Kuo diplomuotas specialistas pranašesnis už savamokslį?

Pirmaujanti JAV darbo paieškos platforma „CareerCast“ įvardijo 7 paklausiausias specialybes 2017 metais. Populiariausiųjų gretose – informacinių technologijų saugumo analitikai, atsidūrę penktoje vietoje, ir programinės įrangos inžinieriai, likę antroje vietoje, užleidę pozicijas tik duomenų analitikams.

Mikas Binkis KTU nuotr.
Mikas Binkis

Lietuvoje dar vis gaji nuomonė, kad, norint dirbti geriausiose tarptautinėse kompanijose, siūlančiose solidžius atlyginimus, studijuoti universitete – nebūtina. Esą programuoti galima mokytis savarankiškai ar užsirašius į kursus. Tačiau ar iš tiesų viskas taip paprasta?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti klausimą, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą? Juk visos žinios ir taip prieinamos internete, esant konkrečiam poreikiui, galima užsiregistruoti į trumpus tikslinius kursus, o dirbant samdomą darbą labiau vertinami įgūdžiai, ne diplomas. Įdomu ir tai, kad tokios mintys aplanko ne tik būsimus informatikus, programuotojus, bet ir kitų sričių atstovus. Išties, kuo gi ypatingos studijos universitete?

 

Nauda lydi visą gyvenimą

Akivaizdu, kad į universitetą stojama siekiant įgyti žinių ir įgūdžių, tačiau ne ką mažesnę naudą atneša ir naujos pažintys. Studijavimas kartu su dešimtimis ar šimtais bendraminčių ne tik palengvina mokymąsi, padaro jį įdomesnį, bet ir padeda užmegzti ryšius su būsimais bendradarbiais ar darbdaviais.

Kiekviena aukštoji mokykla palaiko tiesioginius ryšius su įvairiausiomis Lietuvos ir užsienio įmonėmis, todėl dar studijų metais galima užmegzti ryšius su dominančiais darbdaviais. Nepatinka dirbti kažkam kitam? Esu matęs ne vieną atvejį, kai universitetas padėjo iniciatyviems studentams įkurti startuolius, šiuo metu garsinančius Lietuvos vardą visame pasaulyje.

 

Gebėjimas mokytis – taip pat labai svarbus įgūdis. Šiandien beveik nėra specialybių, kurių žinios nekinta ištisus dešimtmečius, todėl specialistui, siekiančiam tapti konkurencingam, reikės nuolatos atnaujinti žinias. Mokymosi įgūdžių ir drausmės savarankiškai išmokti yra ypač sunku, todėl universitetas tam yra pati tinkamiausia terpė. Čia kiekvienas atras savo mokymosi būdą, leidžiantį geriausiai įsisavinti naujus dalykus, esant griežtiems terminams.

Studijų metu daug dėmesio skiriama grupiniam mokymuisi ir komandiniams projektams, kurių rezultatus reikia išmokti pristatyti viešai. Tai padeda ištobulinti socialinius įgūdžius. Ne iš vienos įmonės atstovų teko girdėti, kad jie verčiau priimtų mažiau žinantį, bet lengvai su komanda bendraujantį žmogų, nei uždarą, nekomunikabilų specialistą, mėgstantį dirbti individualiai.

 

Studijos leidžia „pasimatuoti“ specialybę

Programuotojai daug laiko praleidžia modifikuodami programas ir aiškindamiesi, ką prieš juos padarė kiti, fotografai valandų valandas pluša retušuodami nuotraukas, mokslininkai dažniausiai yra paskendę knygose, o ne praktiniuose eksperimentuose. Kiekviena specialybė turi savų pliusų ir minusų, todėl studijų metu galima savo „kailiu“ įsitikinti, ar pasirinktas kelias tikrai jums.

