Šis įvykis pasaulyje kažkada plačiai nuskambėjo. Niujorko meras tuo metu turėjo daug rūpesčio, nes metro stotis buvo užplūdę visokiausi „vėjo tresto darbuotojai“, t. y. benamiai, kuriuos mes dažniausiai vadiname bomžais. Policija juos išgainiodavo, tačiau netrukus jie vėl susirinkdavo. Tada merui kažkas patarė, kad per metro stočių garsiakalbius reikia pradėti transliuoti puikią klasikinę muziką. Benamiai, baisiausiai žviegdami ir keikdamiesi, iš metro stočių išsilakstė.
Taigi, suprantama, kodėl Rimvydas Valatka, vos išgirdęs apie ugdymo dvasingumą, prapliupo keiktis. Nuolat purvynų tematikoje besikapstančio komentatoriaus nervai nebeišlaikė…
Gal tokią pamoką derėtų gerai išmokti ir mūsų neseniai išrinktai Seimo daugumai, ir Vyriausybei? Kai koks nors „dėmesio centre“ nuolat sėdintis veikėjas puola aiškinti, kad „jūs neturite patirties, neturite įtakos, esate nemokšos ir pan.“, pasiūlykite jam pasiklausyti Mocarto ar Bacho. Kai panašaus plauko žinovai puola tyčiotis iš bet kokios užuominos apie tautos kultūros paveldą ar atokesnių regionų ūkio atkūrimą, pasiūlykite jiems tyliai vienumoje sugiedoti „Lietuvos himną“ ar „Lietuva brangi“. J. J.