Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos deleguota grupė kovo 8 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje susitiko su viceministru dr. Giedriumi Viliūnu, kuruojančiu aukštąjį mokslą. Susitikime dalyvavo Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas, „Mokslo Lietuvos“ vyr. redaktorius prof. dr. Jonas Jasaitis, LMS vicepirmininkė ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė, LMS vicepirmininkas, MRU prof. dr. Alvydas Baležentis, LMS tarybos narys Valentas Daniūnas, atsakingas už „Mokslo Lietuvos“ internetinę svetainę, ir Vilniaus universiteto profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas Leonidas Sakalauskas.
Susitikimo idėja kilo išryškėjus, kad akademinė bendruomenė turi ne tik operatyviai gauti informaciją apie Vyriausybės planus pertvarkyti mokslo ir studijų institucijas, bet ir pati aktyviai dalyvauti, tiek planuojant naujoves, tiek jas įgyvendinant. LMS pirmininkas prof. J. Jasaitis akcentavo, kad susidaryti išsamų planuojamų permainų vaizdą iš gana epizodiškų, o neretai ir prieštaringų žiniasklaidos pranešimų nėra įmanoma. Tai ypač išryškėjo per kovo pradžioje įvykusį susitikimą su LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku akad. Eugenijumi Jovaiša. Kai kurių žiniasklaidos leidinių akivaizdus priešiškumas neseniai išrinktai Seimo daugumai ir kitoms valdymo institucijoms trukdo akademinei bendruomenei nuolat dalyvauti pertvarkos procese. Prie tarpusavio supratimo neprisideda ir nepakankamai apgalvoti kai kurių valdžios atstovų neigiami pasisakymai apie aukštojo mokslo situaciją, studijų kokybę, mokslo ir verslo sinergiją.
Dalykiško, abipusio supratimo atmosferoje vykusio pokalbio metu pasikeista nuomonėmis apie planuojamą aukštojo mokslo pertvarką, ministerijos ir akademinės bendruomenės nuolatinio bendradarbiavimo sistemos sukūrimą, operatyvesnę informacijos sklaidą, mokslo populiarinimo ir kai kurių profesinių periodinių leidinių atkūrimo galimybes. Užsiminta ir apie mokslininkų veiklos vertinimo kriterijus, kurie negali būti vienodi gamtos, technologinių, socialinių ir humanitarinių mokslų atstovams. Paliesta ir planuojamos pertvarkos įtaka regionų raidai.
Viceministras dr. G. Viliūnas informavo apie kovo 6 d. suformuotą darbo grupę, kuri turi išnagrinėti ne tik iš aukštųjų mokyklų, bet ir iš savivaldybių, verslo asociacijų bei nevyriausybinių organizacijų gautus pasiūlymus ir iki balandžio 28 d. pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo bei išteklių konsolidavimo. Todėl šiandien dar per anksti kalbėti apie tai, kaip gali būti pertvarkytas Lietuvos universitetų tinklas. Siekiama parengti šiuolaikišką aukštųjų mokyklų infrastruktūros projektą, reformuoti mokytojų rengimo ir perkvalifikavimo sistemas, stiprinti bendrojo ugdymo ir profesinio rengimo kokybę.
Lietuvos mokslininkų sąjungos atstovai pabrėžė, kad akademinė bendruomenė gali tapti labai aktyvia pertvarkos procesų dalyve, jei valdymo institucijos nuolat bendradarbiaus su mokslo ir studijų institucijomis, jaunaisiais ir patyrusiais mokslininkais bei šakinėmis mokslininkų draugijomis. Lietuvos mokslininkai, per pastaruosius du dešimtmečius labai išplėtoję tarptautinius ryšius, dalyvaujantys daugiašaliuose projektuose ir tarptautinėse programose, yra sukaupę gana daug informacijos apie geriausių užsienio universitetų patirtį ir pasirengę ją pritaikyti savo institucijose. Todėl labai didelių abejonių kelia kai kurių valdžios struktūrų atstovų aiškinimai, kad pertvarkos planus galima parengti, nedalyvaujant mokslininkams, nes pastarieji esą „suinteresuoti asmenys“. LMS tarybos nariai pabrėžė, kad racionalūs sprendimai galimi, tik juos išsamiai aptariant „keturšalėje taryboje“, dalyvaujant visų suinteresuotų pusių – valdžios, mokslo, verslo ir plačiosios visuomenės – atstovams.
Mokslininkų sąjungos atstovai siūlė stiprinti mokslo populiarinimo sistemą, atkurti po 1990-ųjų pradėtus leisti, bet vėliau be valdžios palaikymo nustojusius eiti leidinius – dvikalbį (lietuvių ir anglų kalbomis) žurnalą „Mokslas ir Lietuva“, trijų Baltijos valstybių inteligentiją vienijusį žurnalą „Revue Baltique“. Didžiulė žala padaryta visai pedagogų, tarp kurių yra ir universitetų dėstytojai, bendruomenei, nutraukus jiems skirtų laikraščių ir žurnalų leidybą. Tai daro žalą ir pačioms valdymo institucijoms, nes jų nebepasiekia grįžtamoji informacija iš visų tipų švietimo ir ugdymo įstaigų. Nuo valstybės atkūrimo einant trečiam dešimtmečiui, nėra jokių abejonių, kad būtina stiprinti mokslininkų vaidmenį, kuriant ir įgyvendinant visą valstybės raidos strategiją. Dar šį rudenį yra galimybė sušaukti visuotinį Lietuvos mokslininkų suvažiavimą. Jau dabar būtina pradėti ruoštis XVI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumui, kuris galėtų įvykti, pasitikus mūsų valstybės atkūrimo 100-metį.
Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad ministerijos vadovų ir akademinės bendruomenės dialogas turi būti nuolatinis. Baigiant valandą trukusį pokalbį, sutarta, kad tokie susitikimai būtų reguliarūs. Viceministras dr. G. Viliūnas sutiko perskaityti pagrindinį pranešimą kovo 20 d. LR Seime planuojamoje konferencijoje „Mokslo ir studijų institucijų pažangos kryptys“ ir išsamiai apibūdinti planuojamos aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką. Kadangi konferencija bus transliuojama internetu, ši informacija bus pasiekiama visai akademinei bendruomenei. LMS informacija