Galų gale baigėsi laikai, kai studentai universitetą palikdavo nė trupučio neprisilietę prie realios darbinės veiklos. Bent jau studijuojant Kauno technologijos universitete (KTU), jaunuoliams reikia kelis mėnesius padirbėti įmonėje, o veiklos rezultatai dažniausiai tampa baigiamojo studijų darbo dalimi. Nemažai studentų turi didelę galimybę įsidarbinti toje pačioje įmonėje, kurioje atliko praktiką, iškart po studijų baigimo.

 

Taip pat atkreipčiau dėmesį, kad dauguma darbdavių reikalauja ne tik anglų kalbos žinių, bet ir ypač vertina papildomų kalbų mokėjimą. Universitetas užtikrina galimybę studentams mokytis įvairių užsienio kalbų, be to, daug dėmesio skiriama ir taisyklingai profesinei kalbai. Būtent kalba, vartojamas specialybės žodynas neretai išduoda mažiau įgudusius savamokslius.

IT sektoriuje labai vertinama tarptautinė patirtis, kurią užtikrina studijos užsienyje. Universitetui pasirūpinus mainų ar stažuočių finansavimu, kelionės ir gyvenimo išlaidomis, sunku nepasinaudoti tokia galimybe. Tarptautinių studijų nauda yra akivaizdi: naujos pažintys, įspūdžiai ir profesinės žinios, kartais pranokstančios gaunamas čia, Lietuvoje.

 

Nebijo migruoti tarp pareigų ir darboviečių

Šiandien gyvename taip sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, kad darosi sunku įsivaizduoti, kaip atrodys mūsų kasdienybė po kelių dešimčių metų. Anot mokslininkų, nemaža dalis dabartinių studentų dirbs darbus, kurie dar net nėra išrasti. Universitete įgyjamos platesnės, o ne į konkrečią darbo vietą ar technologiją orientuotos dalykinės žinios gali padėti lengviau prisitaikyti ateities darbo rinkoje.

Tai, kad aukštosios mokyklos absolventai gali nesibaimindami keisti tiek darbo vietą, tiek ir vykdomą veiklą, nėra vien tušti žodžiai. Asmeniškai pažįstu ne vieną programuotoją, tapusį analitiku, projektų vadovu, sistemų architektu ar vyriausiuoju technologu. Sukaupus visapusiškos informacijos atsargas, nebaisu migruoti tiek tarp pareigų, tiek ir tarp darboviečių.

Universitetus retkarčiais kritikuoja dėl per plataus požiūrio į mokomus dalykus, tačiau nustebsite sužinoję, kaip vėliau gyvenime gali praversti atsitiktinis išklausytas matematikos ar ekonomikos kursas. Ir netgi nebūtinai darbe – plačiu universalių žinių bagažu galima sužibėti pokalbyje, diskusijose su kolegomis.

 

Universitetas padeda atrasti savo kelią

Konkursai, konferencijos, seminarai, varžybos, festivaliai, koncertai, parodos, stovyklos – universitete kone kiekvieną savaitę vyksta bent keli iš paminėtų renginių. Žinoma, reikia nepamiršti ir studijuoti, tačiau tuo ir įdomus gyvenimas universitete – žinios, pažintys ir nauji įspūdžiai gali pasiekti pačiais netikėčiausiais būdais.

 

Dar prieš įstodamas į universitetą galvojau, kad būsiu sudėtingų programų kūrėjas, tačiau studijų metu susižavėjau internetinių puslapių kūrimu. Atradęs fotografiją, pradėjau kurti virtualias ekskursijas, o galiausiai tapau… dėstytoju. Jaučiuosi laimingas, dirbdamas mėgstamą darbą, ir labai abejoju, ar būčiau ten, kur esu dabar, jeigu tiesiog mokyčiausi savarankiškai. Antra, darbdaviui diplomas yra svarbus įrodymas, kad jūs ne tik išmanote kažkurią sritį, bet ir turėjote kantrybės bei užsispyrimo baigti aukštąją mokyklą. Nereikėtų pamiršti, kad konkurencingas specialistas neapsiriboja vien profesinėmis žiniomis, o ir pačios žinios nėra vienintelis sėkmės garantas.

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.