Ne universitetų skaičius – didžiausia problema

Pagal http://www.webometrics.info/en, pasaulyje yra 11 999 aukštosios mokyklos; t. y. 1,7 aukštosios mokyklos milijonui gyventojų. Europoje yra 6 050 aukštųjų mokyklų, t. y. 8 aukštosios mokyklos milijonui gyventojų. Europos Sąjungoje yra 3 313 aukštųjų mokyklų. Tai sudaro 6,5 aukštosios mokyklos vienam milijonui gyventojų.

Penkiuose didžiausiuose universitetuose (VU, KTU, LSMU, VGTU ir VDU) studijuoja apie 80 proc. valstybės finansuojamų studentų. Šie universitetai gauna per 75 proc. viso universitetams skiriamo valstybės finansavimo.

Visose nevalstybinėse universitetinėse aukštosiose mokyklose studijuoja mažiau kaip 5 proc. visų studentų.

Kas formuoja „viešąją nuomonę“?

Žurnale „Veidas“ (2017 m. vasario 8 d.) pateikta lentelė apie Europos universitetų susijungimus (pagal MOSTA duomenis).

Kaulakys 6 1
1 pav.Duomenys apie  universitetų jungimąsi Europoje

Būtina atkreipti dėmesį į akivaizdų duomenų klastojimą. Pvz., Estijoje tebeveikia visi 6 valstybiniai universitetai, t. y. 4,6 valstybinio universiteto milijonui gyventojų. Tik išnyko 9 prieš 15–20 metų įkurti privatūs universitetai.

Lietuvoje susijungė Kauno medicinos universitetas ir Veterinarijos akademija. Muzikos ir teatro akademijos filialas Kaune susijungė su Vytauto Didžiojo universitetu, VU Tarptautinio verslo mokykla prijungta prie Vilniaus universiteto, Vilniaus verslo teisės akademija ir Verslo ir vadybos akademija susijungė į Kazimiero Simonavičiaus universitetą. Kauno technologijos universitetas įsigijo ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą. Jungiasi Vytauto Didžiojo universitetas su Lietuvos edukologijos universitetu. Uždaryta Žemaitijos kolegija. Keturių universitetų – VDU, LEU, ŠU ir KU – klasterio idėja taip pat neatšaukta. Taigi Lietuvoje įvyko aiškiai daugiau negu 1 susijungimas, santykinai susijungė bent dešimt kartų daugiau universitetų negu Vokietijoje arba Lenkijoje.

 

Kaulakys 6 2
2 pav.Privačių ir valstybinių universitetų skaičiaus pokyčiai (27 ES valstybių duomenys)

 

1. Visų sričių (ekonomikos, edukologijos, sveikatos apsaugos, politikos ir viešojo valdymo, ir pan.) „žinovas“ Rimvydas Valatka „Aktualijų studijoje“ 2016 m. rugsėjo 22 d. teigė, kad „Lietuvoje yra 46 aukštosios mokyklos“, o normalu turėti „vieną su trupučiu aukštąją mokyklą 1 mln. gyventojų“. Taigi, anot R. Valatkos, Lietuvoje reikėtų uždaryti ne tik visus valstybinius (tarp jų ir Vilniaus) universitetus, bet ir visas kolegijas (tarp jų ir Šv. Ignaco Lojolos bei Kolpingo kolegijas), Europos humanitarinį universitetą, skirtą Baltarusijos studentų studijoms, Baltstogės universiteto filialą, LCC tarptautinį krikščioniškąjį universitetą, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą, Kazimiero Simonavičiaus universitetą. Liktų tik 3 kunigų seminarijos su 30 studentų klierikų.

2. „Aktualijų studijoje“ 2016 m. spalio 28 d. vedėjas R. Geleževičius aiškino, kad „Lietuvoje yra 40 universitetų, o Estijoje tik 3“. Laidoje dalyvavo prof. A. Bielskis, prof. L.Bielinis ir Seimo narys G. Kirkilas, bet nė vienas to nepaneigė.

3. LR Prezidentės 2016 m. metiniame pranešime sakoma: „Lietuva vis dar leidžia sau prabangą turėti 45 aukštąsias mokyklas ir 1800 studijų programų, kai Europos Sąjungos vidurkis – 5 universitetai milijonui gyventojų.“ Šaltinis: https://www.lrp.lt/lt/kalbos/metiniai-pranesimai/2016-m./25366.

