2017 m. vasario 13 d. Klaipėda
Į viešą diskusiją susirinkusieji, atsižvelgdami į aukštojo mokslo ir studijų tinklo Lietuvoje pertvarkos svarbą, darnios regionų plėtros politikos, Lietuvos kaip jūrinės valstybės vystymosi prioritetus bei Klaipėdos miesto ir Vakarų Lietuvos bendruomenių, verslo, savivaldybių ir institucijų poreikius,
pažymi, kad Klaipėda nuo artimiausių Lietuvos universitetinių miestų yra nutolusi 160–200 km, todėl autonominio universiteto, užtikrinančio aukštą mokslo bei studijų kokybę, buvimas vieninteliame Lietuvos uostamiestyje, kuris yra nacionalinio energetinio saugumo bei tranzito garantas, svarbus šalies gynybai, darniai raidai ir gerovei, yra nacionalinio lygio prioritetas bei regioninės politikos sudedamoji dalis;
konstatuoja, kad aukštojo mokslo ir studijų institucijos Klaipėdoje buvo pradėtos kurti tarpukariu, o 1991 m. Universitetas sujungė nuo 1959–1971 m. įsteigtus fakultetus, taigi šiuo metu Universitetas tęsia prieš šešis dešimtmečius pradėtas formuoti akademines tradicijas ir turi brandžią, jau kelias kartas skaičiuojančią akademinę bendruomenę, tai yra stiprus ir pastebimas mokslinis potencialas Vakarų Lietuvoje, kai kuriose srityse veikiantis ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygiu, išugdęs ne vieną Lietuvoje ar globaliai pastebimą lyderį bei talentą;
atkreipia dėmesį, kad pasaulyje universitetų dydis (studentų ar fakultetų bei katedrų skaičius) nėra pagrindinis jų veiklos ir svarbos vertinimo kriterijus, nes daug didesnę svarbą turi universitetų poveikis žmogui kaip individui ir bendruomenėms, o šiuo aspektu Klaipėdos universitetas ir jo mokslininkai Vakarų Lietuvoje yra be konkurencijos veikiantis mokslo židinys su plačiu, pastebimu akademiniu ir intelektualiniu potencialu;
neabejoja, kad aukštasis universitetinis mokslas Klaipėdoje (autonominis Klaipėdos universitetas) yra ne tikslas, bet priemonė tikslams siekti, t. y. užtikrinti darnią uostamiesčio ir regiono raidą, mažinti regionų atskirtį ir emigracijos į užsienį mastus;
vertina pastaraisiais metais Klaipėdos universitete atliktas struktūrines reformas (mažinant fakultetų, katedrų, administracijos ir studijų programų skaičių) bei atliktas ir dar vykdomas investicijas į Universiteto infrastruktūrą (nauji pastatai ir istorinių pastatų restauravimas);
pripažįsta, kad Klaipėdos universitetas, kaip ir apskritai mokslo bei studijų tinklas Lietuvoje, turi imtis esminių ir pastebimų savo veiklos reformų, kad būtų išskirtinis lyderis intelektualiniu potencialu Baltijos jūros regione ir kuo pastebimesnis nacionaliniu bei tarptautiniu mokslo lygiais;
reiškia palaikymą Klaipėdos universiteto bendruomenės iniciatyvai vėl imtis naujų pokyčių iš vidaus:
– pertvarkyti ir išgryninti studijų programų tinklą, sumažinus jų skaičių, pritraukti didesnį studentų skaičių į universitetines studijas, tuo artimiausiais metais stabilizuojant studentų skaičių Universitete;
– sumažinti Universiteto valdomo nekilnojamojo turto plotą, tuo sumažinant pastatų išlaikymo išlaidas;
– didinant išlaidas mokslui ir juo grįstoms studijoms ir mažinant išlaidas administravimui bei eksploatacijai;
siekiui plačiau bendradarbiauti su Klaipėdos ir viso regiono kolegijomis bei profesinio rengimo įstaigomis ir formuoti Vakarų Lietuvos mokslo ir studijų klasterį (racionaliau panaudojant infrastruktūrą; integruojant studijų programas, užtikrinant jų tęstinumą ir atsisakant vidinės konkurencijos studijų srityje; taikant Universitete vykdomų mokslinių tyrimų rezultatus profesinėse studijose kolegijose ir profesinio rengimo centruose);
pasisako už tai, kad Klaipėdos universitetas, atliepdamas Baltijos jūros regiono šalių, visos Lietuvos ir jos Vakarų regiono poreikius, plėtotų penkių mokslo krypčių (humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos) ir menų mokslo bei studijų veiklas, ypač stiprindamas bendradarbiavimą su Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalu, į mokslinių tyrimų lauką įtraukdamas giliosios geotermijos, atliekų tvarkymo ir kitas inovatyvias sritis, ir taip išliktų autonominiu klasikiniu vakarietišku universitetu, tačiau jūriniai mokslai visose kryptyse būtų prioritetas;
visuomenės veikėjas Vytautas Čepas
palaiko Klaipėdos miesto ir kitų regiono subjektų pasiryžimą reikšmingai prisidėti prie Klaipėdos universiteto stiprinimo bei Vakarų Lietuvos mokslo ir studijų klasterio formavimo;
remia LR švietimo ir mokslo ministerijos, Klaipėdos miesto, Klaipėdos universiteto bei kitų suinteresuotų pusių pasiryžimą bendradarbiauti, toliau plėtojant mokslą bei universitetines studijas Klaipėdos universitete;
ragina Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą, Vyriausybę ir kitas institucijas remti Klaipėdos universiteto bendruomenę, įgyvendinant naują vidinių reformų etapą, plėtojant plataus spektro mokslinius tyrimus ir jais grįstas studijas.
Mus telkia ir vienija laisva mintis bei jūros dvasia!
Asociacijos „Mano miestas – Klaipėda“ organizacinis komitetas