Į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį, Lietuvos Respublikos
Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetą, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį,
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, Lietuvos mokslo tarybos pirmininką Dainių Haroldą Paužą
Dėl etnologijos studijų sugrąžinimo į studijų krypčių aukštosiose mokyklose sąrašą
Nuoširdžiai pritariame Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės bei Švietimo ir mokslo ministerijos siekiui įvykdyti švietimo ir mokslo reformą, bet esame sunerimę dėl tolesnės etnologijos mokslo plėtros. 2016 m. pabaigoje patvirtinus naują studijų krypčių sąrašą, jame nebeliko etnologijos studijų krypties, nors ankstesniame studijų krypčių sąraše humanitarinių mokslų srities studijų krypčių grupėje buvo išskirta atskira studijų kryptis Etnologija ir folkloristika (U800), kurią sudarė dvi šakos: Etnologija (U810) ir Folkloristika (U820).
Kyla klausimas, kodėl naujajame studijų klasifikatoriuje etnologijos, kaip atskiros studijų krypties, nebelieka, nors Lietuvos universitetuose ir mokslo institutuose tebevykdomos etnologijos pirmos ir antros pakopų studijos (pavyzdžiui, VDU) ir jungtinės doktorantūros studijos (KU, LII, VDU; LMTA, LLTI, VU). Atkreipiame dėmesį, kad toks etnologijos studijų krypties išbraukimas prieštarauja tebegaliojančiam mokslo krypčių klasifikatoriui, pagal kurį etnologija įvardyta kaip atskira humanitarinių mokslų kryptis (Etnologija 07H), kuriai būtina rengti specialistus pagal etnologijos studijų programas.
Kaip atskleidė nepriklausomo tyrėjo dr. Nerijaus Brazausko 2016 m. atliktas ,,Etninės kultūros disciplinų Lietuvos universitetuose tyrimas“, šiuo metu etnologijos disciplinos dėstomos vienuolikoje Lietuvos universitetų ar akademijų (Aleksandro Stulginskio universitete, Kauno technologijos universitete, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Mykolo Romerio universitete, Šiaulių universitete, Vilniaus dailės akademijoje, Vytauto Didžiojo universitete ir Lietuvos edukologijos universitete, Vilniaus universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete, taip pat ir Klaipėdos universitete).
Etnologijos studijos Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, turi senas tradicijas ir yra svarbios visuomenės raidai, aktualios Lietuvoje gyvenančių tautybių tradicinių kultūrų bei regionų savitumui palaikyti ir puoselėti. Etnologijos programos vykdomos daugelyje pasaulio universitetų (pavyzdžiui, Jutos, Kalifornijos, Kolumbijos, Arizonos, Berlyno Humboldto, Insbruko, Edinburgo, Stanfordo, Tartu ir kt.) ir juose telkiamasi į atitinkamo regiono etnologiją.
Natūralu, kad Lietuvoje etnologijos studijų programos skiria didesnį dėmesį Lietuvos problematikai. Etnologijos žinios būtinos formuojant piliečių tapatumą, skatinant Lietuvos žmonių verslumą, kuriant pozityvų šalies įvaizdį, plėtojant tarpkultūrinius ryšius ir kultūrinę diplomatiją. Be to, etninė kultūra yra reikšmingas dėmuo globalios Lietuvos koncepcijoje, padedantis sieti ir integruoti ne tik užsienio lietuvius, bet ir lietuvių emigrantų bendruomenes.
Mums kelia nerimą tai, kad šiandien universitetai, mokslo ir studijų institucijos Lietuvoje paverčiami rinkos paslaugų teikėjais. Juose nyksta klasikinės humanitarinės disciplinos, ypač lituanistikos studijos (lietuvių filologija, etnologija, istorija). Etnologijos (etninės kultūros, tautosakos, mitologijos, etninės tapatybės) studijos yra itin svarbios Lietuvos valstybės istorinei, kultūrinei, politinei, socialinei raidai, jos piliečių mentaliteto ir pilietiškumo ugdymui.
Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnis skelbia, kad „valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga“, tačiau šiandien Lietuvos valstybėje nacionalinės kalbos, etninės kultūros ir tapatybės studijos ir tyrimai tampa neprioritetiniais. Apie valstybės rūpestį etnine kultūra liudija išleisti įstatymai: Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas (1999), Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas (1997). Deja, realybėje jie tampa nefunkcionalūs. Atsisakydama etnologijos studijų, kurios sudaro galimybes plėtoti nematerialiojo kultūros paveldo tyrimus ir jų sklaidą, Lietuva pažeidžia 2004 m. ratifikuotą UNESCO Nematerialiojo kultūros paveldo apsaugos konvenciją.
Manome, kad iš studijų krypčių klasifikatoriaus nepagrįstai pašalinus etnologiją, Lietuvoje kyla grėsmė etnologijos studijoms ir šios mokslo krypties raidai ateityje. Siekiant ištaisyti šią padėtį, prašytume atsižvelgti į šiuos siūlymus:
1. Prašome studijų krypčių klasifikatoriuje į humanitarinių mokslų grupę grąžinti Etnologijos studijų kryptį.
2. Siūlome etnologijos disciplinas įtraukti į bendrųjų universiteto dalykų / modulių sąrašus ir į visų studijų programų laisvai pasirenkamų studijų dalykų / modulių sąrašus, kad studentai turėtų galimybę jas pasirinkti. Jos turėtų būti atnaujinamos orientuojantis į tarpdisciplininius ir lyginamuosius tyrimus, pasitelkiant platesnį europinį ir pasaulinį kontekstą. Etnologijos studijos glaudžiai susijusios ir su istorija, filosofija, psichologija, politika, ekonomika, genetika ir kitais mokslais. Turėdami platesnį etninės kultūros suvokimą, aukštųjų mokyklų absolventai galėtų tapti sąmoningi ir kūrybingi etninės kultūros puoselėtojai ir kūrėjai, gebantys kurti modernią valstybę.
3. Siūlome, kad etnologijos pirmosios pakopos studijų programoms būtų skiriamas tikslinis valstybės finansavimas ir nebūtų nurodomas privalomas minimalus studentų skaičius. Etnologijos programų išnykimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės tapatumui, jos gebėjimui formuoti kritinį mąstymą, kūrybingai ir kritiškai reflektuoti valstybės ir tautos istoriją, aktualizuoti istorinę ir kultūrinę atmintį. Atsisakius šių programų, kyla pavojus Lietuvoje nebeturėti etnologijos, etninės kultūros specialistų tąsos ir prarasti ilgalaikes etnologijos mokslo tradicijas. Be to, būtų sugriauta racionali etnologijos studijų sistema, apimanti nuoseklias bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų pakopas.
(Kreipimąsi jau pasirašė per 120 dėstytojų ir tyrėjų iš: Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Aleksandro Stulginskio universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Lietuvos istorijos instituto. Pasirašoma toliau)