Pagal http://www.webometrics.info/en, pasaulyje yra 11 999 aukštosios mokyklos; t. y. 1,7 aukštosios mokyklos milijonui gyventojų. Europoje yra 6 050 aukštųjų mokyklų, t. y. 8 aukštosios mokyklos milijonui gyventojų. Europos Sąjungoje yra 3 313 aukštųjų mokyklų. Tai sudaro 6,5 aukštosios mokyklos vienam milijonui gyventojų.
Penkiuose didžiausiuose universitetuose (VU, KTU, LSMU, VGTU ir VDU) studijuoja apie 80 proc. valstybės finansuojamų studentų. Šie universitetai gauna per 75 proc. viso universitetams skiriamo valstybės finansavimo.
Visose nevalstybinėse universitetinėse aukštosiose mokyklose studijuoja mažiau kaip 5 proc. visų studentų.
Kas formuoja „viešąją nuomonę“?
Žurnale „Veidas“ (2017 m. vasario 8 d.) pateikta lentelė apie Europos universitetų susijungimus (pagal MOSTA duomenis).
Būtina atkreipti dėmesį į akivaizdų duomenų klastojimą. Pvz., Estijoje tebeveikia visi 6 valstybiniai universitetai, t. y. 4,6 valstybinio universiteto milijonui gyventojų. Tik išnyko 9 prieš 15–20 metų įkurti privatūs universitetai.
Lietuvoje susijungė Kauno medicinos universitetas ir Veterinarijos akademija. Muzikos ir teatro akademijos filialas Kaune susijungė su Vytauto Didžiojo universitetu, VU Tarptautinio verslo mokykla prijungta prie Vilniaus universiteto, Vilniaus verslo teisės akademija ir Verslo ir vadybos akademija susijungė į Kazimiero Simonavičiaus universitetą. Kauno technologijos universitetas įsigijo ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą. Jungiasi Vytauto Didžiojo universitetas su Lietuvos edukologijos universitetu. Uždaryta Žemaitijos kolegija. Keturių universitetų – VDU, LEU, ŠU ir KU – klasterio idėja taip pat neatšaukta. Taigi Lietuvoje įvyko aiškiai daugiau negu 1 susijungimas, santykinai susijungė bent dešimt kartų daugiau universitetų negu Vokietijoje arba Lenkijoje.
1. Visų sričių (ekonomikos, edukologijos, sveikatos apsaugos, politikos ir viešojo valdymo, ir pan.) „žinovas“ Rimvydas Valatka „Aktualijų studijoje“ 2016 m. rugsėjo 22 d. teigė, kad „Lietuvoje yra 46 aukštosios mokyklos“, o normalu turėti „vieną su trupučiu aukštąją mokyklą 1 mln. gyventojų“. Taigi, anot R. Valatkos, Lietuvoje reikėtų uždaryti ne tik visus valstybinius (tarp jų ir Vilniaus) universitetus, bet ir visas kolegijas (tarp jų ir Šv. Ignaco Lojolos bei Kolpingo kolegijas), Europos humanitarinį universitetą, skirtą Baltarusijos studentų studijoms, Baltstogės universiteto filialą, LCC tarptautinį krikščioniškąjį universitetą, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą, Kazimiero Simonavičiaus universitetą. Liktų tik 3 kunigų seminarijos su 30 studentų klierikų.
2. „Aktualijų studijoje“ 2016 m. spalio 28 d. vedėjas R. Geleževičius aiškino, kad „Lietuvoje yra 40 universitetų, o Estijoje tik 3“. Laidoje dalyvavo prof. A. Bielskis, prof. L.Bielinis ir Seimo narys G. Kirkilas, bet nė vienas to nepaneigė.
3. LR Prezidentės 2016 m. metiniame pranešime sakoma: „Lietuva vis dar leidžia sau prabangą turėti 45 aukštąsias mokyklas ir 1800 studijų programų, kai Europos Sąjungos vidurkis – 5 universitetai milijonui gyventojų.“ Šaltinis: https://www.lrp.lt/lt/kalbos/metiniai-pranesimai/2016-m./25366.
4. Pasak LR Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno, „labai lengva padvigubinti dėstytojų atlyginimus – užtenka uždaryti pusę universitetų“. Nebent tarp jų ir bent 4 didžiuosius…
5. Pretendentas į Vilniaus universiteto tarybos narius Giedrius Dusevičius (UAB „Inus“) pareiškė, kad „optimizavus aukštųjų mokyklų tinklą galima sutaupyti iki 100 mln. eurų per metus…“, nors visos aukštosios mokyklos iš biudžeto gauna tik apie 220 mln. eurų.
