Kovo 7 d. įvyko šeštasis XIV Lietuvos mokslininkų sąjungos suvažiavime (praėjusių metų gegužės 21 d.) išrinktos tarybos posėdis. Sąjungos pirmininkas prof. dr. J. Jasaitis informavo, kad šių metų vasario–kovo mėnesiais lankėsi keturiuose universitetuose: Klaipėdos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos sporto.
Klaipėdos universitete įvyko akademinės bendruomenės konferencija, kurioje aptarti galimi šio universiteto pokyčiai, vykstant universitetų tinklo pertvarkai. Svarbiausias išbandymas – universiteto misijos tikslinimas. Bendruomenė labai aiškiai išreiškė nuostatą, kad uostamiestyje išliktų savarankiškas universitetas, labiausiai besiorientuojantis į jūrinę tematiką ir Vakarų Lietuvos regiono ekonomikos raidos poreikius, tarptautinį Lietuvos ir kitų valstybių bendradarbiavimą. Tokia universiteto paskirtis lemtų ir studijų spektro pasirinkimą.
Visuose keturiuose aplankytuose universitetuose buvo aptartas pasiruošimas kovo 20 d. Lietuvos mokslininkų sąjungos inicijuotai konferencijai. Skaityti pranešimus šioje konferencijoje pakviesti trijų Kauno universitetų rektoriai: Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas prof. habil. dr. Juozas Augutis, ASU rektorius prof. dr. Antanas Maziliauskas ir Lietuvos sporto universiteto rektorius dr. Aivaras Ratkevičius. Šie universitetai gana dažnai minimi dabar vykstančioje diskusijoje dėl universitetų tinklo ateities.
Vasario–kovo mėnesiais įvyko susitikimai su neseniai išrinkto Seimo nariais: Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku akad. Eugenijumi Jovaiša, dr. Stasiu Tumėnu, prof. Arūnu Gumuliausku. Seimo nariai buvo supažindinti su Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos dar praėjusių metų gruodžio 12 d. parengtu pareiškimu Vyriausybei dėl darnios regionų plėtros naujų nuostatų įgyvendinimo. Šiame pareiškime išdėstytos mokslininkų rekomendacijos, kaip stabdyti emigraciją, didinant atokesnių regionų investicinį patrauklumą, plėtojant juose neagrarinio verslo objektus ir kuriant darbo vietas išsilavinusiems šių vietovių gyventojams.
Jau seniai pribrendo būtinybė imtis stambių investicinių projektų, pritraukiant į regionus privatų kapitalą alternatyvius energijos šaltiniams plėtoti, kurti naujus pramoninius kompleksus prie neseniai rekonstruotų automagistralių, išnaudoti vietos rekreacinius išteklius, statant aktyvaus poilsio, gydymo ir reabilitacinės paskirties objektus, plėtojant tarptautinius prekių mainus, panaudojant didžiausią Baltijos valstybėse Šiaulių oro uostą. Tokių reikšmingų projektų įgyvendinimas atvertų naujų perspektyvų visiems Lietuvos universitetams ir kitoms mokslo institucijoms, išryškintų Lietuvos mokslo potencialą, leistų padidinti tiek vietinių, tiek iš kitų valstybių atvykstančių studentų srautus.
jotvingių gyvenvietėje šalia Punsko
Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos mokslininkų sąjungos taryba numato organizuoti išvyką į doc. dr. Justino Stonio Smalininkuose (Jurbarko r.) įkurtą senovinės technikos ir kito materialiojo paveldo muziejų bei surengti susitikimą su aplinkinių vietovių pedagogais. Numatyta stiprinti bendradarbiavimą su Punsko lietuvių licėjumi, per 60 veiklos metų išugdžiusiu įspūdingą būsimųjų mokslininkų būrį. Artimiausiu metu planuojamas ir susitikimas su vieno iš veržliausių Lietuvoje – Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendruomene – „Mokslo Lietuvos“ skaitytojais. Posėdyje konstatuota, kad LMS taryba dirba labai aktyviai ir išradingai. Tarybos nariai, nepaisant didelio užimtumo, labai daug dėmesio skiria Lietuvos akademinės bendruomenės telkimui. Tarybos posėdžiai yra atviri visiems Lietuvos mokslininkų sąjungos nariams. Juose aktyviai dalyvauja „Mokslo Lietuvos“ redakcinės kolegijos nariai, atskirų universitetų atstovai, mokslininkų laikraščio autoriai.
LMS informacija