Semiotikos mokslas pasaulyje

Neturėk kitų dievų, tik mane vieną – taip skamba pagrindinis krikščionybės teiginys, kuris apsprendžia žmogaus priklausomumą venai ar kitai religijai. O kaip elgtis su žmonėmis, iš kurių reikia atrinkti pačius svarbiausius, reikšmingiausius asmenis visuomenėje?

Greimas Kasponis
Prof. dr. Karolis Rimtautas Kašponis

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasaulio visuomenė susirūpino ir 1945 m. įkūrė dvi organizacijas: Jungtinių Tautų Saugumo tarybą Niujorke ir Jungtinių Tautų specializuotą Švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją UNESCO Paryžiuje. Pastarosios tikslas – prisidėti prie pasaulio taikos ir saugumo stiprinimo, plėtojant bendradarbiavimą tarp tautų švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijos srityse. Šiandien UNESCO narėmis, su savo nacionalinėmis komisijomis ir savo atstovais Paryžiuje, yra 195 valstybės, tarp jų ir Lietuva.

Viena iš UNESCO veiklos funkcijų yra iškelti ypač nusipelniusius žmones pasauliniu ar regioniniu mastu tam tikrų įvykių (gimimo, mirties metinių ir pan.) proga. Kas dveji metai UNESCO skelbia minimų sukakčių sąrašą. Lietuvos Respublika į UNESCO priimta 1991 m. Buvo minimos šios sukaktys:

 

1997 m. – Martyno Mažvydo Katekizmo… išleidimo 450-osios metinės;

2002 m. – Ignoto Domeikos 200-osios gimimo metinės;

2004 m. – lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-osios metinės;

2011 m. – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-osios mirties metinės;

2011 m. – Česlovo Milošo 100-osios gimimo metinės;

2013 m. – Meilės Lukšienės 100-osios gimimo metinės;

2014 m. – Kristijono Donelaičio 300-osios gimimo metinės;

2015 m. – Mykolo Kleopo Oginskio 250-osios gimimo metinės;

2017 m. – Algirdo Juliaus Greimo 100-osios gimimo metinės.

Pateikęs Lietuvos Respublikos Seimo, Kultūros, Švietimo ir mokslo ministerijų rekomendacijas, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, bendraudamas su A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centru, parengė A. J. Greimo 100-ųjų gimimo metinių sukakties bylą. 2015 m. UNESCO Generalinės konferencijos Paryžiuje metu A. J. Greimo kandidatūrą oficialiai palaikė Prancūzijos, Estijos, Meksikos nacionalinės UNESCO komisijos, Brazilijos ir Italijos semiotikos centrai. Algirdas Julius Greimas tapo išrinktas kaip iškili pasaulio asmenybė. 2017 m. kovo 9 d. švenčiama jo 100-ųjų gimimo metinių sukaktis. 2017-ieji paskelbti A. J. Greimo metais. Minėdamos UNESCO sukaktis, valstybės įsipareigoja rengti toms sukaktims skirtus minėjimo renginius: konferencijas, paskaitas, parodas, knygų sutiktuves.

 

Lietuvoje kandidatais dar buvo: Theodoras von Grothussas (fizikas, chemikas), Pranciškus Skorina (leidėjas, vertėjas, rašytojas, mokslininkas), II Lietuvos Statuto patvirtinimo 450-ies metų sukaktis, Kazys Varnelis (dailininkas, muziejininkas).

Algirdas Julius Greimas – vienas iš semiotikos mokslo kūrėjų, vienos žymiausių pasaulyje Paryžiaus arba vadinamosios Greimo mokyklos pagrindėjas ir vadovas, įžymus kalbos teoretikas, lietuvių mitologijos tyrinėtojas, vienas žinomiausių lietuvių tarptautiniame mokslo pasaulyje, daugeliu požiūrių prilygintinas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui.

