Lietuviška sala Lenkijoje, esanti tarp trijų miestų – Suvalkų, Seinų ir Punsko, kurios 1939 m. kurį laiką nebuvo užėmę nei vokiečiai, nei rusai. Šiandien „Suvalkų koridoriumi“ pavadinta 103 km juosta, jungianti NATO ir ES šalis, aptarinėjama aukščiausio rango politikų bei kariškių ir įvardijama, kaip galimo konflikto tarp Rytų ir Vakarų vieta, kaip grėsmė visam regionui ir Europai. O tvarkytis siūloma mums patiems. Argi tas koridorius atsirado dėl mūsų kaltės?
Dar 2014 m. gegužės 23 d. Atkuriamojo Seimo nuo Klaipėdos deputatai raštu kreipėsi į JAV prezidentą Baraką Obamą, o atskirais laiškais ir į tuometinį Jungtinės Karalystės Ministrą pirmininką bei Prancūzijos Prezidentą. Šie laiškus gavo. Pacituosiu vieną laišką: „Kaip žinia, šalys nugalėtojos Antrajame pasauliniame kare Šiaurinę Prūsiją, kurios nemažą gyventojų dalį sudarė lietuviai, administruoti perdavė Rusijai, iki su Vokietija bus pasirašyta Taikos sutartis. Lietuvos valstybė, kuri pati tada buvo Rusijos okupuota, niekaip negalėjo apginti savo gentainių ar dalyvauti savo kaimynystėje esančio vokiško ir baltiško krašto esminį etninį pakeitimą rusais.“
Sovietų Sąjungos oficialioji pozicija skelbė, kad „Kenigsbergo sritis buvo perduoda SSRS siekiant visiems laikams užkirsti galimybę iš to krašto kilti bet kokiems kariniams konfliktams Europoje“. Šiandieninė padėtis yra visiškai priešinga toms intencijoms, nes šis kraštas pavojingai apginkluotas ir toliau ginkluojamas puolamaisiais ginklais. Šiandien Rusija, be jokių skrupulų, laužo tarptautines sutartis ir įsipareigojimus, o ilgalaikiu tikslu nurodo siekį atstatyti buvusios carinės Rusijos imperijos ribas.
Manome, kad šiaurinės Prūsijos administravimo klausimas ir Taikos konferencijos sušaukimas per ilgai užsigulėjo valstybių-nugalėtojų diplomatinėse lentynose ir tolimesnis atidėliojimas gali turėti katastrofiškų padarinių. Esame realistai ir suprantame, kad krašto etninė sudėtis liks ta, kurią suformavo sovietinis genocidas, nes buvusių jo gyventojų neliko, bet šalys nugalėtojos nedelsdamos gali Taikos konferencijoje nustatyti tokius administravimo principus, kurie neleistų Šiaurės Prūsijos paversti karinio bauginimo ar konflikto židiniu
Kad vokiečiai nenustebtų, kartu su dovanojama knyga apie „vilko vaikus“ Lietuvoje, panašaus turinio laiškus perdavėme daugumai Vokietijos parlamentarų. Laišką gavo ir Amerikos lietuviai. Matyt, visi tikėjo gera Kremliaus valia ir nieko nedarė. Vakar pasaulis sužinojo, kad iš Šiaurės Prūsijos rusų raketos, galinčios nešti ir branduolines galvutes, jau nutaikytas į Europos miestus.
Tad ar Lietuva kalta, kad Šiaurės Prūsija buvo perduota administruoti Rusijai? Lietuva neturėjo savo egzilinės vyriausybės Londone ir nebraižė pokario valstybių sienų, kaip kad darė Lenkijos vyriausybė Londone prieš 1943 m. konferenciją Teherane. Dabar formuojama nuomonė, kad Baltijos valstybės pačios kaltos, kad jų negalima apginti.
Ar egzistuotų šiandien Suvalkų koridorius, jeigu Prūsija būtų likusi Prūsija? Ar būtų šiandien Europos miestai pasirinkti rusiškų raketų taikiniais? Atsakymas aiškus. Vakarams nuolaidžiaujant, Šiaurės Prūsija atiteko Stalinui ir liko nebaigtu Europos saugumo architektūros elementu, kuris dabar pasirodė visu gražumu.
Rusijos prezidentas, sveikindamas naująjį JAV prezidentą, viešai padėkojo jam „už ilgus bendro darbo metus“(?!). Kalbama, kad su p. Donaldu Trumpu reikės persiderėti dėl saugumo Europoje ir pasaulyje. Taip, tikrai bus tokios derybos, bet esamoje situacijoje ES ir JAV turi išspręsti tai, ko nepadarė savo laiku, o jeigu negali, tai tegul garantuoja Baltijos valstybių saugumą kitomis priemonėmis.
Nesprendžiant Kaliningrado srities klausimo, visos kalbos apie Europos saugumą yra tik plepalai. Manau, kad Lietuva savo išlikimo vardan turi aktyviai formuoti tokią nuomonę, antraip kalbos apie Suvalkų trikampį ar Suvalkų koridorių neturi prasmės.