Sausio 26 d., pagal švietimo ir mokslo ministro įsakymu Šiaulių universitetui suteiktą teisę vykdyti kartu su kitomis institucijomis (VDU, ISM Vadybos ir Ekonomikos, Aleksandro Stulginskio ir Mykolo Romerio universitetais) ekonomikos krypties doktorantūros studijas, daktaro disertacijas apgynė Šiaulių universiteto Ekonomikos katedros doktorantės. Jūratės Marcišauskienės (mokslinė vadovė – prof. dr. Diana Cibulskienė) disertacijos tema – „Investicinio portfelio sudarymas taikant kompleksinį vertinimą akcijų atrankai skirtingo efektyvumo rinkose“, Rasos Reizgevičienės (mokslinė vadovė – prof. dr. Daiva Beržinskienė-Juozainienė) – „Darbo paklausos poveikio užimtų gyventojų gebėjimų asimetrijai vertinimas“.
Rasa Reizgevičienė gimė 1982 m. Šiauliuose. 2001 m. Juliaus Janonio gimnazijoje įgijo vidurinį išsilavinimą. Rasa yra Šiaurės Lietuvos kolegijos lektorė. 2010–2013 m. vadovavo šios kolegijos Ekonomikos katedrai ir buvo atsakinga už ekonomikos studijų programos kuravimą, ugdant darbo rinkos poreikius atitinkančius specialistus. Pagrindinė jos tyrimų sritis – darbo rinkos problemos, darbuotojo turimų ir jo atliekamam darbui reikalingų gebėjimų neatitikimas, kurio priežasčių dažniausiai ieškoma specialistus rengiančiose švietimo institucijose. Norėdama išsiaiškinti gebėjimų asimetriją lemiančias priežastis, disertacijoje Rasa Reizgevičienė analizavo gebėjimų paklausos ir pasiūlos veiksnius.
Disertacijoje atskleista, kad su gebėjimų ir veiklos turinio asimetrijos problema susiduria visos ES šalys. Apie penktadalis (18 proc.) Europos Sąjungos užimtų gyventojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dirba pardavėjais, mašinų operatoriais, t. y. vykdo užduotis, kurioms atlikti aukštasis išsilavinimas nėra būtinas. Šiek tiek didesnė dalis (21 proc.) Europos Sąjungos užimtų gyventojų, neįgijusių aukštojo išsilavinimo, dirba pozicijose, kuriose toks išsilavinimas yra būtinas. Pavyzdžiui, padalinių ar net įmonių vadovai, specialistai, technikai.
Jei darbuotojo kvalifikacija ir darbo pobūdis neatitinka, mažėja jo pasitenkinimas darbu, o investicijos, patirtos išsilavinimui įgyti, neatsiperka. Tačiau, vertinant iš įmonės pozicijos, gebėjimų asimetrijos poveikis gali būti teigiamas, nes aukštesnės kvalifikacijos, nei reikalauja darbo pobūdis, darbuotojai gali padidinti įmonės darbo našumą. Šalies lygmenyje gebėjimų asimetrija sumažina auštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų nedarbą, tačiau sukelia žemesnio išsilavinimo asmenų išstūmimo iš darbo rinkos efektą. Lietuvos ir kitų šalių, sprendžiančių demografines ir darbo jėgos trūkumo problemas, atveju, gebėjimų asimetrija įvardijama kaip viena iš pagrindinių jaunimo emigracijos priežasčių.
R. Reizgevičienės tyrimas parodė, kad gebėjimų asimetrijos problemos yra didesnės senosiose Europos Sąjungos šalyse, į ES įstojusiose iki 2004 m., pasižyminčiose aukštesniu išvystymo lygiu. Tyrimo rezultatai visose 28 ES šalyse rodo, kad analizuojama problema savaime neišsisprendžia. Šalims pasiekus santykinai aukštą gebėjimų asimetrijos lygį, problema ne mažėja, o atvirkščiai – turi tendenciją ir toliau augti, nors augimo tempai ir yra lėtesni. Gebėjimų asimetrijos mastas ir sukeliamos neigiamos pasekmės skatina ieškoti šio reiškinio priežasčių ir kelių joms spręsti.