Atlyginimai
Mokslo darbuotojų ir dėstytojų vidutiniai atlyginimai yra išreikšti minimaliais mėnesiniais atlyginimais (MMA) ir apskaičiuoti pagal Vyriausybės patvirtintus koeficientus. Šiuo metu apie 60 proc. dėstytojų universitetuose dirba ne visu etatu, o pragyvenimui užsidirba kitur. Pastarojo dešimtmečio rektorių atlyginimai įvertinti ir iš žiniasklaidos, ir iš Valstybės kontrolės ataskaitų.
Vyriausybės nutarimus reikia vykdyti
2008 m. LRV nutarime konstatuota, kad „žemiausių pareigybių akademinių darbuotojų tarnybiniai atlyginimai padidėjo vidutiniškai 60 proc., kitų – vidutiniškai 45 proc. Tačiau to nepakanka mokslo ir studijų sistemos pertvarkos tikslams įgyvendinti. Kad mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokestis būtų konkurencingas darbo rinkoje, būtina užtikrinti ilgalaikį jo didėjimą.
Cituojame LRV 2008 m. gegužės 28 d. Nr. 509 nutarimą „Dėl Mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2009–2011 metų programos patvirtinimo“. Šiuo nutarimu buvo patvirtinta „Mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2009–2011 metų programa“. Programos paskirtis – numatyti mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio didinimą iki 2011 m.
Programoje teigiama:
„4. Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis yra pasirinkusi žinių visuomenės kūrimo kelią ir iškėlusi sau tikslą tapti konkurencinga šalimi, kurioje žiniomis grįsta ekonomika užtikrintų aukštą gyvenimo lygį ir socialiai saugią visuomenės plėtrą. Studijos, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra yra kertinės žinių visuomenės kūrimo atramos, kartu su inovacijų kūrimu sudarančios vadinamąjį „žinių trikampį. <…> Ypač didelę grėsmę šalies mokslui ir studijoms kelia smukęs mokslininko karjeros prestižas, vidutinio amžiaus ir jaunų tyrėjų bei dėstytojų stoka, grėsmingai didėjantis „protų nuotėkis“ į konkuruojančias užsienio šalis. Šioms problemoms spręsti reikia neatidėliotinų sprendimų ir prioritetinės paramos ilgalaikei mokslo ir studijų plėtrai.
5. <…> Tačiau sėkminga pertvarka neįmanoma esant nekonkurencingam mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo apmokėjimui.
6. Šiuo metu mokslo ir studijų institucijų darbuotojų atlyginimas mažesnis nei atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų atlyginimas viešojo administravimo institucijose, versle, taip pat užsienio šalių mokslo ir studijų institucijose. Nepadidinus atlyginimų, neįmanoma išspręsti „protų nuotėkio“ problemos.
7. Aukštosiose mokyklose nėra konkurencijos užimti dėstytojo pareigybę. Siekdami daugiau uždirbti, dėstytojai priversti dėstyti keliose aukštosiose mokyklose. Tai neskatina konkrečioje aukštojoje mokykloje kurti bendros mokslinės aplinkos, kurios pagrindas – dėstytojų dalyvavimas mokslinių tyrimų ir jų taikymo projektuose, dėstymo metodikų tobulinimas ir metodinių leidinių rengimas, abipusio pasitikėjimo aplinkos studentams perteikiant žinias ir ugdant gebėjimus, kurių reikia būsimajai profesinei veiklai, kūrimas.
8. Dėl mažų atlyginimų jaunieji specialistai nesirenka akademinės veiklos, todėl mokslo ir studijų institucijose labai aktuali personalo senėjimo problema. Jaunieji specialistai, įgiję tam tikrą profesinę patirtį, renkasi privatų sektorių arba viešojo administravimo institucijas, kuriose darbo užmokestis gerokai didesnis.
<…> 13. Šios programos tikslas – didinti tyrėjo ir dėstytojo profesijų patrauklumą, gerinti studijų kokybę ir stiprinti mokslinį šalies potencialą, užtikrinant ilgalaikį mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio didėjimą.
14. Šios programos uždavinys – užtikrinti, kad mažiausias tyrėjų ir dėstytojų atlyginimas viršytų vidutinį valstybės sektoriuje dirbančiųjų atlyginimą, atitinkamai didinant visų mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokestį.
<…> 16.1. Įgyvendinus šią programą, mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokestis padidės vidutiniškai 70 procentų, palyginti su jų darbo užmokesčiu, gautu 2008 m.
