Ministerijos planai: kokybiškas švietimas kiekvienam, tarptautinio lygio mokslas
Po ketverių metų mokykla turi tapti vieta, kurioje gera kiekvienam. Tokį tikslą kelia švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, pristatydama planuojamus Švietimo ir mokslo ministerijos darbus. „Mūsų tikslas – kokybiškas švietimas kiekvienam, kur jis besimokytų, mieste ar kaime. Švietimas turi padėti įveikti socialinę atskirtį ir kiekvienam pasiekti pačių geriausių rezultatų. Antrasis, bet ne mažiau svarbus, tikslas – konkurencingas mokslas ir studijos“, – sako ministrė. Numatytos penkios pagrindinės Švietimo ir mokslo ministerijos darbų kryptys, stiprinant kokybę.
1. Darnus ir visapusiškas, laikmečio poreikius atitinkantis ugdymo turinys. Jau dabar peržiūrimos programos, derinant jas prie laikmečio iššūkių. Bus atnaujintos ne tik programos, bet ir ugdymo aplinka, metodai, mokymo priemonės. Pradinės ir pagrindinės mokyklos bus aprūpintos reikalingomis IT ir kitomis mokymosi priemonėmis, gamtos mokslų laboratorijomis.
2. Stiprus mokytojas. „Švietimas remiasi į mokytojus. Todėl norime jiems suteikti geras sąlygas dirbti ir tobulėti. Stiprinsime mokytojų prestižą. Pagrindinės mokytojų prestižo gerinimo kryptys yra trys: adekvatūs atlyginimai, aukšto lygio mokytojų rengimas ir į kokybę orientuota kvalifikacijos tobulinimo sistema“, – sako ministrė. Mokytojus rengs stipriausi šalies universitetai. Keisis mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistema. Nuo vienkartinių renginių bus pereita prie tęstinių programų, orientuotų į konkrečią konkrečiam mokytojui reikalingą kompetenciją. Bus didinami mokytojų atlyginimai. 2020 m. vidutinė mokytojo alga turėtų siekti 1000 eurų. Rengiamasi įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą – teisingesnį ir suteikiantį daugiau stabilumo, saugumo mokytojams. Nauja mokytojų darbo apmokėjimo tvarka padės sukurti palankesnes mokytojų karjeros sąlygas. Tikimasi pritraukti jaunų, talentingų mokytojų. 2020 m. mokytojai, kurių amžius – 30–49 metai, turėtų sudaryti 60 proc. visų pedagogų (2016 m. – 45,6 proc.).
3. Efektyvus švietimo ir mokslo institucijų valdymas ir tinklo pertvarka atliepiant valstybės, regionų, darbo rinkos poreikius
„Būtini pokyčiai profesinio mokymo ir aukštojo mokslo srityje, kad specialistų rengimas atitiktų darbo rinkos ir regionų bei visos šalies vystymosi poreikius, o aukštasis mokslas būtų kokybiškas ir konkurencingas. Tam reikia sutelkti resursus pertvarkant tinklą, keisti finansavimo sistemą“, – sako ministrė. 2020 m. bent du Lietuvos universitetai turėtų patekti į QS reitingo 500-uką (2016 m. buvo vienas). Planuojama įvesti nemokamas bakalauro studijas. Kiekvienas studijoms pakankamai pasirengęs Lietuvos abiturientas turės galimybę nemokamai įgyti aukštąjį išsilavinimą.
4. Švietimo prieinamumo didinimas, atskirties mažinimas. Numatoma kurti visos dienos mokyklas, skirti papildomą mokymosi laiką pagalbai mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumų. Mokinių, besimokančių kaimo ir miesto vietovėse, pasiekimų skirtumo taškai turėtų sumažėti beveik dvigubai: nuo 72 (2016 m.) iki 40 (2020 m.). „Norime, kad vaikai pasiektų puikių rezultatų, galėtų save maksimaliai atskleisti ir kad visa mokyklos bendruomenė – mokiniai, mokytojai – gerai, saugiai jaustųsi mokykloje. Turi mažėti patyčių mastas mokyklose, gerėti emocinis klimatas. Nuo rugsėjo 1 d. visose bendrojo ugdymo mokyklose bus įgyvendinamos smurto, patyčių prevencijos programos, į ugdymo turinį integruotas socialinių emocinių kompetencijų ugdymas“, – sako J. Petrauskienė.
Numatomas didesnis neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo prieinamumas ir įvairovė. Mokinių, lankančių įvairias popamokines veiklas, dalis turėtų išaugti nuo 56 proc. (2016 m.) iki 75 proc. (2020 m.). Bus sudarytos geresnės sąlygos suaugusiesiems mokytis visą gyvenimą. Tiek profesinio rengimo, tiek aukštojo mokslo pakopose atsiras modulinio mokymosi ir studijų sistema, pagal kurią bus galima mokytis ar studijuoti dalį programos, lanksčiai atnaujinti ir papildyti turimą kvalifikaciją. 2020 m. tikimasi pasiekti, kad švietimo ir profesinio mokymo veikloje dalyvautų 9 proc. 25–64 m. gyventojų (2016 m. – 5,8 proc.).