Darbo rinkoje darbuotojų gebėjimų paklausą ir pasiūlą lemia skirtingi veiksniai, pasižymintys nevienodais dinamikos tempais. Globalizacija ir technologijos keičia reikalavimus gebėjimų pasiūlai greičiau, nei gali keistis pasiūla, priklausanti nuo švietimo, darbo rinkos politikos ir kitų veiksnių. Jei švietimo sistema nespėja reaguoti į tai, kaip keičiasi įmonėms reikalingi darbuotojų gebėjimai, tai padidina gebėjimų asimetrijos problemą. Tyrimo rezultatai parodė, kad gyventojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą ir dirbančių darbo vietose, kurioms šis išsilavinimas nereikalingas, skaičių sumažina valstybės išlaidų švietimui didėjimas (skaičiuojamos išlaidos, tenkančios vienam studentui). Tai aiškinama tuo, kad didesnės valstybės išlaidos išsilavinimui lemia geresnę studijų kokybę. Teigiamos įtakos turi ir didėjantis darbo rinkos lankstumas.
Užimtų gyventojų, neįgijusių aukštojo išsilavinimo, bet dirbančių šio išsilavinimo reikalaujančiose pozicijose, skaičių ES šalyse didina privačios išlaidos išsilavinimui. Privačios išlaidos auga, kai valstybės finansavimas yra nepakankamas. Įmonės tai gali suprasti, kaip valstybės atsisakymą prisiimti atsakomybę už ilgalaikę švietimo sektoriaus veiklos strategiją. Įmonėms tai tampa signalu, kad darbo jėgos pasiūla rinkoje artimiausiu metu bus nepakankama. Tokiu atveju jos yra linkusios investuoti į darbuotojų mokymą darbo vietoje ir darbo patirtį laikyti išsilavinimo pakaitalu.
Lietuvoje gyventojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą (bakalauro, magistrantūros, doktorantūros studijose) ir dirbančių paslaugų sektoriaus darbuotojais, pardavėjais, žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojais, kvalifikuotais darbininkais, amatininkais, įrengimų ir mašinų operatoriais, surinkėjais ir net nekvalifikuotais darbininkais, 2000–2014 m. sumažėjo nuo 23 iki 18 proc. Lietuva yra viena iš keturių ES šalių, kurioms būdinga gebėjimų asimetrijos mažėjimo tendencija. Mažėjantis aukštąjį išsilavinimą įgijusių gyventojų, dirbančių žemos kvalifikacijos ir nekvalifikuotą darbą, skaičius skatina klaidingą požiūrį, kad minėta problema Lietuvoje yra mažiau reikšminga. Lietuvos atveju problemos mastą iškreipia nepalanki demografinė situacija ir emigracija.
Lietuvoje gyventojų, neįgijusių aukštojo išsilavinimo, tačiau dirbančių vadovais, specialistais, technikais, 2000–2014 m. padidėjo nuo 11 iki 14 proc. Šis gebėjimų asimetrijos atvejis sukelia daugiau neigiamų pasekmių, todėl būtina ieškoti problemos sprendimo būdų.
Jūratė Marcišauskienė gimė 1975 m. Šiauliuose. 1993 m. baigė Šiaulių Juliaus Janonio vidurinę mokyklą, Šiaulių universitete įgijo verslo administravimo bakalauro laipsnį. Toliau tęsė ekonomikos krypties magistro studijas, pasirinkusi finansų ir bankininkystės specializaciją. Baigusi studijas, Jūratė buvo pakviesta dirbti Ekonomikos katedros lektore ir dėstyti dalykus, susijusius su tarptautiniais finansais bei finansų rinkomis.