Tačiau 2008 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 1376 nurodyta: įrašyti 16.1 punkte vietoj skaičiaus „70“ skaičių „50“. Tai reiškia, kad ankstesnio pažado didinti atlyginimus atsisakoma ir žadama atlyginimus didinti 50 proc. Programos vykdymo terminas pratęsiamas dar metams – iki 2012 m. Programos 18-tas punktas išdėstomas taip: „Įgyvendinant šią programą, mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokestis nuo 2009 m. sausio 1 d. didinamas vidutiniškai 5,6 proc., o nuo 2011 m. sausio 1 d. – atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes ir vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kitimą.“
1 lentelė
Aukštosios mokyklos – milijonui gyventojų (universitetai ir kolegijos)
Eil. Nr. |
Valstybė | AM skaičius | AM sk./mln. gyv. |
1 | Latvija | 56 | 28 |
2 | Islandija | 8 | 26 |
3 | Estija | 31 | 24 |
4 | Kipras | 20 | 25 |
5 | Slovėnija | 38 | 19 |
6 | Lietuva | 45 | 15 |
7 | Danija | 79 | 14 |
8 | Šveicarija | 101 | 12 |
9 | Lenkija | 425 | 11 |
10 | Malta | 4 | 10 |
11 | JAV | 3305 | 10 |
12 | Airija | 47 | 10 |
13 | Kanada | 329 | 10 |
14 | Australija | 207 | 9 |
2 lentelė
Universitetų skaičius – milijonui gyventojų
Pagal „Universities Worldwide“ http://univ.cc/world.php
Eil. Nr. |
Valstybė | AM skaičius | AM sk./mln. gyv. |
1 | Islandija | 10 | 33 |
2 | Kipras | 16 | 20 |
3 | Latvija | 22 | 12 |
4 | Estija | 10 | 7,7 |
5 | Malta | 3 | 7,5 |
6 | JAV | 2075 | 6,4 |
7 | Šveicarija | 50 | 6 |
8 | Slovakija | 33 | 6 |
9 | Lietuva | 17 | 5,8 |
10 | Suomija | 31 | 5,6 |
11 | Danija | 31 | 5,4 |
12 | Airija | 24 | 5,2 |
13 | Bulgarija | 36 | 5 |
14 | Kanada | 146 | 4,2 |
15 | Australija | 51 | 2,2 |
3 lentelė
QS TopUniversities http://www.topuniversities.com/ 4 366 universitetai
Valstybė | AM skaičius | AM sk./mln. gyv. | |
Eil. Nr. |
|||
1 | Šveicarija | 63 | 7,5 |
2 | Islandija | 2 | 6,7 |
3 | Estija | 8 | 6,2 |
4 | Airija | 22 | 4,8 |
5 | Suomija | 25 | 4,5 |
6 | Lietuva | 13 | 4,4 |
7 | Izraelis | 22 | 2,9 |
8 | Latvija | 5 | 2,6 |
9 | Čekija | 26 | 2,5 |
10 | Europa | 1 658 | 2,3 |
11 | Kanada | 75 | 2,1 |
12 | JAV | 545 | 1,7 |
13 | Australija | 54 | 2,3 |
4 lentelė
Lietuvos universitetų finansavimas
Universitetas | Įkūrimo metai | Finansavimo iš valstybės biudžeto procentas nuo visų universitetų finansavimo atitinkamais metais |
|||
Valstybiniai universitetai |
1998 m. | 2009 m. | 2015 m. | ||
1 | Vilniaus universitetas | 1579 | 20 | 23,2 | 28 |
2 | Kauno technologijos universitetas |
1950 | 14,8 | 16,3 | 15 |
3 | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas |
1936 | 11,6 | 12,6 | 14,4 |
4 | Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
1969 | 9,5 | 12 | 11 |
5 | Vytauto Didžiojo universitetas |
1922 | 5,1 | 5,3 | 6,6 |
6 | Klaipėdos universitetas | 1991 | 6,3 | 4,6 | 4,1 |
7 | Lietuvos edukologijos universitetas |
1935 | 7,4 | 5,2 | 3,8 |
8 | Vilniaus dailės akademija | 1951 | 2,5 | 2,9 | 3,5 |
9 | Lietuvos muzikos ir teatro akademija |
1949 | 3,3 | 2,9 | 2,9 |
10 | Aleksandro Stulginskio universitetas |
1924 | 6,6 | 4,8 | 2,8 |
11 | Mykolo Romerio universitetas |
1990 | 7,1 | 3,7 | 2,7 |
12 | Šiaulių universitetas | 1954 | 3,7 | 4,6 | 2,6 |
13 | Lietuvos sporto universitetas |
1945 | 1,7 | 1,8 | 1,7 |
14 | Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademija |
1994 | – | – | – |
Penkiuose didžiausiuose universitetuose (VU, KTU, LSMU, VGTU ir VDU) studijuoja apie 80 proc. valstybės finansuojamų studentų. Šie universitetai gauna per 75 proc. viso universitetams skiriamo valstybės finansavimo.
Visose nevalstybinėse universitetinėse aukštosiose mokyklose studijuoja mažiau kaip 5 proc. visų studentų.