Religijotyrininko, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Egdūno Račiaus teigimu, musulmonų šventraštis Kuranas šiandien yra itin plačiai interpretuojamas. Jame skleidžiamos netgi liberalizmui ir feminizmui artimos idėjos. Todėl apmaudu, kad daugelis Kuraną šiandien sieja tik su kraštutinėmis jo interpretacijomis, kuriomis prisidengia ISIS ir kitos teroristinės grupuotės.
Prieš pat tarptautinę Vilniaus knygų mugę buvo išleista nauja VDU Regionistikos katedros profesoriaus E. Račiaus knyga „Kuranas apie… tikėjimą ir žmonių santykius“, skirta islamo išpažinėjų pagrindinei knygai. Mokslininko teigimu, lietuvių kalboje paplitęs šio dokumento pavadinimas „Koranas“ yra netaisyklingas, nes arabų kalboje nėra balsės „o“, todėl autentiškai reikėtų jį versti kaip „Kuraną“. Vasario mėnesį pasirodęs leidinys yra antroji profesoriaus autorinės serijos knyga. Pernai išleistas pirmasis leidinys „Musulmonai ir jų islamai“ pasakojo apie musulmonų socialinį gyvenimą, lyginant jį su Kurano mokymais, bet pats šventraštis joje nebuvo išsamiai aptartas. Naujojoje knygoje svarbiausias dėmesys skiriamas Kurano nuostatoms, su kuriomis socialinė tikrovė dažnai prasilenkia.
„Knygoje išsamiau pristatomas musulmonų šventraštis kaip istorinis dokumentas ir žmonijos raštijos paveldo dalis. Supažindinama su kai kuriomis stambesnėmis jo temomis, gausiai cituojamas pats Kurano tekstas. Knyga skirta ne siauram specialistų ratui, o plačiajai visuomenei. Ji yra pažintinė ir gali būti naudinga įvairių specialybių žmonėms“, – pasakoja prof. E. Račius. Islamo tyrinėtojas apgailestauja, kad iki šiol Lietuvoje pasirodė labai mažai knygų, skirtų antrajai pagal dydį religijai pasaulyje. Pats Kuranas buvo išleistas net du kartus, tačiau, neskaitant E. Račiaus publikacijų, pasirodė vos viena pažintinė knyga, aptarianti musulmonų šventraščio tekstus. Tačiau pasaulyje nuo VII a., kai buvo surašytas Kuranas, jo tekstai jau daug metų yra ne tik skaitomi, bet ir kruopščiai tyrinėjami.
Profesorius atkreipia dėmesį, kad šventraščio teksto turinį žino tik nedaugelis iš 1,7 milijardo pasaulio musulmonų, panašiai kaip ir Bibliją, kurią yra perskaitęs retas krikščionis. „Kuranas surašytas gana specifine arabų kalba, tad tekstą sunku suprasti net raštingiems arabakalbiams, kurie, beje, sudaro tik šeštadalį pasaulio musulmonijos. Likusi dauguma turi tenkintis vertimais. Be to, iki šiol yra daugybė musulmonų daugumos kraštų, kuriuose gyventojų raštingumas nėra itin aukštas“, – teigia religijotyrininkas.
Kurano tekstas yra labai sudėtingas ne tik todėl, kad jis nėra pasakojamojo pobūdžio, bet ir dėl jame vartojamos kalbos. Dokumente skaitytojui nėra duodama suprasti, kur prasideda ar baigiasi mintys (sakiniai) ir tiesioginė kalba, daug sunkiai suprantamų žodžių, nepaisoma įprastinių arabų kalbos taisyklių. Dėl šių priežasčių Kurano teksto aiškinimas (egzegezė) greitai išpopuliarėjo ir išaugo į atskirą žanrą, vadinamą tafsyru.
Prof. E. Račius akcentuoja, kad Kuranu vadovautis kasdieniame gyvenime musulmonams būtų labai sudėtinga: jame aprašomos taisyklės yra dažnai nevienareikšmiškos ir reikalauja išsamaus platesnio konteksto suvokimo. O ir apskritai, pačių taisyklių šventraštyje nėra daug. Religijotyrininko teigimu, šiuo atžvilgiu daug parankesnis rašytinis pranašo Muchamado paveldas, nors ir jis yra daugiaprasmis, sulaukiantis įvairiausių interpretacijų.
Mokslininkas, jau daugiau nei 20 metų tyrinėjantis islamą ir musulmonų kultūras, pažymi, kad dažnai pamirštama, jog teroristų bandymai prisidengti Kuranu yra tik maža dalis tarp daugybės šio dokumento interpretacijų. Kurane ir Muchamado pavelde galima įžvelgti net liberalizmo ir feminizmo apraiškų. „Problema yra ne interpretacijų įvairovė, o selektyvus jos instrumentalizavimas. Suprantama, kad mus labiausiai baugina į mūsų pusę nukreiptos pagiežingos Kurano ir Muchamado paveldo interpretacijos, bet gera žinia ta, kad jos yra marginalios plačiame interpretacijų spektre. Gaila, kad dauguma kitų to spektro taškų nėra pastebimi. Ir ne tik klasikinių musulmonų mistikų, bet ir dabartinių liberalių ar net feministinių požiūrio taškų“, – aiškina prof. E. Račius.
santykius“ viršelis
Naujojoje E. Račiaus knygoje aptariamas bendravimas tarp musulmonų, gilinamasi į islamo šventraštyje plėtojamas tikėjimo ir žmonių santykių temas, kurios pastaruoju metu yra itin aktualios ir Lietuvoje dėl migracijos bei kitų demografinių procesų. Knygą sudaro dvi dalys: pirmoji aptaria tikėjimą ir religinius ritualus, o antroji apžvelgia Kurane minimus socialinius klausimus, bendravimą tarp lyčių, kartų, musulmonų ir ne musulmonų. „Kalbant apie musulmonų bendravimą tarpusavyje, Kurano pamatinė nuostata yra ta, kad tikratikiai musulmonai pagal nutylėjimą elgsis vieni su kitais išimtinai pagarbiai. Tačiau, kaip matome iš istorijos, taip buvo ne visada“, – atkreipia dėmesį religijotyrininkas.