Investavimo sprendimų analizė paskatino domėtis įmonių finansinių rodiklių sąsajomis su investuotojų pasirinkimo problemomis greitai kintančiose finansų rinkose. Būtent šią tyrimų kryptį ji toliau plėtojo, 2011 m. tapusi Šiaulių universiteto Ekonomikos katedros doktorante. Norėdama nustatyti rodiklius, kurie leidžia investuotojui priimti sprendimą, analizavo akcijų atrankos rodiklius ir vertino akcijų portfelių rezultatus, lygindama JAV ir Baltijos šalių rinkas.
Disertacijoje aptarti skirtingų krypčių mokslininkų požiūriai į investicinio portfelio sudarymą. Akcentuojama su sprendimų teorija susijusi investuotojų elgsena, kuria vadovaujantis sudaromi investiciniai portfeliai. Portfelio sudarymo modelis sujungia šiuos aspektus: investuotojo tikslus, sprendimus, finansų rinkas, finansų rinkų efektyvumą, investuotojo elgseną, portfelio sudarymo metodus.
Disertacijoje analizuojamas tik individualaus investuotojo akcijų portfelis, sudaromas vadovaujantis sprendimo priėmimo teorija paremtu vertybinių popierių kompleksiniu vertinimu. Šios analizės metu sujungiami rodikliai, lemiantys įmonės akcijų investicinį patrauklumą. Daugelyje investicinio portfelio analizės tyrimų atskirai analizuojami tik makroekonominiai rodikliai, darantys įtaką akcijų kainoms. Kompleksiniam akcijų atrankos vertinimui sudarytas unikalus modelis, jungiantis makroekonominių, šakos ir įmonės rodiklių įvertinimą, taikant daugiakriterinius metodus.
JAV ir Baltijos valstybių investicinio patrauklumo vertinimas pagal makroekonominius rodiklius parodė, kad investuotojai pirmenybę teiktų investicijoms į JAV, po to į Latviją, Estiją ir Lietuvą. Disertacijoje identifikuotos 22 JAV mažos kapitalizacijos įmonės, kurių akcijų investicinis patrauklumas yra didžiausias. Investicijoms patraukliausi sektoriai: paslaugų vartotojų, pramoninių gaminių, plataus vartojimo prekių, energijos, sveikatos priežiūros. JAV finansinio tarpininkavimo įmonės nėra patrauklios investuotojams. Baltijos šalyse dominuoja įmonės, priklausančios šiems sektoriams: plataus vartojimo prekių, energijos, pramoninių gaminių, komunalinių paslaugų, sveikatos priežiūros, finansinių paslaugų, pagrindinių medžiagų. Baltijos šalių technologijų sektoriaus įmonės nėra patrauklios investuotojams.
J. Marcišauskienės tyrimas parodė, kad, investuojant lėšas į Baltijos šalių ar JAV mažos kapitalizacijos įmonių akcijas, galima uždirbti daugiau, nei investuojant į rinkos indeksinį portfelį. Nustatyta, kad investicinių portfelių, sudarytų iš skirtingų sektorių įmonių akcijų ar vieno sektoriaus įmonių akcijų, valdomų pagal „pirk ir laikyk“ strategiją, 2012–2015 m. vidutinis mėnesio pelningumas buvo didesnis nei indeksinio rinkos portfelio pelningumas. Ši strategija yra portfelio valdymas, kai jo sudėtis nėra keičiama ilgą laikotarpį.
Tyrimo rezultatai rodo, kad JAV mažos kapitalizacijos įmonių akcijų portfeliai, valdomi pagal „pirk ir laikyk“ strategiją, yra pelningesni nei JAV akcijų portfeliai, valdomi pagal aktyvią investavimo strategiją. Kiekvieno iš penkių investicinių portfelių, sudarytų iš skirtingų sektorių ar vieno sektoriaus JAV įmonių akcijų ir valdomų pagal „pirk ir laikyk“ strategiją, ketverių metų vidutinis mėnesio pelningumas buvo didesnis nei trijų aktyviai valdomų akcijų portfelių pelningumas. Tyrimas parodė, kad individualus investuotojas daugiau uždirbtų, investuodamas į JAV mažos kapitalizacijos įmonių akcijas nei į Baltijos šalių įmonių akcijas.