Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos salėje įvyko Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos sambūris, skirtas bibliotekos 80-mečiui, kraštotyrininkų veiklos programos „Draugaukime–bendraukime–bendradarbiaukime“ penkmečiui ir Tautinio kostiumo metams pažymėti.
Renginio metu aptarta 2016 m. draugijos veikla ir pristatyta 2017 m. kraštotyrinių darbų vizija. Veikė žinomo draugijos nario, tiriančio Aukštaitijos kaimo gyventojų etnokultūrą, knygų paroda: „Kraštotyrininkui Jonui Sriubui – 75“ ir spalvinga teminė knygų bei periodinių leidinių paroda „Ką mums pasakoja aukštaičių tautinis kostiumas“.
Atvyko daug Anykščių krašto tyrėjų iš Vilniaus, Kauno, Ignalinos, Panevėžio, Utenos ir Anykščių rajonų. Tarp jų buvo mokslininkai – prof. Algirdas Povilas Ažubalis, prof. Osvaldas Janonis, dr. Irma Randakevičienė, dr. Bronius Šablevičius, rašytojai – Milda Telksnytė, Vygandas Račkaitis ir Rimantas Vanagas, sportininkas Romas Pačinskas, kariūnas Gediminas Grina, Jonas Sriubas (Utenos r.), Tautvilis Uža (Panevėžio m.) ir kt.
Iškiliai sutikta leidinio „Anykščių kraštotyrininkų biobibliografinis žodynas“ pirmoji dalis „Anykščių kraštotyrininkai. Biografijos“ (2016). Knygos mokslinis redaktorius R. V. Rimša pranešime pažymėjo, kad jos sudarytojai ir rengėjai – prof. Osvaldas Janonis, Audronė Berezauskienė, Ligita Matulienė ir Tautvydas Kontrimavičius – per nepilnus metus atliko titanišką, visus mokslinio darbo normatyvus pranokusį darbą. Jis aukštai įvertino knygos aprėptį ir straipsnių informatyvumą bei faktų juose patikimumą.
Žodyne surinkta medžiagos apie 259 kraštotyrininkus, iš jų, pavyzdžiui, vien apie svėdasiškius ar kitus, laikinai čia gyvenusius bei Svėdasų istoriją tyrusius žmones – 29. Vos ne trečdalį knygos sudaro straipsniai apie žymius mokslininkus, šalia savo profesinių leidinių, dar parašiusių ir kraštotyros knygų. Jo nuomone, žodynas šiais požymiais pranoksta kai kurias ne vien bendrąsias, bet ir šakines mūsų enciklopedijas. Jis siūlė rengėjams, nieko nelaukiant, 2017 m. sėsti prie žodyno antrosios dalies ir bendromis jėgomis projektą užbaigti.
Rašytojas V. Račkaitis, pasveikinęs leidinio sudarytojus, labai palankiai atsiliepė ir apie knygos išliekamąją vertę. „Tai reikšmingas leidinys, adresuotas ne tik dabarčiai, bet ir tolimai ateičiai. <…>. Didžiausių pagyrų nepagailėsiu kolektyvo varikliui ir iniciatorei Audronei Berezauskienei, – sakė jis. – Šio išsamaus darbo tegu pavydi mums kiti rajonai“. Ne mažiau aukštai ją įvertino ir prof. Osvaldas Janonis, o pasak prof. A. P. Ažubalio, „ši anykštėnų knyga – tai nacionalinės kraštotyros vadovėlis“.
Sambūryje buvo apžvelgti ir kiti Anykščių T. Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos 2016 m. atlikti darbai, numatytos 2017 m. veiklos užduotys (pirmininkas – Tautvydas Kontrimavičius). Į draugiją priimti nauji nariai, pristatyta likusių žodyno dalių leidybos vizija. Bibliotekos direktoriui Romui Kutkai apdovanojus pirmojo tomo rengėjus, nemažai savo knygų bibliotekai padovanojo svečiai. Bene daugiausia jų, net 20 knygų atvežė prof. A. P. Ažubalis.
Kraštotyrininkų sambūris prasidėjo ir baigėsi lietuvių liaudies dainomis bei poeto Antano Baranausko kūriniais, kuriuos meistriškai atliko Anykščių etnografinio ansamblio „Valaukis“ (vadovė – Regina Stumburienė) dainininkės, pasidabinusios tautiniais aukštaičių drabužiais.
