Lietuvos Mokslo tarybos veiklos chronologija

Tęsinys. Pradžia Nr. 2 (579)

Iš nuveiktų svarbiausių darbų paminėtini šie:

• sudaryta ekspertų grupė parengti naujus valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslininkų ir pedagogų konkursų ir atestavimo pareigoms eiti kriterijus ir principus. Vyriausybei pasiūlyta papildyti nutarimą dėl „Biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų tarnybinių atlyginimų“, įrašant aukštųjų mokyklų dėstytojų (lektorių) pareigas, šioms pareigoms keliamus reikalavimus ir nustatyti jas atitinkantį atlyginimą;
• vykdyta valstybės mokslo institutų veiklos vertinimo rezultatų ekspertizė ir pateikti siūlymai dėl valstybės mokslo institutų veiklos gerinimo būdų. 1998 m. Taryba keletą kartų pateikė nuomonę dėl valstybės mokslo institutų pertvarkymo. Rekomenduota, kad turi būti parengti ir aptarti konkretūs kiekvieno instituto veiksmai, padėsiantys kelti jų mokslinį lygį, ir apibrėžtas laikotarpis, per kurį tie veiksmai turi duoti rezultatų. <…> Taryba pabrėžė, kad Lietuvos mokslo sistemos reforma neturi apsiriboti vien tik valstybės mokslo instituto reorganizavimu į valstybės mokslo įstaigą. Išsakyta nuomonė, kad valstybės mokslo institutų statusą tikslinga suteikti tik tiems institutams, kurie gali imtis atsakomybės už vieno ar kelių nacionalinių mokslo tikslų įgyvendinimą ir savo veiklos srityse atlikti valstybės mokslinio patarėjo (kolektyvinio eksperto) funkcijas;
• išsakyta Tarybos nuomonė dėl universitetų vaidmens mokslo ir studijų sistemoje. Universitetai turi dalyvauti, įgyvendinant visus nacionalinius mokslo tikslus, o jų vykdomi mokslo tyrimai ne tik turi laiduoti aukštą teikiamo išsimokslinimo lygį, bet ir tapti pagrindu kitose institucijose vykdomiems taikomiesiems tyrimams ir technologinės plėtros darbams. Universitetų mokslo institutai, vykdydami tarptautiniu mastu reikšmingus arba valstybės ūkiui ir visuomenės gyvenimui aktualius mokslinius tyrimus, savo veikla pirmiausia turi padėti kelti universitetinių studijų kokybę plačiąja prasme (mokslinio darbo metodikos įgūdžių, dėstytojų kvalifikacijos ugdymo, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo ir pan.). Valstybės mokslo įstaigų statusą turinčių institucijų Taryba pasiūlė atsisakyti;
• daug dėmesio skirta studijų klausimams. Parengtos dvi studijos: „Universitetinių ir neuniversitetinių studijų plėtotės koncepcijos metmenys“ ir „Magistrantūra Lietuvos aukštosiose mokyklose: būklė ir tobulinimo gairės“. Su Lietuvos aukštojo mokslo reforma siejosi mokamo mokslo aukštosiose mokyklose klausimai. Taryba pateikė Vyriausybei rekomendacijas, kaip nuo 1999–2000 mokslo metų padidinti valstybės finansuojamų vietų skaičių aukštosiose mokyklose, nurodė priežastis, tuo metu ribojusias studentų skaičių aukštosiose mokyklose. Taryba laikėsi nuomonės, kad valstybinėse aukštosiose mokyklose gali būti ir valstybės nefinansuojamų studijų vietų;
• pateikti siūlymai dėl Lietuvos mokslo ir studijų sistemos veiklą reguliuojančių norminių aktų suderinimo su Europos Sąjungos dokumentais, dalyvaujant Europos Sąjungos ir NATO mokslo komiteto organizuotuose Europos mokslo ir studijų sistemos reformoms skirtuose pasitarimuose;
• parengta nauja „Lietuvos mokslo ir studijų sistemos plėtotės strateginių nuostatų – 2000” redakcija, numatanti priemones, kurios didintų Lietuvos mokslo ir studijų sistemos veiksmingumą, institucijų veiklos ir studijų kokybės gerinimo būdus, mokslo ir studijų sistemos struktūros tobulinimo kelius, racionalesnio ir su darbų rezultatais labiau susieto mokslo ir studijų finansavimo būdus;
• dalyvauta rengiant naująjį Mokslo ir studijų įstatymą. Taryba siūlė, kad konkrečių mokslo ir studijų sistemos sričių bei institucijų veiklą turėtų reglamentuoti specialieji įstatymai: Aukštojo mokslo įstatymas ir Mokslo tyrimų finansavimo įstatymas, valstybės technologinę raidą, inovacijas ir mokslo žinių panaudojimo ūkyje skatinimą reglamentuojantis įstatymas. 2000 m. buvo priimtas Aukštojo mokslo įstatymas, reglamentuojantis aukštosioms mokykloms skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirtį;
• buvo siekiama palaipsniui didinti konkursinio programinio mokslinių tyrimų finansavimo dalį, išlaikant racionalias įvairių finansavimo būdų proporcijas. Konkursinis finansavimas vykdytas per Mokslo ir studijų departamento finansuojamas valstybines mokslo programas ir per Lietuvos valstybinį mokslo ir studijų fondą. 2000 m. mokslinių tyrimų finansavimo dalis sudarė mažiau kaip dešimtadalį tyrimams finansuoti skiriamų lėšų;
• parengta „Valstybinių aukštųjų mokyklų studijų kainos, išlaidų moksliniams tyrimams bei veiklai, tiesiogiai nesusijusiai su studijų organizavimu ir aptarnavimu, skaičiavimo metodika“.