4. Pasak LR Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno, „labai lengva padvigubinti dėstytojų atlyginimus – užtenka uždaryti pusę universitetų“. Nebent tarp jų ir bent 4 didžiuosius…

5. Pretendentas į Vilniaus universiteto tarybos narius Giedrius Dusevičius (UAB „Inus“) pareiškė, kad „optimizavus aukštųjų mokyklų tinklą galima sutaupyti iki 100 mln. eurų per metus…“, nors visos aukštosios mokyklos iš biudžeto gauna tik apie 220 mln. eurų.

 

Atlyginimai

Mokslo darbuotojų ir dėstytojų vidutiniai atlyginimai yra išreikšti minimaliais mėnesiniais atlyginimais (MMA) ir apskaičiuoti pagal Vyriausybės patvirtintus koeficientus. Šiuo metu apie 60 proc. dėstytojų universitetuose dirba ne visu etatu, o pragyvenimui užsidirba kitur. Pastarojo dešimtmečio rektorių atlyginimai įvertinti ir iš žiniasklaidos, ir iš Valstybės kontrolės ataskaitų.

graf

Vyriausybės nutarimus reikia vykdyti

2008 m. LRV nutarime konstatuota, kad „žemiausių pareigybių akademinių darbuotojų tarnybiniai atlyginimai padidėjo vidutiniškai 60 proc., kitų – vidutiniškai 45 proc. Tačiau to nepakanka mokslo ir studijų sistemos pertvarkos tikslams įgyvendinti. Kad mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokestis būtų konkurencingas darbo rinkoje, būtina užtikrinti ilgalaikį jo didėjimą.

 

Cituojame LRV 2008 m. gegužės 28 d. Nr. 509 nutarimą „Dėl Mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2009–2011 metų programos patvirtinimo“. Šiuo nutarimu buvo patvirtinta „Mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2009–2011 metų programa“. Programos paskirtis – numatyti mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio didinimą iki 2011 m.

 

Programoje teigiama:

„4. Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis yra pasirinkusi žinių visuomenės kūrimo kelią ir iškėlusi sau tikslą tapti konkurencinga šalimi, kurioje žiniomis grįsta ekonomika užtikrintų aukštą gyvenimo lygį ir socialiai saugią visuomenės plėtrą. Studijos, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra yra kertinės žinių visuomenės kūrimo atramos, kartu su inovacijų kūrimu sudarančios vadinamąjį „žinių trikampį. <…> Ypač didelę grėsmę šalies mokslui ir studijoms kelia smukęs mokslininko karjeros prestižas, vidutinio amžiaus ir jaunų tyrėjų bei dėstytojų stoka, grėsmingai didėjantis „protų nuotėkis“ į konkuruojančias užsienio šalis. Šioms problemoms spręsti reikia neatidėliotinų sprendimų ir prioritetinės paramos ilgalaikei mokslo ir studijų plėtrai.

5. <…> Tačiau sėkminga pertvarka neįmanoma esant nekonkurencingam mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo apmokėjimui.

6. Šiuo metu mokslo ir studijų institucijų darbuotojų atlyginimas mažesnis nei atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų atlyginimas viešojo administravimo institucijose, versle, taip pat užsienio šalių mokslo ir studijų institucijose. Nepadidinus atlyginimų, neįmanoma išspręsti „protų nuotėkio“ problemos.

7. Aukštosiose mokyklose nėra konkurencijos užimti dėstytojo pareigybę. Siekdami daugiau uždirbti, dėstytojai priversti dėstyti keliose aukštosiose mokyklose. Tai neskatina konkrečioje aukštojoje mokykloje kurti bendros mokslinės aplinkos, kurios pagrindas – dėstytojų dalyvavimas mokslinių tyrimų ir jų taikymo projektuose, dėstymo metodikų tobulinimas ir metodinių leidinių rengimas, abipusio pasitikėjimo aplinkos studentams perteikiant žinias ir ugdant gebėjimus, kurių reikia būsimajai profesinei veiklai, kūrimas.

8. Dėl mažų atlyginimų jaunieji specialistai nesirenka akademinės veiklos, todėl mokslo ir studijų institucijose labai aktuali personalo senėjimo problema. Jaunieji specialistai, įgiję tam tikrą profesinę patirtį, renkasi privatų sektorių arba viešojo administravimo institucijas, kuriose darbo užmokestis gerokai didesnis.

<…> 13. Šios programos tikslas – didinti tyrėjo ir dėstytojo profesijų patrauklumą, gerinti studijų kokybę ir stiprinti mokslinį šalies potencialą, užtikrinant ilgalaikį mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio didėjimą.

14. Šios programos uždavinys – užtikrinti, kad mažiausias tyrėjų ir dėstytojų atlyginimas viršytų vidutinį valstybės sektoriuje dirbančiųjų atlyginimą, atitinkamai didinant visų mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokestį.