 

Įžymaus mokslininko gyvenimo ir darbų kelyje svarbiausią vaidmenį suvaidino prancūzų kultūra su savo pasaulinę šlovę pelniusiu mokslu, literatūra, menu. Ji daugiausia nulėmė reikšmingus mokslinės veiklos rezultatus. Tačiau gyvenimo periodas Lietuvoje taip pat buvo svarbus. Mąstydamas apie lietuviškąjį ir vakarietiškąjį prancūziškąjį gyvenimo laikotarpius, A. J. Greimas supranta tai kaip dviejų kultūrinių pasaulių sugyvenimą. Todėl mums tampa svarbūs visi jo gyvenimo laikotarpiai, kurie vienas kitą papildo, praturtina.

Greimas literaturos paroda
A. J. Greimo metams skirta literatūros paroda Šiaulių P. Višinskio bibliotekoje

Algirdas Julius Greimas, būdamas vienas iš semiotikos mokslo pagrindėjų, filosofo Džono Lechtės (John Lechte) klasifikavimu, yra greta Rolando Barteso (Roland Barthes), įžymaus pasaulio rašytojo Umberto Eko (Eco), Liuiso Hjelmslevo (Louis Hjelmslev), Julios Kristevos (Julia Kristeva), Šarlio Sanderso Pirso (Charles Sanders Peirce), Ferdinando Sosiūro (Ferdinand de Saussure), Cvetano Todorovo (Tzvetan Todorov), (Lechte, J. Penkiasdešimt pagrindinių šiuolaikinių mąstytojų; žr. Vilnius: Charibdė, 2001).

A. J. Greimas sukūrė bendrąją reikšmės teoriją ir ją išdėstė knygose prancūzų kalba, iš kurių svarbiausia yra „Struktūrinė semantika“ (prancūzų k., 1966), atnešusi jam pasaulinį pripažinimą. Taip pat sukūrė teoriją, aprašančią universalius ženklų sistemų sudarymo ir funkcionavimo principus. Pasak A. J. Greimo, sąmoninga ir nesąmoninga žmogaus veikla yra nuolatinis jam vertingų objektų įgijimas ar netekimas. Jis semiotiką laiko kalbinių ir nekalbinių ženklų sistemų prasmingumo mokslu, vadindamas jį moksliniu projektu. Semiotika, kaip teigia A. J. Greimas, nėra nei filosofija, nei literatūros teorija, nei lingvistika, nei muzikologija, o visus reikšmės pasaulius apglėbiantis mąstymo būdas. Ji greičiau palygintina su formaliomis kalbomis, logika, matematika. Ji ieško griežtų formalizavimo metodų (žr. Greimas A. J. Semiotika. Vilnius: Mintis. p. 6).

 

A. J. Greimo semiotikos mokykla buvo įkurta Prancūzijoje – šalyje, kuriai atstovauja tokie genialūs mąstytojai, kaip antai R. Dekartas (R. Descartes) ir B. Paskalis (B. Pascal), Volteras (Voltaire) ir Ž. Ž. Ruso (J. J. Rousseau), D. Didro (D. Diderot) ir Ž. P. Sartras (J.-P. Sartre), R. Rolanas (R. Rolland). Žmogus su ženklais susiduria visur, todėl suprantama, kad Hipokrato (V a. prieš Kristų) vartotam žodžiui semeion (ženklas), laikomam tekmerion (požymis, žymė, įrodymas, simptomas) sinonimu, ir buvo lemta tapti pagrindine semiotikos sąvoka.

 

A. J. Greimo semiotikos mokslo idėjos labiausiai paplito, buvo remiamos ir toliau plėtojamos JAV. Tačiau jo darbai buvo cituoti daugelyje šalių. 1966–1990 m. jie buvo cituoti 1911 kartų. Tai Nobelio premijos laureatų lygmuo. (Nobelio premijos laureatų citavimų vidurkis yra 900.) Cituoti A. J. Greimo darbai, jo idėjos rado atgarsį greta kalbos mokslų ir semiotikos, kitų mokslo šakų leidiniuose: psichologijos ir medicinos, psichiatrijos, meno, ekonomikos, teologijos, filosofijos, istorijos, informatikos, sociologijos, kriminologijos. Tęsinys – kitame numeryje

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.