Atsisveikinus su kosminiu zondu „Cassini“

Zondas „Cassini“, paleistas į kosmosą prieš dvidešimt metų, ką tik baigė savo kelionę, sudegdamas Saturno atmosferoje.

Tai nebuvo gedimas – jį į planetą mokslininkai nukreipė specialiai, po to, kai baigėsi zondo kuro atsargos. Priežastis – likęs nevaldomas, zondas galėjo nukristi į kurį nors iš Saturno mėnulių ir jį užteršti iš Žemės atneštomis organinėmis medžiagomis. Po to, kai šis zondas aptiko skysto metano ežerus Saturno palydove Titane, o palydove Encelade – organinių junginių, geizerių išmetamų iš po giliu ledo sluoksniu esančio vandenyno, tai būtų labai didelė rizika, todėl buvo nuspręsta leisti zondui sudegti Saturno atmosferoje.

Zondas „Cassini“, kainavęs 3,9 milijardo JAV dolerių, buvo paleistas 1997 metais, ir užtruko septynis metus, kol atskriejo prie savo tikslo – Saturno planetos.

Apie ją „Cassini“ skriejo 7 metus, nuolat siųsdamas duomenis į Žemę.

Pro Saturną praskrido dar trys zondai „Pioneer 11“ 1979 metais, ir „Voyager 1“ bei „Voyager 2“ 80-aisiais XX amžiaus matais. Bet nei vienas jų netyrinėjo jo taip detaliai ir ilgai, kaip„ Cassini“, taip pavadintas prancūzų ir italų astronomo Džovanio Cassini (Giovanni Domenico Cassini) garbei. Šis mokslininkas 17-ame amžiuje atrado kelis Saturno mėnulius ir tarpus tarp Saturno žiedų.

Zondas Cassini sudaro dar septynis iki tol nežinomus Saturno mėnulius, trimates struktūras, kylančias virš Saturno žiedų, skysto metano ežerus Titane, organinių junginių kitame Saturno palydove – Encelade.

Remiantis „Cassini“ duomenimis, buvo paskelbta daugiau nei 4000 mokslinių straipsnių, o Enceladas bei Titanas buvo įtraukti į sąrašą objektų, kuriuose galėtų egzistuoti gyvybė, greta Marso ir Jupiterio palydovo Europos.

2005 metais jis paleido aparatą „Huygens“, kuris nusileido Titano paviršiuje – tai pirmasis ir kol kas vienintelis nusileidimas ant kosminio kūno, esančio išorinėje Saulės sistemos dalyje, už asteroidų žiedo.