5. Finansavimo sistemos pertvarka. Planuojama įvesti naują bendrojo ugdymo metodiką – klasės krepšelį, kuris užtikrintų tolygesnį lėšų paskirstymą mokykloms. Numatoma tobulinti mokslo ir studijų finansavimą. Bus sukurta sutartiniais santykiais su aukštosiomis mokyklomis grįsta studijų ir mokslo finansavimo metodika. Taip pat numatoma įvesti nemokamas bakalauro studijas, didinti tyrėjų atlyginimus. Siekiant mažinti mokslo finansavimo priklausomybę nuo ES fondų investicijų, bus didinamas bazinis mokslo finansavimas, atsižvelgiant į rezultatus.
Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus 2017 m. kovo 13 d. pranešimą
Susitikimas su tėvų atstovais. Ministrė Jurgita Petrauskienė tęsia susitikimus su švietimo bendruomenės atstovais dėl mokslo metų trukmės. Susitikime su Lietuvos tėvų forumo atstovais ministrė pabrėžė, kad pagrindinis tikslas – geresni mokinių pasiekimai ir palanki emocinė aplinka mokyklose. Mokslo dienų skaičiaus didinimas – tik vienas iš daugelio numatytų žingsnių, gerinant švietimo kokybę. Lygiagrečiai peržiūrimos ugdymo programos, artinant jas prie gyvenimo, mokant mokinius praktiškai taikyti įgytas žinias, didesnį dėmesį skiriant palankios emocinės aplinkos užtikrinimui ir neformaliajam vaikų užimtumui. Taip pat bus stiprinamas mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, skatinamas naujų mokymosi metodų diegimas. Pridėjus mokymosi dienų, tolygiau pasiskirstytų mokymosi krūvis, mokiniams atsirastų daugiau laiko įtvirtinti gebėjimus ir žinias, mažėtų namų darbų užduočių. Ugdymas gali vykti ir muziejuose, gamtoje, išvykose.
Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) rekomenduoja Lietuvai ilginti mokslo metus. Dabar jie – vieni trumpiausių Europoje. Lietuvoje – 34 savaitės, kitose šalyse – 37–40 savaičių. Lietuvoje dažnos atostogos ir per mokslo metus, pradinukai kai kuriose mokyklose atostogauja kas mėnesį: sausį, vasarį, kovą ir balandį. ES šalyse vaikų atostogų intervalas – 7–8 savaitės. Mokslo metus numatoma ilginti 10–15 dienų.
Užsienio studentai pasveikino Lietuvą su Kovo 11-ąja. 27-nių užsienio baltistikos centrų studentai iš Gruzijos, Ukrainos, Lenkijos, Prancūzijos, Baltarusijos, Rusijos, Kazachstano, Lietuvos edukologijos universitete baigę intensyvų lietuvių bendrinės kalbos ir kirčiavimo įvadinį kursą, palavinę tarimą, nutarė pasveikinti Lietuvą Nepriklausomybės atkūrimo proga. Studentai sveikino lietuviškai ir savo gimtosiomis kalbomis. Šie studentai keturis mėnesius mokysis praktinės lietuvių kalbos Lietuvos edukologijos universiteto Humanitarinio ugdymo fakultete, lankysis LEU dėstytojų vedamose įvairių dalykų paskaitose, dalyvaus universiteto akademinėje veikloje, konferencijose, kultūrinėse programose, susipažins su Lietuvos papročiais, tradicijomis.
Nuo kovo 1 d. prasidėjo ES projektas, kurį vykdo Lietuvos edukologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, – „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“. Jis tęsis iki 2023 m. Suplanuotos įvairios veiklos su užsienio lituanistikos (baltistikos) centrų studentais ir dėstytojais, mokslo tyrėjais: vyks seminarai, konferencijos, dėstytojų ir studentų mainai, bus organizuojami kvalifikacijos kėlimo kursai, lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai, edukacinės stovyklos, rengiamos mokymo priemonės.
Biologijos olimpiada. Lietuvos mokinių biologijos olimpiados nugalėtojais šiemet tapo Vilniaus licėjaus devintokas Ernestas Ramanauskas (mokytoja Alma Čekauskienė), dešimtokai Dovydas Vasiliauskas iš Kauno technologijos universiteto gimnazijos (mokytoja Aldona Matiukienė) ir Eglė Parachnevičiūtė iš Vilniaus licėjaus (mokytoja Alma Čekauskienė), Vilniaus rajono Mickūnų gimnazijos vienuoliktokas Konstanty Keda (mokytoja Eleonora Makovska) bei dvyliktokai Rokas Petrėnas iš Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos (mokytoja Violeta Gudaitė) ir Giedrė Žulpaitė iš Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos (mokytoja Lina Vičiulienė).
Geriausiai olimpiadoje pasirodę mokiniai bus pakviesti į tarptautinės biologijos olimpiados atrankos stovyklą. Per stovyklą paaiškės, kas Lietuvai atstovaus tarptautinėje olimpiadoje. Šių metų tarptautinė biologijos olimpiada liepos 23–30 d. bus surengta Jungtinėje Karalystėje. 50-oji Lietuvos mokinių biologijos olimpiada vyko kovo 9–11 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre ir Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Mokiniai sprendė teorines užduotis, atliko praktinius laboratorinius darbus. Atliktas užduotis vertino Vilniaus universiteto, Geteborgo universiteto dėstytojai ir studentai, Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojai, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojai, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro darbuotojai ir studentai.