Mokslo ir studijų įstatymas numatė, kad valstybės biudžeto lėšų paskirstymą Vyriausybė tvirtina, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos atliktą finansavimo projektų ekspertizę. Tarybos kolegija iš nuolatinių ekspertų komisijų pasiūlytų ekspertų sudarė dvi specializuotas laikinąsias ekspertų komisijas: Vertinimo komisiją ir Finansavimo komisiją.

Komisijų paskirtis – kaupti duomenis apie mokslo ir studijų institucijų veiklos vertinimo ir finansavimo metodikas Lietuvoje ir kitose valstybėse, jas analizuoti, rengti siūlymus dėl institucijų veiklos vertinimo rezultatų ir finansavimo sąsajų, rengti institucijų mokslinės veiklos rezultatų apžvalgas, teikti siūlymus dėl lėšų pasiskirstymo pagal mokslų sritis, vertinti, kaip veiksmingai mokslo ir studijų institucijos naudoja valstybės biudžeto lėšas.

Lietuvos mokslo taryba didelį dėmesį skyrė mokslininkų rengimui, jų kvalifikacijai, ginamų disertacijų lygiui ir kokybei:

parengtas „Daktaro disertacijai ir habilitacijai pripažįstamų Lietuvos periodinių ir tęstinių leidinių sąrašas“ (1998 m.);

Laikinoji ekspertų komisija peržiūrėjo 1997–1999 m. apgintas humanitarinių mokslų srities daktaro ir habilituoto daktaro disertacijas ir konstatavo, kad Vyriausybės nustatytus reikalavimus atitiko 79 proc. apgintų daktaro disertacijų ir tik 36 proc. habilitacinių darbų;

parengta „Doktorantūros būklės Lietuvos mokslo studijų institucijose studija“. Joje pateikti siūlymai dėl Aukštojo mokslo įstatymo nuostatų, susijusių su doktorantūra, įgyvendinimo, doktorantūros tolesnės plėtotės, jaunų mokslininkų išsaugojimo Lietuvos mokslo ir studijų sistemoje. Atkreipė dėmesį, kad, norint išlaikyti ir stiprinti visoms valstybės veiklos sritims būtiną intelektinį potencialą, kasmet turi būti parengiama 300–400 mokslo daktarų;

pateikti siūlymai dėl „Doktorantūros nuostatų“, „Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimų”, „Konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas eiti organizavimo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo tvarkos“ ir „Pedagoginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos“ tobulinimo;

parengtas „Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų sistemos bendrųjų nuostatų“ pakeitimų projektas, kuriuo įgyvendinta Aukštojo mokslo įstatyme numatyta doktorantūros studijų ir daktaro disertacijų gynimo tvarka (2000 m.);

apsvarstytos Lietuvos narystės Europos Sąjungoje perspektyvos, derybų dėl pozicijų „Mokslas ir moksliniai tyrimai“ ir „Švietimas ir mokymas“ rezultatai bei Lietuvos dalyvavimo Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir plėtros programose patirtis. Konstatuota, kad šios srities finansavimas Lietuvoje lyginant su Europos Sąjungos valstybėmis yra nepakankamas, o verslo sektorius Lietuvoje moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skiria ypač mažai lėšų (0,02 proc. BVP);

buvo atliekama mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų teikimo Lietuvos mokslo ir studijų institucijose kvalifikacinė priežiūra, vertinant institucijų prašymus dėl doktorantūros ir habilitacijos teisės;

pradėti analizuoti mokslo ir studijų institucijų nutarimai suteikti mokslininkams mokslo laipsnius ir pedagoginius mokslo vardus. 1998 m. profesoriaus pedagoginis mokslo vardas patvirtintas 48 mokslininkams, docento – 135 mokslininkams, habilituoto daktaro mokslo laipsnis pripažintas 15 mokslininkų, daktaro mokslo laipsnis – 146 asmenims. Taryba toliau teikė siūlymus skirti valstybės stipendijas jauniesiems mokslininkams ir aukščiausiojo laipsnio valstybės stipendijas pasižymėjusiems mokslininkams. Tarybos nuolatinės nostrifikacijos komisijos nagrinėjo prašymus nostrifikuoti užsienyje įgytus mokslo laipsnius.