Kolektyvinė monografija „Ugdymo dvasingumo raida“. (2016). Vilnius: Žuvėdra, 304 p.
Naujoji monografija papildė anksčiau parengtų monografijų seriją (2009, 2012, 2014). Ugdymo dvasingumas – kiekvienam laikotarpiui aktuali problema. Mūsų visuomenėje sklindantis vartotojiškas požiūris neretai skatina nihilistinį požiūrį į dvasingumą ir jo reikšmę žmogui. Tačiau žmogaus branda visada rėmėsi ir remiasi dvasinėmis vertybėmis, išreiškiančiomis kultūros esmę.
Monografijoje keliama asmenybės brandos ir dvasinio egzistavimo besikeičiančioje socialinėje aplinkoje problema. Ją nagrinėja filosofai, psichologai, edukologai, filologai, dvasininkai – žinomi Lietuvos ir Ukrainos mokslininkai. Tyrimams pasirinktas aplinkos dvasingumas – fenomenas, išryškėjantis subjektams įprasminant jų kuriamą ar perkuriamą aplinką. Tokiame procese keičiasi ir ugdymo prasmė, ir ją kuriantys dalyviai, taip bręsta mokinio asmenybė.
Monografija pradedama Popiežiaus Pranciškaus ir Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įžvalgomis. Pirmojoje dalyje LMA akademikas A. Gaižutis aptaria prigimties pasireiškimo kūrybinį pobūdį socialinėje aplinkoje. Ukrainos akademikas I. Bechas analizuoja šiuolaikinio žmogaus brandos procesą. Antrojoje dalyje ugdymo dvasingumo raida atskleidžiama, nagrinėjant mokinio amžiaus tarpsnių ypatybes ir jo kuriamos aplinkos įprasminimą. Išskirtas vaikystės dvasingumas (L. Kašauskienė, prof. J. Kievišas), visuotinis dvasingumas ir jo raiškos būdai (doc. Z. Malcienė, prof. J. Kievišas) ir profesinis dvasingumas (doc. R. Kondratienė, prof. J. Kievišas). Tyrimai atskleidė, kaip globalios aplinkos ypatybės atsispindi, tobulinant ugdymo procesą (prof. E. Otič, doc. D. Otič). Socialinės aplinkos įtaka atsiskleidžia, vertinant mokinių elgesio ypatybes (prof. L. Choruža). Pedagoginę aplinką koreguoja nacionalinė kultūra ir tautos mentalitetas (prof. A. Rastrygina).
Trečiojoje dalyje atskleista, kaip dvasinis ugdymas išlieka aktualus, studijuojant atskirus dalykus (prof. O. Oleksiuk) ir koreguojant visuomenės pokyčius (doc. N. Kardelis). Taip tenkinamas žmogaus dvasinio egzistavimo poreikis bet kurioje socialinėje aplinkoje. Šią koncepciją patvirtina prof. D. Klumbytė, prof. A. Karas ir prof. S. Sidaras, nagrinėdami svetur įsikūrusių žmonių gyvenseną. Teoriniu požiūriu svarbu tai, kad monografijoje mokinio dvasinė egzistencija išryškinama kaip svarbiausias veiksnys, leidžiantis įtvirtinti jį kaip asmenybę ugdymo proceso centre.
Tyrimų visuma apibendrinta lietuvių, ukrainiečių ir anglų kalbomis. Monografijos turinys aptartas jos pabaigoje pateiktose trijose recenzijose. Recenzentai akcentavo būtinybę tęsti šios krypties tyrimus, ypač atkreipiant dėmesį į lietuvių išeivijos sukauptą jaunimo ugdymo patirtį, dvasingumo akcentus literatūroje, muzikoje, dailėje, sakralinių ir kitų objektų architektūroje.
Monografija aktuali švietimo strategams, ugdytojams, studentams, tėvams ir visiems, kurie rūpinasi žmogaus ir visuomenės kultūra, atsižvelgdami į tautos dvasinį paveldą ir pasaulio globalizacijos keliamus išbandymus. Asmenybės brandos logika grindžiamas ugdymas vertinamas kaip alternatyva žinių perteikimu apsiribojančiam ugdymui. Ugdymo dvasingumo raidos tyrimai atveria galimybes radikaliai pertvarkyti dabartinį ugdymą švietimo įstaigose. Kai kurios iš jų buvo aptartos sausio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmosios pavaduotojos Rimos Baškienės surengtoje spaudos konferencijoje „Dvasingumas – švietimo pertvarkos pagrindas“.
Monografijų serijoje keliamomis problemomis domisi ir užsienio akademinė bendruomenė. Pirmosios trys monografijos jau buvo pristatytos 2014 m. gruodžio 4 d. Kijeve Ukrainos nacionalinėje pedagogikos mokslų akademijoje, dalyvaujant daugelio universitetų mokslininkams, švietimo institucijų vadovams ir žiniasklaidos atstovams. Netrukus numatomi nauji susitikimai tiek aktyviai šiuose tyrimuose dalyvaujančioje Ukrainoje, tiek kitose valstybėse.