktūrų biopanašios savitvarkės sistemos: sintezė, savybių tyrimai ir praktinis pritaikymas“. Prof. dr. Darius Abramavičius nustatė, kad kai organinės šviesai jautrios medžiagos sugeria šviesą, jose molekuliniu lygmeniu vyksta itin greiti ir sudėtingi virsmai, lemiantys šių medžiagų praktinio naudojimo galimybes. Dvimatė koherentinė spektroskopija – naujas metodas, leidžiantis vienu lazerio šūviu nupiešti medžiagos spektrinį paviršių, užkoduojantį viską, kas joje įvyksta per dešimtis femtosekundžių (1 femtosekundė = 10-15 s) po fotosužadinimo. Eksperimentiniai koherentiniai dvimačiai spektrai yra itin painūs. Jiems iškoduoti prireikė sudėtingų kompiuterinių skaičiavimų, kurie atvėrė naujas galimybes medžiagoms pažinti. Kaip rodo tyrimai, 2D spektroskopija galėtų būtų taikoma medicinoje, tobulinant saulės elementus ir kt.
Prof. habil. dr. Valdemaras Razumas ir prof. dr. Gintaras Valinčius atskleidė, kad 2D- ir 3D-matmenų biopanašios savitvarkės dirbtinės sistemos modeliuoja vieną pagrindinių gyvosios gamtos statybinių blokų – lipidines ląstelių membranas. Vykdant tyrimus, gauta naujų žinių apie veiksnius, lemiančius savitvarkos procesus bei savitvarkių sistemų savybes. Sukurtos biopanašios sistemos svarbios elektrono pernašos procesų biologinėse sistemos mechanizmo supratimui bei baltymų-lipidų sąveikos ir baltymų membraninių kompleksų struktūros ir funkcijos tyrimams. Pasiūlyti savitvarkių sistemų modeliai leido sukurti naujus jutiklius biosintezėje, detergentų pramonėje plačiai naudojamoms lipazėms, įvairiems biologiškai ir praktiškai svarbiems fermentams bei cheminėms medžiagoms nustatyti.
Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse laureatu tapo prof. dr. Algirdas Augustaitis už darbų ciklą „Aplinkos veiksnių kompleksiško poveikio miškų būklei ir produktyvumui dėsningumai“. Šiame darbų cikle analizuojama globali kaita ir miškų būklė Lietuvoje. Vertinama, kaip klimato kaita veikia bendrą miškų būklę ir jų produktyvumą. Priežemio ozonas – vienas pagrindinių globalios kaitos komponentų: koks pavojus gresia skirtingoms miško ekosistemų organizmų grupėms? Ar svetimkraščiai medžiai Lietuvoje – tokie, kaip paprastasis bukas, gali tapti ateities medžių rūšimi Lietuvoje ir kaip spręsti miškų tvarumo problemas.
Technologijos mokslų srityje įvertinti: LMA tikrųjų narių prof. habil. dr. Rymanto Jono Kažio ir prof. dr. Liudo Mažeikos darbų ciklas „Ultragarsinės matavimo, stebėsenos ir diagnostikos technologijos ekstremalioms sąlygoms“. Aplink mus gausu įvairių įrenginių, keliančių grėsmes žmonėms ir gamtai. Energetikos objektai, chemijos, naftos ir dujų pramonės įrenginiai, transporto priemonės, aviacijos ir kitos sistemos veikia, esant ekstremalioms sąlygoms – aukštai temperatūrai, dideliam slėgiui, intensyviai radiacijai ir kt. Todėl įprasti matavimo ir diagnostikos metodai jiems netinka. Prof. R. J. Kažys ir prof. L. Mažeika sukūrė ir išplėtojo naujas ultragarsines matavimo, stebėsenos ir diagnostikos technologijas, leidžiančias įvertinti ekstremaliomis sąlygomis dirbančių pavojingų įrenginių būklę. Parengta pagal Lietuvos mokslų akademijos pranešimą.