Baltas, baltas, kaip vyšnios viršūnė,
Žydro veido, kaip žydras dangus,
Kaip vėlė, kaip vėlė nemarūnė
Per pasaulį keliauja žmogus.
Bernardas Brazdžionis. Per pasaulį keliauja žmogus (Pirmoji laida – 1943 m., Kaunas; antroji laida – 1944 m., Kaunas; trečioji laida – 1949 m, „LUX“ leidykla, Schwertschlag, Fellbach, Vokietija)
Tauriojo Sąjūdžio laikų mano bendražygis, filmų kūrėjas, dizaineris, fotografas Jonas Jakimavičius pakvietė mane padainuoti savo gimtinėn Pasvalin, iš kurio kažkada Amerikon išvykęs tūlas vandrauninkas, sunarstęs graudžią dainą:
„Užaugau Pasvaly, pas savo tėvelį,
išėjau vandravot, sau laimės paieškot“,
ir ją mums visiems ilgai atminčiai ir graudiems pasidainavimams, pakvietė, kur M. Katiliškio bibliotekos, švenčiančios savo aštuoniasdešimties metų gyvavimo sukaktį, darbuotojai buvo surengę savo kraštiečio, tautos šauklio, iškiliojo Poeto Bernardo Brazdžionio šimto dešimtųjų gimimo metinių paminėjimą. Jonas yra susukęs puikų filmą, poetui viešint gimtinėje, jo vaizdingos nuotraukos džiugina pasvaliečius, vis primindamos ir neleisdamos užmiršti savojo Poeto.
Pasvaliečiai labai myli savo krašto taurųjį žmogų. Bibliotekos salė buvo pilnut pilnutėlė jį tebeatsimenančių ir jo nemačiusių. Labai nudžiugino puiki Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos moksleivių, padedant mokytojoms Reginai Grubinskienei ir Vitalijai Indrišionienei, parengta programa su Poeto eilėmis ir joms pritaikyta muzika. Gražu buvo klausytis, kai gimnazistai jausmingai, neatmestinai deklamavo ir dainavo savo garbiojo kraštiečio eiles, išsamiai pasakojo apie Poeto gyvenimą ir kūrybą.
Kai mūsų kraštas tiesiog garuote garavo tautos atbudimo, pakilimo karščiu, 1989 m. Poetas, jau peržargstęs aštuonerius savo dienų dešimtmečių slenksčius, bet žvalus, džiugus ir gyvybingas, pluošė, vaikščiojo po savo gimtąsias vietas. Tuo metu buvęs Kultūros skyriaus vedėjas Vidutis Lauraitis lydėjo Poetą per jo apdainuotus, eilėse išmyluotus Stebeikėlius, Žadeikius, Krinčiną, užtat ir turėjo ką gausiai, iškalbingai prisimint iš tų pasivaikščiojimų su Poetu po jo mintyse ir svajonėse išliūliuotas vieteles…
Malonu buvo klausytis Suaugusiųjų švietimo skyriaus metodininkės Gražinos Sakalauskienės, Lijanos Markevičienės, direktorės Danguolės Abazoriūnienės kalbų – ir vis apie mieląjį Poetą. Savo fotografijų parodą „Sugrįžimas Tėvynėn“ pristatė Jonas Jakimavičius. Jis dar surezgė ir savo kraštiečių paegzaminavimą: dovanojo nuotraukas su Poetu išvardijusiam daugiausia Poeto slapyvardžių. O jų būta apie dvi dešimtis, ne tik žinomiausias Vytės Nemunėlio su Rudnosiuku Meškiuku. Nuotraukų gavo ir padeklamavę Bernardo eilėraščių. Jonas yra filmavęs, fotografavęs ir savo kraštiečius, jų visokiausius susiėjimus, rašytojo pasvaliečo Jono Mikelinsko bibliotekos atidarymą ir visokių kitokių saviškių pasibuvimų.
Aš padainavau, pagiedojau ir paskaičiau Bernardo eilių. Grožėjausi unikaliąja, išskirtine, taupiąja, greitakalbe pasvaliečių šnekta, prašiau kasdien šnekėti tik ja, ypač vaikų – ją gerai išmokti ir niekada neužmiršti. Buvo pristatyta paroda „Bernardo Brazdžionio asmenybės atskleisties ženklai fotografijose ir dokumentuose“ ir parodytas filmas.
Latakų latakais liūtys nuėjo,
O mano tėviškės tuščios sodybos
Vis nesitraukia pagairėje vėjo
Iš amžinosios sargybos…
Bernardas Brazdžionis