1917 m. sausio 25 d. Valmieroje gimė Velta Rūkė, kurią pasaulis dabar pažįsta kaip žymią latvių kalbininkę Veltą Rūkę-Dravinią (Velta Rūķe-Draviņa). Gimimo šimtmečio proga Latvijos universitetas, Latvių kalbos institutas ir akademinė biblioteka Rygoje surengė dvi dienas trukusią mokslinę konferenciją „Įvairiapusė latvių kalba: nuo vaiko kalbos iki literatūrinio teksto“.
Didžiulė tematikos įvairovė, kurią atskleidžia ir konferencijos pavadinimas, susijusi su V. Rūkės-Dravinios mokslinių interesų gausa. Konferencijoje perskaityti 23 pranešimai, kurių autoriai – Latvijos, Lietuvos ir Suomijos mokslininkai.
Konferencijos pradžioje kalbėjo Latvijos mokslų akademijos viceprezidentas Andrejis Krasnikovas (Andrejs Krasņikovs), LU humanitarinių ir ugdymo mokslų reikalų prorektorė Ina Druvietė (Ina Druviete) ir LU akademinės bibliotekos direktorė Venta Kuocerė (Venta Kocere). Tiek sveikintojai, tiek vėliau kalbėję pranešėjai prisiminė savo ryšius su žymiąja kalbininke. Kai kurie ją pažinojo asmeniškai, bendravo Latvijoje ar Švedijoje, kiti dalyvavo bendruose mokslo renginiuose, o likusieji žino apie ją tik iš darbų. Turbūt sunku būtų rasti latvių kalbininką, nesusipažinusį su šios autorės tyrimais.
Po pirmosios dienos pranešimų konferencijos dalyviai galėjo išgirsti 1920 m. gimusio kalbininko Pėterio Kliavinio (Pēteris Kļaviņš) prisiminimus apie darbą Latvijos universitete ir Latvių kalbos fonde, apie jo pažintį su V. Rūkę-Dravinia ir bendradarbiavimą su J. Endzelynu. Beje, tradicinė akademiko J. Endzelyno 144-osioms gimimo metinėms paminėti skirta tarptautinė konferencija „Tekstas ir žodis“ vyko vasario 22–23 d. Rygoje, Latvijos universiteto Latvių kalbos institute. (Renginio programą ir tezes žr.: http://www.lulavi.lv/konferences.)
Mokslininkės kelią V. Rūkė-Dravinia pradėjo Latvijoje. 1940 m. ji tapo Janio Endzelyno (Jānis Endzelīns) asistente, vėliau vadovavo Latvių kalbos fondo latvių kalbos tarmių ir vietovardžių tyrinėjimui. 1944 m. pasitraukė į Švediją, Lundo ir Stokholmo universitetuose dėstė baltų kalbas. Lietuvių kalbą ji buvo išmokusi jaunystėje.
Mylgravė (Inguna Mīlgrāve), Veltos Rūkės-Dravinios sūnus Dainis Dravinis (Dainis
Draviņš), kalbininkas Pėteris Kliavinis (Pēteris Kļaviņš), LU akademinės bibliotekos
direktorė Venta Kuocerė (Venta Kocere) ir Veltos Rūkės-Dravinios dukra Sarma Zemytė
(Sarma Zemīte). Reginos Kvašytės nuotr.
Visą gyvenimą mokslininkė paskyrė įvairiems latvių kalbos tyrimams. 1959 m. Lundo universitete ji apgynė disertaciją apie latvių kalbos deminutyvus. Svarbiausios jos tyrimų sritys – latvių tarmių ir vaikų kalbos tyrimai, tačiau daug dėmesio taip pat skirta kalbos istorijos, onomastikos, frazeologijos, tautosakos ir kitų sričių tyrimams. Nemažai užsienyje paskelbtų straipsnių, parašytų latvių, anglų ir vokiečių kalbomis, kurie iki šiol nebuvo lengvai prieinami, sugulė į jos darbų rinktinę „Darbu izlase“, kurią jubiliejaus proga išleido Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas. Knygos sudarytoja (ji ir viena iš konferencijos organizatorių) – LU Latvių kalbos instituto direktorė Ilga Jansonė (Ilga Jansone).
Universiteto akademinėje bibliotekoje surengta paroda „Tarp Latvijos ir Švedijos“, kurioje eksponuojami dokumentai, straipsnių atspaudai, knygos bei nuotraukos, geriausiai atspindinčios reikšmingus mokslininkės gyvenimo įvykius tiek Latvijoje (iki 1944 m.), tiek Švedijoje, kur ji gyveno iki savo amžiaus pabaigos. Kalbininkė mirė 2003 m. Stokholme. Tų pačių metų rudenį urna su jos pelenais buvo palaidota Rygoje, Miško kapinėse (latv. Meža kapi).
Rūkės-Dravinios darbų rinktinės viršelis
„Lietuvių kalbos enciklopedijos“ straipsnyje (2008, 460 p.) rašoma, kad V. Rūkė-Dravinia artimai bendravo su lietuvių filologais, tačiau nepaminėta nė viena pavardė. Parodoje yra susirašinėjimo su lietuviais įrodymų. Vyriausioji bibliotekininkė Inguna Mylgravė (Inguna Mīlgrāve) papasakojo, kad bibliotekos fonduose saugoma nemažai laiškų, tarp kurių yra ir kalbin Sabaliausko inkų Antano Salio, Petro Joniko, Algirdo, Vinco Urbučio, Jono Kazlausko bei literatūros tyrinėtojų ir vertėjų Kosto Korsako, Birutės Ciplijauskaitės ir kitų laiškai.
Konferencijoje ir parodos atidaryme dalyvavo kalbininkės sūnus Dainis Dravinis (Dainis Draviņš), žymus astronomas iš Lundo universiteto (Švedija), ir dukra – architektė Sarma Zemytė (Sarma Zemīte), su šeima, gyvenanti Vokietijoje, Hamburge.