<…> 16.1. Įgyvendinus šią programą, mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokestis padidės vidutiniškai 70 procentų, palyginti su jų darbo užmokesčiu, gautu 2008 m.

Tačiau 2008 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 1376 nurodyta: įrašyti 16.1 punkte vietoj skaičiaus „70“ skaičių „50“. Tai reiškia, kad ankstesnio pažado didinti atlyginimus atsisakoma ir žadama atlyginimus didinti 50 proc. Programos vykdymo terminas pratęsiamas dar metams – iki 2012 m. Programos 18-tas punktas išdėstomas taip: „Įgyvendinant šią programą, mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokestis nuo 2009 m. sausio 1 d. didinamas vidutiniškai 5,6 proc., o nuo 2011 m. sausio 1 d. – atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes ir vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kitimą.“

 

 

 

1 lentelė
Aukštosios mokyklos – milijonui gyventojų (universitetai ir kolegijos)

Eil.
Nr.
Valstybė  AM skaičius AM sk./mln. gyv.
1 Latvija  56 28
2 Islandija 8 26
3 Estija 31 24
4 Kipras 20 25
5 Slovėnija 38 19
6 Lietuva 45 15
7 Danija 79 14
8 Šveicarija 101 12
9 Lenkija 425 11
10 Malta  4 10
11 JAV 3305 10
12 Airija  47 10
13 Kanada 329 10
14 Australija 207 9

 

2 lentelė
Universitetų skaičius – milijonui gyventojų

Pagal „Universities Worldwide“ http://univ.cc/world.php

Eil.
Nr.
Valstybė  AM skaičius AM sk./mln. gyv.
1 Islandija 10 33
2 Kipras 16 20
3 Latvija  22 12
4 Estija  10 7,7
5 Malta 3 7,5
6 JAV 2075 6,4
7 Šveicarija 50 6
8 Slovakija 33 6
9 Lietuva 17 5,8
10 Suomija 31 5,6
11 Danija 31 5,4
12 Airija 24 5,2
13 Bulgarija  36 5
14 Kanada 146 4,2
15 Australija 51 2,2

3 lentelė
QS TopUniversities http://www.topuniversities.com/ 4 366 universitetai

Valstybė  AM skaičius AM sk./mln. gyv.
Eil.
Nr.
1 Šveicarija 63 7,5
2 Islandija 2 6,7
3 Estija 8 6,2
4 Airija 22 4,8
5 Suomija 25 4,5
6 Lietuva 13 4,4
7 Izraelis 22 2,9
8 Latvija 5 2,6
9 Čekija 26 2,5
10 Europa 1 658 2,3
11 Kanada 75 2,1
12 JAV 545 1,7
13 Australija 54 2,3

4 lentelė
Lietuvos universitetų finansavimas

Universitetas Įkūrimo metai Finansavimo
iš valstybės biudžeto procentas nuo visų universitetų finansavimo
atitinkamais metais 
Valstybiniai
universitetai
1998 m. 2009 m. 2015 m.
1 Vilniaus universitetas 1579 20 23,2 28
2 Kauno technologijos
universitetas
1950 14,8 16,3 15
3 Lietuvos sveikatos mokslų
universitetas
1936 11,6 12,6 14,4
4 Vilniaus Gedimino technikos
universitetas
1969 9,5 12 11
5 Vytauto Didžiojo
universitetas
1922 5,1 5,3 6,6
6 Klaipėdos universitetas 1991 6,3 4,6 4,1
7 Lietuvos edukologijos
universitetas
1935 7,4 5,2 3,8
8 Vilniaus dailės akademija 1951 2,5 2,9 3,5
9 Lietuvos muzikos ir teatro
akademija
1949 3,3 2,9 2,9
10 Aleksandro Stulginskio
universitetas
1924 6,6 4,8 2,8
11 Mykolo Romerio
universitetas
1990 7,1 3,7 2,7
12 Šiaulių universitetas 1954 3,7 4,6 2,6
13 Lietuvos sporto
universitetas
1945 1,7 1,8 1,7
14 Generolo J. Žemaičio
Lietuvos karo akademija
1994

Penkiuose didžiausiuose universitetuose (VU, KTU, LSMU, VGTU ir VDU) studijuoja apie 80 proc. valstybės finansuojamų studentų. Šie universitetai gauna per 75 proc. viso universitetams skiriamo valstybės finansavimo.
Visose nevalstybinėse universitetinėse aukštosiose mokyklose studijuoja mažiau kaip 5 proc. visų studentų.

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.